versija spausdinimui
(1)
Na štai, nepastebimai praėjo ne tik antrasis ketvirtis, tačiau tuo pačiu ir įpusėjo šie metai. Kaip visuomet finansų rinkose per praėjusį ketvirtį netrūko įvairių svarbių įvykių, kurie paveikė rinkos dalyvių nuotaikas ir sprendimus bei suteikė puikias galimybes uždirbti pelno. Buvo visko: ralis Rusijoje ir Ukrainoje, pinigų politikos švelninimas Europoje bei netikėtas ekonomikos fiasko Amerikoje. Taigi, trumpai peržvelkime svarbiausius praėjusio ketvirčio įvykius ir laukiančius iššūkius šį ketvirtį.
Ralis
Tie kas nepasidavė panikai ir emocijoms bei sulaukę situacijos Ukrainoje pagerėjimo nebijodami rizikos ėmė pirkti pastebimai atpigusius tiek Ukrainos, tiek Rusijos aktyvus, t.y. akcijas ir obligacijas bei valiutas, kaip visada buvo apdovanoti gan solidžiu pelnu.
Žinoma, nieks nesako, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kuris de facto vis dar egzistuoja, ir vėl neįsiplieks bei nepaaštrės, tačiau bet kokiu atveju visuomet padėtį reikia vertinti blaiviai ir jokiu būdu nereikia pasiduoti emocijoms, nes tik tokiu būdu galima bus pasiekti gerų rezultatų ne tik spekuliavime - treidinime, tačiau tuo pačiu ir investavime.
Pirmojo šių metų pusmečio įvykiai Ukrainos ir Rusijos finansų rinkose - tai buvo geras testas visiems investuotojams bei spekuliuotojams, be to, tai buvo geras pavyzdys ir pamoka, ką reikia tokiu atveju daryti, ir ko tikrai reikėtų vengti.
O ralis arba pagrindinių akcijų rinkų indeksų augimas tiesą sakant per antrą šių metų ketvirtį buvo faktiškai visur, tiek senajame žemyne, tiek už Atlanto, tiek ir Azijoje. Tad faktiškai visose regionuose į akcijas investavę asmenys galėjo uždirbti, žinoma, vienu atveju daugiau, kitu atveju mažiau.
Be jokios abejonės, antrasis šių metų ketvirtis kalbant apie akcijų rinką, investuotojams buvo kur kas geresnis nei pirmasis ketvirtis. Žinoma, buvo rinkų kur buvo užfiksuotas pagrindinių indeksų kritimas, na tiksliau būtų pasakyti korekcija, nes labiausiai per praėjusį ketvirtį smuktelėjo tų šalių pagrindiniai akcijų rinkos indeksai, kurie ketvirtį prieš tai daugiausiai paaugo.
Būtent minėta taisyklė taip pat gan puikiai per antrą šių metų ketvirtį iš esmės pasitvirtino ir žaliavų rinkoje.
Vasara tradiciškai finansų rinkose būna ramesnė. Žinoma, jei nutiks kažkokie netikėti ir neplanuoti tiek neigiami, tiek teigiami įvykiai bei pasirodys atitinkamo pobūdžio vienokios ar kitokios naujienos, be jokios abejonės bus atitinkama rinkos dalyvių reakcija bei tuo pačiu ir bangos ar bangelės finansų rinkose.
Švelninimas
Su kaupu apžvelgiant pirmąjį šių metų ketvirtį finansų rinkose pasitvirtino tuomet išsakyta prognozė, kad Europos Centrinis bankas tikrai per antrą ketvirtį imsis papildomų veiksmų, kurie padėtų užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje, kas yra pagrindinis Europos Centrinio banko veiklos tikslas.
Ir taip itin žema buvusi bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo nuleista dar labiau ir dabar siekia vos 0,15 procentų, t.y. absoliučiai rekordiškai žemas lygis. Be to, Europos Centrinio banko atstovai siekdami, kad senajame žemyne veikiantis bankai aktyviau teiktų kreditus verslui bei iš dalies namų ūkiams, už Centriniame banke bankų laikomus indėlius pradėjo taikyti neigiamas palūkanas, na o prieš tai jos buvo nulinio lygio. Įvyko tai, apie ką kurį laiką buvo gan intensyviai kalbama.
Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi atkreipė dėmesį į tą faktą, kad Europa, skirtingai nei Amerika, yra stipriai priklausoma nuo bankų ir būtent visi ekonominiai procesai yra susiję su jais. Todėl norint kažkiek paskatinti euro zonos ekonomiką, būtina į šį procesą įtraukti ir bankus. Tad neatsitiktinai tuo tikslu Europos Centrinis bankas senojo žemyno bankams dar suteiks papildomas lengvatines paskolas, na o šio paketo bendra vertė 400 mlrd. eurų.
Tiesa, Europos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad bankai šias paskolas galės gauti tik tada, jei atitiks tam tikras taisykles ir įsipareigos įvykti tam tikrus reikalavimus, t.y. šie pinigai turės nueiti į realią ekonomiką, t.y. paskolinti įmonėms.
Visų šių naujų priemonių, kurių ėmėsi Europos Centrinis bankas, poveikis ir rezultatas turėtų paaiškėti per artimiausią pusmetį, t.y. per antrą šių metų pusmetį.
Dabar esminis klausimas yra ar to pakaks tam, kad euro zonoje pradėtų didėti metinė infliacija, kuri šiuo metu jau antrą mėnesį iš eilės yra keturis kartus mažesnė už Europos Centrinio banko nustatytą tikslinę ribą. Ekonomikos atsigavimas ir jos augimas euro zonoje taip pat yra gan kuklus ir trapus, na o bedarbystė nors ir po truputį mažėja, tačiau ir toliau išlieka labai didelė.
Taigi, bent jau šiuo metu durys tolesnių papildomų netradicinių priemonių įgyvendinimui yra gana plačiai atvertos, ir jeigu per artimiausius kelis mėnesius padėtis nepagerės, be jokios Europos Centrinis bankas imsis veiksmų. Daugiausiai kalbama apie aktyvų supirkimo programos įgyvendinimą, kažkas panašaus į QE, kurį šiuo metu įgyvendina Amerikos, Anglijos ir Japonijos Centriniai bankai.
Vis dėl to, mažai tikėtina, kad Europos Centrinio banko atstovai ryšys tai pradėti įgyvendinti artimiausiu metu, realiausia, kad tai nutiks, jei to tikrai prireiks, tik rudenį, ir galbūt per ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Fiasko
Tai, jog per pirmą šių metų ketvirtį Amerikos ekonomika, kuri yra absoliučiai didžiausia pasaulyje, susitraukė net 2.9 procentais - tai be jokios abejonės buvo tikras fiasko ir galinga bomba, kurios niekas, t.y. net didžiausi pesimistai, nesitikėjo. Vis dėl to, rinkos dalyvius tokia informacija pernelyg nesukrėtė, nes jie viską nurašė šaltai žiemai ir po reformos sumažėjusiems sveikatos priežiūros kaštams bei lūkesčiams, kad per antrą šių metų ketvirtį bus kur kas geriau ir Amerikos bendrasis vidaus produktas atsigaus, atsigriebs ir gerokai ūgtels.
Prognozuojama, kad jis per antrą šių metų ketvirtį paaugo net 3.5 procentais. Vat jei ši prognozė nepasitvirtins, tada tikrai rinkos dalyviams gali neišlaikyti nervai ir labai tikėtina, jog tuomet sulauktume rimtesnės korekcijos ir išpardavimo. Pirmoji preliminari informacija apie praėjusio ketvirčio Amerikos bendrojo vidaus produkto pokytį bus paskelbta jau liepos pabaigoje.
Prastą ekonomikos pasirodymą per pirmą šių metų ketvirtį ignoravo ne tik rinkos dalyviai, tačiau ir Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai, kurie ir toliau per kiekvieną įvykusį posėdį stabiliai 10 mlrd. dolerių suma mažino savo mėnesinę aktyvų supirkimo apimtį. Dabar jau daugiau nei akivaizdu, jog QE3 programa tikrai bus užbaigta šiais metais, t.y. rudenį.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai Amerikos ekonomika vieną ketvirtį išgyvena „krizę“. Panaši padėtis buvo ir per 2012 metų paskutinį ketvirtį, kuomet pastebimai nurėžus išlaidas šalies gynybai, tai neigiamai paveikė bendrąjį vidaus produktą, kuris per minėtą ketvirtį užfiksavo labai nedidelį augimą. Tuomet irgi viskas buvo nurašyta vienkartinio veiksnio efektui. Na o per sekantį ketvirtį bendrasis vidaus produktas atsitiesė ir vėl pademonstravo solidų augimą. Ar šįkart ir vėl pasikartos panaši istorija sužinosime jau netrukus.
Tuo tarpu džiugina Amerikos darbo rinkos duomenys, kurie ko gero labai optimistiškai nuteikia ir Amerikos Centrinio banko atstovus. Bedarbystė šalyje akivaizdu, jog mažėja tikrai sparčiau nei buvo tikimąsi, tuo pačiu demonstruojami solidūs ir senokai matyti naujų darbo vietų kūrimo lygiai.
Prasideda vis aktyvesnės spėlionės, kada Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai ryšys šalyje kilstelti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu yra rekordinėse žemumose. Dabar labiausiai tikėtinas laikotarpis, jog tai nutiks kitų metų viduryje.
Ralis
Tie kas nepasidavė panikai ir emocijoms bei sulaukę situacijos Ukrainoje pagerėjimo nebijodami rizikos ėmė pirkti pastebimai atpigusius tiek Ukrainos, tiek Rusijos aktyvus, t.y. akcijas ir obligacijas bei valiutas, kaip visada buvo apdovanoti gan solidžiu pelnu.
Pirmojo šių metų pusmečio įvykiai Ukrainos ir Rusijos finansų rinkose - tai buvo geras testas visiems investuotojams bei spekuliuotojams, be to, tai buvo geras pavyzdys ir pamoka, ką reikia tokiu atveju daryti, ir ko tikrai reikėtų vengti.
O ralis arba pagrindinių akcijų rinkų indeksų augimas tiesą sakant per antrą šių metų ketvirtį buvo faktiškai visur, tiek senajame žemyne, tiek už Atlanto, tiek ir Azijoje. Tad faktiškai visose regionuose į akcijas investavę asmenys galėjo uždirbti, žinoma, vienu atveju daugiau, kitu atveju mažiau.
Be jokios abejonės, antrasis šių metų ketvirtis kalbant apie akcijų rinką, investuotojams buvo kur kas geresnis nei pirmasis ketvirtis. Žinoma, buvo rinkų kur buvo užfiksuotas pagrindinių indeksų kritimas, na tiksliau būtų pasakyti korekcija, nes labiausiai per praėjusį ketvirtį smuktelėjo tų šalių pagrindiniai akcijų rinkos indeksai, kurie ketvirtį prieš tai daugiausiai paaugo.
Būtent minėta taisyklė taip pat gan puikiai per antrą šių metų ketvirtį iš esmės pasitvirtino ir žaliavų rinkoje.
Vasara tradiciškai finansų rinkose būna ramesnė. Žinoma, jei nutiks kažkokie netikėti ir neplanuoti tiek neigiami, tiek teigiami įvykiai bei pasirodys atitinkamo pobūdžio vienokios ar kitokios naujienos, be jokios abejonės bus atitinkama rinkos dalyvių reakcija bei tuo pačiu ir bangos ar bangelės finansų rinkose.
Švelninimas
Su kaupu apžvelgiant pirmąjį šių metų ketvirtį finansų rinkose pasitvirtino tuomet išsakyta prognozė, kad Europos Centrinis bankas tikrai per antrą ketvirtį imsis papildomų veiksmų, kurie padėtų užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje, kas yra pagrindinis Europos Centrinio banko veiklos tikslas.
Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi atkreipė dėmesį į tą faktą, kad Europa, skirtingai nei Amerika, yra stipriai priklausoma nuo bankų ir būtent visi ekonominiai procesai yra susiję su jais. Todėl norint kažkiek paskatinti euro zonos ekonomiką, būtina į šį procesą įtraukti ir bankus. Tad neatsitiktinai tuo tikslu Europos Centrinis bankas senojo žemyno bankams dar suteiks papildomas lengvatines paskolas, na o šio paketo bendra vertė 400 mlrd. eurų.
Tiesa, Europos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad bankai šias paskolas galės gauti tik tada, jei atitiks tam tikras taisykles ir įsipareigos įvykti tam tikrus reikalavimus, t.y. šie pinigai turės nueiti į realią ekonomiką, t.y. paskolinti įmonėms.
Dabar esminis klausimas yra ar to pakaks tam, kad euro zonoje pradėtų didėti metinė infliacija, kuri šiuo metu jau antrą mėnesį iš eilės yra keturis kartus mažesnė už Europos Centrinio banko nustatytą tikslinę ribą. Ekonomikos atsigavimas ir jos augimas euro zonoje taip pat yra gan kuklus ir trapus, na o bedarbystė nors ir po truputį mažėja, tačiau ir toliau išlieka labai didelė.
Taigi, bent jau šiuo metu durys tolesnių papildomų netradicinių priemonių įgyvendinimui yra gana plačiai atvertos, ir jeigu per artimiausius kelis mėnesius padėtis nepagerės, be jokios Europos Centrinis bankas imsis veiksmų. Daugiausiai kalbama apie aktyvų supirkimo programos įgyvendinimą, kažkas panašaus į QE, kurį šiuo metu įgyvendina Amerikos, Anglijos ir Japonijos Centriniai bankai.
Vis dėl to, mažai tikėtina, kad Europos Centrinio banko atstovai ryšys tai pradėti įgyvendinti artimiausiu metu, realiausia, kad tai nutiks, jei to tikrai prireiks, tik rudenį, ir galbūt per ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Fiasko
Prognozuojama, kad jis per antrą šių metų ketvirtį paaugo net 3.5 procentais. Vat jei ši prognozė nepasitvirtins, tada tikrai rinkos dalyviams gali neišlaikyti nervai ir labai tikėtina, jog tuomet sulauktume rimtesnės korekcijos ir išpardavimo. Pirmoji preliminari informacija apie praėjusio ketvirčio Amerikos bendrojo vidaus produkto pokytį bus paskelbta jau liepos pabaigoje.
Prastą ekonomikos pasirodymą per pirmą šių metų ketvirtį ignoravo ne tik rinkos dalyviai, tačiau ir Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai, kurie ir toliau per kiekvieną įvykusį posėdį stabiliai 10 mlrd. dolerių suma mažino savo mėnesinę aktyvų supirkimo apimtį. Dabar jau daugiau nei akivaizdu, jog QE3 programa tikrai bus užbaigta šiais metais, t.y. rudenį.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai Amerikos ekonomika vieną ketvirtį išgyvena „krizę“. Panaši padėtis buvo ir per 2012 metų paskutinį ketvirtį, kuomet pastebimai nurėžus išlaidas šalies gynybai, tai neigiamai paveikė bendrąjį vidaus produktą, kuris per minėtą ketvirtį užfiksavo labai nedidelį augimą. Tuomet irgi viskas buvo nurašyta vienkartinio veiksnio efektui. Na o per sekantį ketvirtį bendrasis vidaus produktas atsitiesė ir vėl pademonstravo solidų augimą. Ar šįkart ir vėl pasikartos panaši istorija sužinosime jau netrukus.
Tuo tarpu džiugina Amerikos darbo rinkos duomenys, kurie ko gero labai optimistiškai nuteikia ir Amerikos Centrinio banko atstovus. Bedarbystė šalyje akivaizdu, jog mažėja tikrai sparčiau nei buvo tikimąsi, tuo pačiu demonstruojami solidūs ir senokai matyti naujų darbo vietų kūrimo lygiai.
Prasideda vis aktyvesnės spėlionės, kada Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai ryšys šalyje kilstelti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu yra rekordinėse žemumose. Dabar labiausiai tikėtinas laikotarpis, jog tai nutiks kitų metų viduryje.
Priešingai, stengiamasi kuo labiau išsukti infliaciją.