versija spausdinimui
(1)
Apibendrinti 2013 m. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos rezultatai demonstruoja sėkmingą LEZ plėtrą ir reikšmingą indėlį į Lietuvos ekonomiką. Pernai LEZ įmonių metų apyvarta siekė 3,08 mlrd., eksportas – 2,5 mlrd. litų. Tai geriausi rezultatai nuo LEZ veiklos pradžios. Per metus LEZ įmonių eksportas išaugo 2,4 proc., iš viso sudarė beveik 5 proc. bendro Lietuvos eksporto. Nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002 m. zonos įmonės eksportavo produkcijos už 15 mlrd. litų.
2013 m. Klaipėdos LEZ įmonės valstybei sumokėjo 53,2 mln. litų mokesčių, nors iš valstybės joms suteikta mokestinių lengvatų tik už 3,5 mln. litų. Per metus apie 29 proc. išaugo naujų darbo vietų skaičius, kuris dabar siekia 1800. Dar 600 darbo vietų sukūrė LEZ įmonių klientai, nuomojantys patalpas laisvojoje ekonominėje zonoje.
Nuo LEZ veiklos pradžios zonos įmonių investicijos pasiekė 1,8 mlrd. litų. Šiuo metu pasirašytos sutartys dėl veiklos LEZ su 28 Lietuvos ir užsienio bendrovėmis, o 19 įmonių jau vykdo veiklą LEZ.
„Ir šiemet nemažiname tempo ieškodami naujų investuotojų. Vyksta derybos su 15 naujų potencialių investuotojų, iki metų pabaigos tikimės pasirašyti sutartis bent su trim investuotojais. Pagal jau pasirašytas sutartis artimiausiais metais planuojame pritraukti investicijų iš viso už 150 mln. litų“, – sako Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.
Praėjusiais metais Klaipėdos LEZ pasirašė sutartis su dviem naujais investuotojais – UAB „Ad Rem Port“ ir UAB „Ani Plast“. Abi bendrovės šiuo metu LEZ teritorijoje atlieka statybos darbus. Be to, naują žuvų perdirbimo gamyklą šiuo metu stato UAB „Vesvela“, gamybines patalpas – UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“. Šiemet pasirašytos sutartys ir Klaipėdos LEZ jau kuriasi dvi naujos Norvegijos įmonės – koncernas „Hugaasgruppen“ investuos 35 mln. litų į metalo apdirbimo gamyklos statybas, o kita Norvegijos įmonė „Advantec“ Klaipėdos LEZ gamins įrangą naftos ir dujų gavybos gręžiniams. Šių investicijų suma – apie 17 mln. litų.
2013 m. laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinė jėgainė. Pirmosios Baltijos šalyse atliekomis ir biokuru kūrenamos termofikacinės jėgainės veikla jau teikia apčiuopiamų rezultatų – AB „Klaipėdos energija“ duomenimis šiluma klaipėdiečiams atpigo daugiau nei 14 proc.
Investuotojų patogumui Klaipėdos LEZ nuolat plėtojama infrastruktūra. 2013 m. baigta Lypkių transformatorinės pastotės statyba, pastatyti du 40 MW galios transformatoriai. Šios investicijos dydis – 31 mln. litų. Šiuo metu baigiama statyti 8 mln. litų kainavusi Lypkių gatvė, kuri išspręs įvažiavimo į zoną problemą. Jau šiemet LEZ valdymo bendrovė ketina pradėti statyti 13 tūkst. kv. m pastatą, kur patalpas galės nuomotis įvairią veiklą plėtojantys Klaipėdos LEZ klientai.
2013 m. iš esmės baigtas ilgus metus trukęs gyventojų iškeldinimas iš LEZ teritorijos, su Lypkių kaimo gyventojais atsiskaityta už žemę, paimtą visuomenės poreikiams.
2013 m. Klaipėdos LEZ įmonės valstybei sumokėjo 53,2 mln. litų mokesčių, nors iš valstybės joms suteikta mokestinių lengvatų tik už 3,5 mln. litų. Per metus apie 29 proc. išaugo naujų darbo vietų skaičius, kuris dabar siekia 1800. Dar 600 darbo vietų sukūrė LEZ įmonių klientai, nuomojantys patalpas laisvojoje ekonominėje zonoje.
Nuo LEZ veiklos pradžios zonos įmonių investicijos pasiekė 1,8 mlrd. litų. Šiuo metu pasirašytos sutartys dėl veiklos LEZ su 28 Lietuvos ir užsienio bendrovėmis, o 19 įmonių jau vykdo veiklą LEZ.
„Ir šiemet nemažiname tempo ieškodami naujų investuotojų. Vyksta derybos su 15 naujų potencialių investuotojų, iki metų pabaigos tikimės pasirašyti sutartis bent su trim investuotojais. Pagal jau pasirašytas sutartis artimiausiais metais planuojame pritraukti investicijų iš viso už 150 mln. litų“, – sako Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.
Praėjusiais metais Klaipėdos LEZ pasirašė sutartis su dviem naujais investuotojais – UAB „Ad Rem Port“ ir UAB „Ani Plast“. Abi bendrovės šiuo metu LEZ teritorijoje atlieka statybos darbus. Be to, naują žuvų perdirbimo gamyklą šiuo metu stato UAB „Vesvela“, gamybines patalpas – UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“. Šiemet pasirašytos sutartys ir Klaipėdos LEZ jau kuriasi dvi naujos Norvegijos įmonės – koncernas „Hugaasgruppen“ investuos 35 mln. litų į metalo apdirbimo gamyklos statybas, o kita Norvegijos įmonė „Advantec“ Klaipėdos LEZ gamins įrangą naftos ir dujų gavybos gręžiniams. Šių investicijų suma – apie 17 mln. litų.
2013 m. laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinė jėgainė. Pirmosios Baltijos šalyse atliekomis ir biokuru kūrenamos termofikacinės jėgainės veikla jau teikia apčiuopiamų rezultatų – AB „Klaipėdos energija“ duomenimis šiluma klaipėdiečiams atpigo daugiau nei 14 proc.
Investuotojų patogumui Klaipėdos LEZ nuolat plėtojama infrastruktūra. 2013 m. baigta Lypkių transformatorinės pastotės statyba, pastatyti du 40 MW galios transformatoriai. Šios investicijos dydis – 31 mln. litų. Šiuo metu baigiama statyti 8 mln. litų kainavusi Lypkių gatvė, kuri išspręs įvažiavimo į zoną problemą. Jau šiemet LEZ valdymo bendrovė ketina pradėti statyti 13 tūkst. kv. m pastatą, kur patalpas galės nuomotis įvairią veiklą plėtojantys Klaipėdos LEZ klientai.
2013 m. iš esmės baigtas ilgus metus trukęs gyventojų iškeldinimas iš LEZ teritorijos, su Lypkių kaimo gyventojais atsiskaityta už žemę, paimtą visuomenės poreikiams.