versija spausdinimui
(0)
Savanaudiškais pareiškimais apie ekonomikos perkaitimą bankai siekia didinti savo pelną, nesusimąstydami apie galimą „Edipo efektą“, o valstybė nesiima ryžtingų priemonių didėjančiai infliacijai mažinti. Biudžetas neorientuotas į verslo, kuris sukuria didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, vystymą, finansų rinka silpna, o mokesčių sistema riboja investavimo galimybes.
„Neatsakingi bankų ekspertų pareiškimai apie menamą krizę gali atnešti trumpalaikį pelną bankams, kai sumažėjus perkamumui, bankuose saugomos didesnės lėšos leis pastariesiems daugiau uždirbti investuojant,“ – teigia finansų maklerio įmonės licencijos siekiančios konsultacinės bendrovės „Finhill“ direktorė Rita Domkutė. – „Tačiau pasaulio ekonomikos istorija žino pavyzdžių, vadinamų „Edipo efektu“, kai prognozės paskatina tolesnius įvykius ir būtent todėl galiausiai pasitvirtina, todėl vertėtų ne provokuoti krizes įvairiomis pranašystėmis, o inicijuoti pokyčius, kurie skatintų ekonomikos augimą“.
Pasak R.Domkutės, dėl solidarumo mokesčio padidėjęs pelno mokestis, augantys atlyginimai, brangstančios banko paskolos ženkliai sumažino verslo valdomus piniginius srautus ir galimybes investuoti į ilgalaikius, didesnės vertės projektus. Bankams kalbant apie tariamas krizes ir griežtinant finansavimo sąlygas, įmonėms sunkiau gauti pakankamai lėšų ilgalaikiams, didelės finansinės grąžos projektams. Mažėjančios investicijos turi įtakos pelnui, atitinkamai – surenkamiems į biudžetą mokesčiams.
Planuojama, kad 2008 metų biudžetas sieks apie 26 mlrd. litų, iš kurių pelno mokestis sudarys 2,6 mlrd. litų. Įvertinus didėjančią infliaciją ir planuojamą biudžeto deficitą, svarstytinos visos BVP augimo galimybės. P. Domkutės teigimu, padidinti BVP galima, atsisakius pelno mokesčio ar bent jau pelno mokesčio nuo reinvestuojamo pelno - jis būtų skiriamas investicijoms.
„Iš pradžių tokiu būdu būtų prarasta maždaug pusė surenkamo pelno mokesčio - maždaug apie 1,3 mlrd. litų, tačiau vėliau jis sugrįžtų per papildomą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurį sumokėtų fiziniai asmenys, per didesnius akcizus (išskyrus degalų) ir per gyventojų pajamų mokestį (GPM), nes darbdaviai turėtų galimybę kelti algas, kas didintų pirkimą“, - sako p. Domkutė. –„Metinis ekonominis efektas siektų iki 13- 15 mlrd. litų, kas sudarytų 13- 15 proc. viso BVP. Pridėtinės vertės mokesčių pavidalu valstybė pakankamai greitai gautų papildomų pajamų“.
„Finhill“ direktorės teigimu, lankstesnė mokesčių politika skatintų užsienio įmones steigti savo atstovybes Lietuvoje, perkeliant dalį veiklos į mūsų šalį, kas teigiamai atsilieptų finansų, paslaugų, aptarnavimo bei daugeliui strateginių verslo sektorių, pvz. būtų surenkama daugiau oro uosto mokesčių, nes daugiau žmonių skraidytų, suaktyvėtų viešbučių verslas, mažesni geležinkelio tarifai sudarytų sąlygas didinti Klaipėdos jūrų uosto apkrovimą.
Valstybė, nepriklausomai nuo išaugusios perkamosios galios, neskatina vartojimo didinimo, o tai neleidžia mažinti savikainos ir prekių bei paslaugų kainų. Lietuviai yra įpratę taupyti juodai dienai, ir prognozės apie neva tai gręsiančią krizę, mažina vartojimą. Nesant amortizuojančių priemonių didėjančioms palūkanoms pažaboti ir įmonių mažėjančiam pelningumui sustabdyti, didinamos kainos.
„Žmonės finansinės krizės akivaizdoje stengiasi neišleisti pinigų arba investavimo ir taupymo galimybių dairomasi svetur – tokiu būdu pinigų srautai, galintys „dirbti“ vietinėje rinkoje, iškeliauja į kitas šalis,“ – sakė „Finhill“ direktorė – „Kitos valstybės įvairiomis priemonėmis skatina vartojimą, daugelyje šalių išleidžiama daugiau negu uždirbama – taip sukuriamas ekonominis efektas ir stiprinama ekonomika“.
„Finhill“ sparčiai besiplečianti konsultacinė bendrovė. Šiuo metu „Finhill“ teikia paslaugas ir konsultuoja steigiant, reorganizuojant jau veikiančias ar įsigyjant naujas įmones, taip pat rengiant įvairius investicinius projektus, ieškant strateginių partnerių ar investuotojų. „Finhill“ priklauso „Žia valda“ įmonių grupei.
„Neatsakingi bankų ekspertų pareiškimai apie menamą krizę gali atnešti trumpalaikį pelną bankams, kai sumažėjus perkamumui, bankuose saugomos didesnės lėšos leis pastariesiems daugiau uždirbti investuojant,“ – teigia finansų maklerio įmonės licencijos siekiančios konsultacinės bendrovės „Finhill“ direktorė Rita Domkutė. – „Tačiau pasaulio ekonomikos istorija žino pavyzdžių, vadinamų „Edipo efektu“, kai prognozės paskatina tolesnius įvykius ir būtent todėl galiausiai pasitvirtina, todėl vertėtų ne provokuoti krizes įvairiomis pranašystėmis, o inicijuoti pokyčius, kurie skatintų ekonomikos augimą“.
Pasak R.Domkutės, dėl solidarumo mokesčio padidėjęs pelno mokestis, augantys atlyginimai, brangstančios banko paskolos ženkliai sumažino verslo valdomus piniginius srautus ir galimybes investuoti į ilgalaikius, didesnės vertės projektus. Bankams kalbant apie tariamas krizes ir griežtinant finansavimo sąlygas, įmonėms sunkiau gauti pakankamai lėšų ilgalaikiams, didelės finansinės grąžos projektams. Mažėjančios investicijos turi įtakos pelnui, atitinkamai – surenkamiems į biudžetą mokesčiams.
Planuojama, kad 2008 metų biudžetas sieks apie 26 mlrd. litų, iš kurių pelno mokestis sudarys 2,6 mlrd. litų. Įvertinus didėjančią infliaciją ir planuojamą biudžeto deficitą, svarstytinos visos BVP augimo galimybės. P. Domkutės teigimu, padidinti BVP galima, atsisakius pelno mokesčio ar bent jau pelno mokesčio nuo reinvestuojamo pelno - jis būtų skiriamas investicijoms.
„Iš pradžių tokiu būdu būtų prarasta maždaug pusė surenkamo pelno mokesčio - maždaug apie 1,3 mlrd. litų, tačiau vėliau jis sugrįžtų per papildomą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurį sumokėtų fiziniai asmenys, per didesnius akcizus (išskyrus degalų) ir per gyventojų pajamų mokestį (GPM), nes darbdaviai turėtų galimybę kelti algas, kas didintų pirkimą“, - sako p. Domkutė. –„Metinis ekonominis efektas siektų iki 13- 15 mlrd. litų, kas sudarytų 13- 15 proc. viso BVP. Pridėtinės vertės mokesčių pavidalu valstybė pakankamai greitai gautų papildomų pajamų“.
„Finhill“ direktorės teigimu, lankstesnė mokesčių politika skatintų užsienio įmones steigti savo atstovybes Lietuvoje, perkeliant dalį veiklos į mūsų šalį, kas teigiamai atsilieptų finansų, paslaugų, aptarnavimo bei daugeliui strateginių verslo sektorių, pvz. būtų surenkama daugiau oro uosto mokesčių, nes daugiau žmonių skraidytų, suaktyvėtų viešbučių verslas, mažesni geležinkelio tarifai sudarytų sąlygas didinti Klaipėdos jūrų uosto apkrovimą.
Valstybė, nepriklausomai nuo išaugusios perkamosios galios, neskatina vartojimo didinimo, o tai neleidžia mažinti savikainos ir prekių bei paslaugų kainų. Lietuviai yra įpratę taupyti juodai dienai, ir prognozės apie neva tai gręsiančią krizę, mažina vartojimą. Nesant amortizuojančių priemonių didėjančioms palūkanoms pažaboti ir įmonių mažėjančiam pelningumui sustabdyti, didinamos kainos.
„Žmonės finansinės krizės akivaizdoje stengiasi neišleisti pinigų arba investavimo ir taupymo galimybių dairomasi svetur – tokiu būdu pinigų srautai, galintys „dirbti“ vietinėje rinkoje, iškeliauja į kitas šalis,“ – sakė „Finhill“ direktorė – „Kitos valstybės įvairiomis priemonėmis skatina vartojimą, daugelyje šalių išleidžiama daugiau negu uždirbama – taip sukuriamas ekonominis efektas ir stiprinama ekonomika“.
„Finhill“ sparčiai besiplečianti konsultacinė bendrovė. Šiuo metu „Finhill“ teikia paslaugas ir konsultuoja steigiant, reorganizuojant jau veikiančias ar įsigyjant naujas įmones, taip pat rengiant įvairius investicinius projektus, ieškant strateginių partnerių ar investuotojų. „Finhill“ priklauso „Žia valda“ įmonių grupei.