
Priminsime, kad šiuo metu bazinė palūkanų norma euro zonoje siekia vos 0.15 procentų, na o paskutinį kart ji buvo pakeista birželio mėnesį, t.y. sumažinta 0.1 procentu.
Šiandien taip pat posėdžiavo ir Anglijos Centrinio banko atstovai. Jie irgi bent kol kas nesiryžo atlikti kažkokių pakeitimų savo vykdomoje monetarinėje politikoje. Bazinė palūkanų norma ten yra nekeičiama jau labai, labai ilgą laiką ir šiuo metu sudaro 0.5 procentus. Be to, nebuvo pakeista ir aktyvų supirkimo programos vertė, kuri ir toliau sudaro 375 mlrd. svarų.
Tokie Anglijos Centrinio banko atstovų sprendimai atitiko rinkos dalyvių lūkesčius.
Europos ir Anglijos Centrinių bankų padėtis šiuo metu iš esmės skiriasi, nes euro zonos ekonomikos atsigavimas nors ir egzistuoja, tačiau ir toliau išlieka ganėtinai lėtas, arba realiai pasakius labai lėtas, be to, nepaisant Europos Centrinio banko pastangų ir priimtų sprendimų, metinė infliacija ir toliau euro zonoje mažėja, tuo tarpu Didžiosios Britanijos ekonomika vis labiau atsigauna ir didina apsukas.
Taip pat Europos Centrinis bankas nepakeitė ir savo už bankų indėlius mokamos palūkanų normos, kuri šiuo metu yra neigiama ir sudaro 0.1 procentą, na o ribinio skolinimosi norma irgi nebuvo pakeista ir siekia 0.4 procentus.
Priminsime, kad remiantis preliminariais duomenimis, liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje metinė infliacija krito nuo 0,5 iki 0,4 procentų, kai rinkoje laukta, jog ji išliks nepakitusi. Tuo tarpu Europos Centrinio banko nustatyta tikslinė metinės infliacijos riba euro zonoje siekia du procentus.