versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad pirmąjį šių metų pavasario mėnesį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės rodiklis nepakito, tuo tarpu mūsų šalyje jis gan pastebimai sumažėjo.
Kovo mėnesį bedarbystė euro zonoje siekė 11.3 procento, kai laukta, jog ji smuktels iki vidutiniškai 11.2 procento. Europos sąjungoje minimą mėnesį bedarbystė siekė 9.8 procento, na o Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 9.5 procentų.
Prieš metus kovo mėnesį euro zonoje bedarbystės rodiklis sudarė 11.7 procento, Europos sąjungoje - 10.4 procento, o mūsų šalyje sudarė 11.2 procento.
Praėjusį mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 23,748 milijonai žmonių, iš kurių 18,105 milijonai euro zonoje. Lietuvoje kovo mėnesį buvo 139 tūkstančiai bedarbių. Palyginus su vasariu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 75 tūkstančiais asmenų, iš kurių 36 tūkstančiais euro zonoje, na o mūsų šalyje bedarbių per mėnesį sumažėjo septyniais tūkstančiais.
Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius euro zonoje smuktelėjo 679 tūkstančiais žmonių, Europos sąjungoje - 1,523 milijonais, o Lietuvoje per metus bedarbių skaičius sumažėjo šešiolika tūkstančių asmenų.
Šių metų kovo mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausias bedarbystės rodiklis buvo Vokietijoje (4.7 procento), Austrijoje (5.6 procento) bei Liuksemburge, kur siekė 5.7 procento. Didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (25.7 procento), Ispanijoje (23 procentai).
Per metus net dvidešimt dvejose Europos sąjungos šalyje bedarbystės rodiklis smuktelėjo, penkiose padidėjo, na o Austrijoje nepakito. Labiausiai bedarbystė smutkelėjo Airijoje, kur ji krito nuo 12 iki 9.8 procentų, Ispanijoje susitraukė nuo 25.1 iki 23 procentų, o Lenkijoje smuko nuo 9.6 iki 7.7 procento. Tuo tarpu sparčiausiai bedarbystė paaugo Kroatijoje, kur ji ūgtelėjo nuo 17.3 iki 18.2 procentų bei Suomijoje, kur ji padidėjo nuo 8.4 iki 9.1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai kovą palyginus su vasariu, euro zonoje šis rodiklis nepakito bei sudarė 22.7 procento, Europos sąjungoje irgi nepakito bei siekė 20.9 procento, o mūsų šalyje smuktelėjo nuo 18.6 iki 18.4 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis euro zonoje siekė 24.2 procento, Europos sąjungoje - 22.8 procento, na o Lietuvoje sudarė 20.3 procento.
Mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių kovą išliko Vokietijoje (7.2 procento), Austrijoje (10.5 procento) bei Danijoje ir Olandijoje, kur siekė po 10.8 procento. Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis remiantis naujausiais duomenimis buvo Graikijoje (50.1 procento), Ispanijoje, kur irgi sudarė net 50.1 procento bei Kroatijoje, kur siekė 45.5 procento.
Kovo mėnesį bedarbystė euro zonoje siekė 11.3 procento, kai laukta, jog ji smuktels iki vidutiniškai 11.2 procento. Europos sąjungoje minimą mėnesį bedarbystė siekė 9.8 procento, na o Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 9.5 procentų.
Prieš metus kovo mėnesį euro zonoje bedarbystės rodiklis sudarė 11.7 procento, Europos sąjungoje - 10.4 procento, o mūsų šalyje sudarė 11.2 procento.
Praėjusį mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 23,748 milijonai žmonių, iš kurių 18,105 milijonai euro zonoje. Lietuvoje kovo mėnesį buvo 139 tūkstančiai bedarbių. Palyginus su vasariu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 75 tūkstančiais asmenų, iš kurių 36 tūkstančiais euro zonoje, na o mūsų šalyje bedarbių per mėnesį sumažėjo septyniais tūkstančiais.
Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius euro zonoje smuktelėjo 679 tūkstančiais žmonių, Europos sąjungoje - 1,523 milijonais, o Lietuvoje per metus bedarbių skaičius sumažėjo šešiolika tūkstančių asmenų.
Šių metų kovo mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausias bedarbystės rodiklis buvo Vokietijoje (4.7 procento), Austrijoje (5.6 procento) bei Liuksemburge, kur siekė 5.7 procento. Didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (25.7 procento), Ispanijoje (23 procentai).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai kovą palyginus su vasariu, euro zonoje šis rodiklis nepakito bei sudarė 22.7 procento, Europos sąjungoje irgi nepakito bei siekė 20.9 procento, o mūsų šalyje smuktelėjo nuo 18.6 iki 18.4 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis euro zonoje siekė 24.2 procento, Europos sąjungoje - 22.8 procento, na o Lietuvoje sudarė 20.3 procento.
Mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių kovą išliko Vokietijoje (7.2 procento), Austrijoje (10.5 procento) bei Danijoje ir Olandijoje, kur siekė po 10.8 procento. Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis remiantis naujausiais duomenimis buvo Graikijoje (50.1 procento), Ispanijoje, kur irgi sudarė net 50.1 procento bei Kroatijoje, kur siekė 45.5 procento.