versija spausdinimui
(0)
Vertybinių popierių komisija (VPK) uždarame posėdyje paskyrė 25 tūkst. litų baudą „Sampo“ bankui ir įspėjimą „Parex“ bankui. Sankcijos paskirtos už tai, kad šios bendrovės, reklamuodamos paslaugas, kurių didžiąją dalį sudaro investicinės paslaugos, nesilaikė tokiai reklamai LR finansinių priemonių rinkų įstatyme numatytų reikalavimų. Panašias paslaugas netinkamai reklamavo ir bankas „Nordea Bank Lietuva“, tačiau jis yra Suomijoje įsikūrusio banko filialas, todėl VPK informaciją apie netinkamą reklamą perdavė atitinkamai Suomijos finansų rinkos priežiūros institucijai.
VPK tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2007 lapkričio 19 dieną „Sampo“ bankas atnaujino pasiūlymą klientams „Indėlis su investiciniu fondu“ ir pradėjo reklamos kampaniją, o „Parex“ bankas siūlydamas naują paslaugą – indėlį su investiciniu fondu, reklamos kampaniją pradėjo 2007 metų lapkričio 2 dieną. Gyventojai buvo viliojami reklamuojant itin dideles terminuoto indėlio palūkanas, nors iš tikrųjų visa paslauga buvo sudaryta iš dviejų dalių: mažesnioji dalis lėšų turėjo būti taupoma atidarant terminuotojo indėlio sąskaitą, o kita, didesnioji – investuojama į investicinio fondo vienetus. Reklamoje buvo akcentuojamos už tokiomis sąlygomis padėtą terminuotąjį indėlį mokamos palūkanos (būsima nauda), nepateikiant reikalaujamos informacijos apie tokios paslaugos antrąją dalį - investavimą į investicinius fondus ir neatskleidžiant su tuo susijusios rizikos. Investicijų vertė tokiame fonde gali ir kilti, ir kristi, o atgaunama suma gali būti mažesnė nei investuota. Tokiu būdu rizikuojama didžiąja visos įnešamos sumos dalimi.
Priimdama sprendimą VPK atsižvelgė į tai, kad „Sampo“ bankas minėtų paslaugų reklamą išplatino itin dideliu mastu (televizijoje, spaudoje, internete ir dažniu), todėl ji pasiekė ženklią vartotojų grupę. Tuo tarpu „Parex“ bankas šias paslaugas reklamavo nedideliu mastu (spaudoje ir savo interneto svetainėje). Be to, Komisija atsižvelgė ir į tai, kad „Parex“ bankas pripažino padarytą nusižengimą, gailėjosi dėl jo, nedelsdamas ėmėsi tinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti. „Sampo“ banko teigimu, reklamuotos paslaugos buvo skirtos tik patyrusiems klientams, nors jų pasirinktos reklamos priemonės (televizija) yra masinės sklaidos priemonės, todėl daugiau nei pusei klientų, kurie susidomėjo šiomis paslaugomis, jos negalėjo būti suteiktos.
VPK nustatė, kad „Sampo“ „Parex“ bankai pažeidė investicinių paslaugų reklamos reikalavimus, nes naudotose paslaugų reklamose buvo akcentuojama galima nauda, nepateikiant teisingo ir akivaizdaus įspėjimo apie kiekvieną reikšmingą riziką, buvo nutylėta esminė informacija apie fondo rizikingumą, rekomenduojamą mažiausią investicijų trukmę, finansinės priemonės tinkamumą tik patyrusiems ar linkusiems prisiimti didesnę nei minimalią riziką investuotojams. Pateikta informacija buvo klaidinanti, nepakankama. „Sampo“ atveju reklama nebuvo pateikta taip, kad ją galėtų tinkamai suprasti vidutinių sugebėjimų investuotojas, taip pat nebuvo nurodyta, ar yra parengtas prospektas ir kur su juo galima susipažinti.
VPK tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2007 lapkričio 19 dieną „Sampo“ bankas atnaujino pasiūlymą klientams „Indėlis su investiciniu fondu“ ir pradėjo reklamos kampaniją, o „Parex“ bankas siūlydamas naują paslaugą – indėlį su investiciniu fondu, reklamos kampaniją pradėjo 2007 metų lapkričio 2 dieną. Gyventojai buvo viliojami reklamuojant itin dideles terminuoto indėlio palūkanas, nors iš tikrųjų visa paslauga buvo sudaryta iš dviejų dalių: mažesnioji dalis lėšų turėjo būti taupoma atidarant terminuotojo indėlio sąskaitą, o kita, didesnioji – investuojama į investicinio fondo vienetus. Reklamoje buvo akcentuojamos už tokiomis sąlygomis padėtą terminuotąjį indėlį mokamos palūkanos (būsima nauda), nepateikiant reikalaujamos informacijos apie tokios paslaugos antrąją dalį - investavimą į investicinius fondus ir neatskleidžiant su tuo susijusios rizikos. Investicijų vertė tokiame fonde gali ir kilti, ir kristi, o atgaunama suma gali būti mažesnė nei investuota. Tokiu būdu rizikuojama didžiąja visos įnešamos sumos dalimi.
Priimdama sprendimą VPK atsižvelgė į tai, kad „Sampo“ bankas minėtų paslaugų reklamą išplatino itin dideliu mastu (televizijoje, spaudoje, internete ir dažniu), todėl ji pasiekė ženklią vartotojų grupę. Tuo tarpu „Parex“ bankas šias paslaugas reklamavo nedideliu mastu (spaudoje ir savo interneto svetainėje). Be to, Komisija atsižvelgė ir į tai, kad „Parex“ bankas pripažino padarytą nusižengimą, gailėjosi dėl jo, nedelsdamas ėmėsi tinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti. „Sampo“ banko teigimu, reklamuotos paslaugos buvo skirtos tik patyrusiems klientams, nors jų pasirinktos reklamos priemonės (televizija) yra masinės sklaidos priemonės, todėl daugiau nei pusei klientų, kurie susidomėjo šiomis paslaugomis, jos negalėjo būti suteiktos.
VPK nustatė, kad „Sampo“ „Parex“ bankai pažeidė investicinių paslaugų reklamos reikalavimus, nes naudotose paslaugų reklamose buvo akcentuojama galima nauda, nepateikiant teisingo ir akivaizdaus įspėjimo apie kiekvieną reikšmingą riziką, buvo nutylėta esminė informacija apie fondo rizikingumą, rekomenduojamą mažiausią investicijų trukmę, finansinės priemonės tinkamumą tik patyrusiems ar linkusiems prisiimti didesnę nei minimalią riziką investuotojams. Pateikta informacija buvo klaidinanti, nepakankama. „Sampo“ atveju reklama nebuvo pateikta taip, kad ją galėtų tinkamai suprasti vidutinių sugebėjimų investuotojas, taip pat nebuvo nurodyta, ar yra parengtas prospektas ir kur su juo galima susipažinti.