versija spausdinimui
(0)
Intensyvėja veiksmai dėl naftos produktų transportavimo vamzdyno tiesimo iš Mažeikių į Klaipėdą. Vakar Ūkio ministerijoje analizuota vamzdyno tiesimo tarp “Mažeikių naftos” ir “Klaipėdos naftos” bendrovių eiga, rašo dienraštis „Klaipėda“.
“Klaipėdos naftos” bendrovės generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, kad Ūkio ministerijos ir abiejų bendrovių atstovų susitikime aptarta, kas rengs vamzdyno tiesimo detaliuosius planus, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kitus dokumentus.
Anot J.Aušros, kol kas nėra netgi konkretaus vamzdyno tiesimo varianto, neaišku ir kada realiai jis galėtų būti pradėtas tiesti. Aptariant techninius vamzdyno tiesimo reikalus, paraleliai vyksta ir “Mažeikių naftos” bendrovę valdančio Lenkijos koncerno “PKN Orlen” derybos dėl “Klaipėdos naftos” bendrovės turto.
“PKN Orlen” vadovai ne kartą deklaravo, kad nori kontroliuoti naftos produktų terminalą “Klaipėdos nafta”. Esą tai numatyta “PKN Orlen” planuose, nes koncernas planuoja investuoti apie 50 mln. dolerių į produktotiekio tiesimą.
Premjeras Gediminas Kirkilas neatmetė galimybės, kad dalis “Klaipėdos naftos” akcijų galėtų būti parduota spaudimą darančiam Lenkijos koncernui “PKN Orlen”. Tačiau valstybės kontrolė šioje bendrovėje turėtų išlikti. Dabar “Klaipėdos naftoje” valstybei priklauso 70,6 proc. akcijų.
G.Kirkilas teigė, kad planuoja konsultuotis su socialdemokratų frakcija dėl dalies „Klaipėdos naftos“ bendrovės akcijų pardavimo “PKN Orlen”.
Sprendimą, ar leisti parduoti į strateginių, taip pat neprivatizuojamų bendrovių sąrašus įrašytos “Klaipėdos naftos” akcijas, gali priimti tik Seimas. Abu šie sąrašai yra patvirtinti atskirais įstatymais.
Sąrašuose esančias įmones privalo kontroliuoti tik valstybė. “Klaipėdos naftą” valdo Ūkio ministerija. Ji laikosi griežtos pozicijos ir neketina siūlyti privatizuoti šios bendrovės.
Šiais metais, kai “Mažeikių nafta” po gaisro buvo remontuojama, jos produktų kiekis Klaipėdos uoste žymiai sumažėjo. Tačiau “Klaipėdos nafta” pritraukė krovinius iš kitur, krovė juos aukštesniais tarifais ir įrodė, kad gali išsilaikyti ir be lenkų koncerno.
“Klaipėdos naftos” bendrovės generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, kad Ūkio ministerijos ir abiejų bendrovių atstovų susitikime aptarta, kas rengs vamzdyno tiesimo detaliuosius planus, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kitus dokumentus.
Anot J.Aušros, kol kas nėra netgi konkretaus vamzdyno tiesimo varianto, neaišku ir kada realiai jis galėtų būti pradėtas tiesti. Aptariant techninius vamzdyno tiesimo reikalus, paraleliai vyksta ir “Mažeikių naftos” bendrovę valdančio Lenkijos koncerno “PKN Orlen” derybos dėl “Klaipėdos naftos” bendrovės turto.
“PKN Orlen” vadovai ne kartą deklaravo, kad nori kontroliuoti naftos produktų terminalą “Klaipėdos nafta”. Esą tai numatyta “PKN Orlen” planuose, nes koncernas planuoja investuoti apie 50 mln. dolerių į produktotiekio tiesimą.
Premjeras Gediminas Kirkilas neatmetė galimybės, kad dalis “Klaipėdos naftos” akcijų galėtų būti parduota spaudimą darančiam Lenkijos koncernui “PKN Orlen”. Tačiau valstybės kontrolė šioje bendrovėje turėtų išlikti. Dabar “Klaipėdos naftoje” valstybei priklauso 70,6 proc. akcijų.
G.Kirkilas teigė, kad planuoja konsultuotis su socialdemokratų frakcija dėl dalies „Klaipėdos naftos“ bendrovės akcijų pardavimo “PKN Orlen”.
Sprendimą, ar leisti parduoti į strateginių, taip pat neprivatizuojamų bendrovių sąrašus įrašytos “Klaipėdos naftos” akcijas, gali priimti tik Seimas. Abu šie sąrašai yra patvirtinti atskirais įstatymais.
Sąrašuose esančias įmones privalo kontroliuoti tik valstybė. “Klaipėdos naftą” valdo Ūkio ministerija. Ji laikosi griežtos pozicijos ir neketina siūlyti privatizuoti šios bendrovės.
Šiais metais, kai “Mažeikių nafta” po gaisro buvo remontuojama, jos produktų kiekis Klaipėdos uoste žymiai sumažėjo. Tačiau “Klaipėdos nafta” pritraukė krovinius iš kitur, krovė juos aukštesniais tarifais ir įrodė, kad gali išsilaikyti ir be lenkų koncerno.