versija spausdinimui
(0)
Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų gruodžio mėnesį buvo minus 6. Palyginti su lapkričio mėnesiu, jis padidėjo 2 proc. punktais.
Gruodžio mėnesį respondentai geriau vertino šalies ekonomikos ir savo namų ūkio perspektyvas: padaugėjo respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimą. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek didesnė respondentų dalis optimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius metus.
Ketvirtadalis respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 24 – kad pablogėjo, o 50 proc. apklaustų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 25 proc. respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 21 – pablogėjimo (lapkričio mėn. atitinkamai 21 ir 24 proc.). Pusė (51 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 29 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 39 proc.– kad pablogėjo, o 31 procentas atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (lapkričio mėn. atitinkamai 27, 40, 32 proc.). Gruodį 24 proc. respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 31 proc. prognozavo pablogėjimą, 40 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (lapkritį atitinkamai 21, 36 ir 40 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Gruodžio mėn. mieste jis buvo minus 4, kaime – minus 8. Palyginti su lapkričio mėnesiu, tiek miesto, tiek kaimo gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas bei galimybę bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 8 proc. punktais. Didžiausios įtakos vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo šalies ekonominės padėties vertinimas: per metus respondentų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, dalis padidėjo nuo 18 iki 31 proc., respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 56 iki 41 procento. Respondentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, dalis išaugo 9 proc. punktais.
Gruodžio mėnesį respondentai geriau vertino šalies ekonomikos ir savo namų ūkio perspektyvas: padaugėjo respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimą. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek didesnė respondentų dalis optimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius metus.
Ketvirtadalis respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 24 – kad pablogėjo, o 50 proc. apklaustų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 25 proc. respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 21 – pablogėjimo (lapkričio mėn. atitinkamai 21 ir 24 proc.). Pusė (51 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 29 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 39 proc.– kad pablogėjo, o 31 procentas atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (lapkričio mėn. atitinkamai 27, 40, 32 proc.). Gruodį 24 proc. respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 31 proc. prognozavo pablogėjimą, 40 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (lapkritį atitinkamai 21, 36 ir 40 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Gruodžio mėn. mieste jis buvo minus 4, kaime – minus 8. Palyginti su lapkričio mėnesiu, tiek miesto, tiek kaimo gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas bei galimybę bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 8 proc. punktais. Didžiausios įtakos vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo šalies ekonominės padėties vertinimas: per metus respondentų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, dalis padidėjo nuo 18 iki 31 proc., respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 56 iki 41 procento. Respondentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, dalis išaugo 9 proc. punktais.