versija spausdinimui
(0)
Besidomintiems technologijomis JAV bendrovės „Tesla Motors“ (TSLA) pavadinimas tikrai girdėtas. Apie prašmatnių ir išskirtinių elektra varomų automobilių gamintoją gerai žino ir Investuok žurnalo skaitytojai, investuotojai – per metus jos akcijų kaina išaugo daugiau negu dvigubai.
Kaip rašo žurnalas Investuok, pastaraisiais metais „Tesla Motors“ akcijos tapo ne tik veržlaus augimo, bet ir menko stabilumo bei tiesioginės priklausomybės nuo dotacijų pavyzdžiu. Nepaisydami to, investuotojai toliau rizikuoja ir žaidžia su šiomis akcijomis – tą daryti dažnai paskatina bendrovės savininko Elono Musko poelgiai. Drąsus jaunas verslininkas ir išradėjas itin mėgstamas JAV spaudos, nes jam netrūksta nei įdomių idėjų, nei galimybių joms įgyvendinti.
Vadovas lyginamas su Geležiniu Žmogumi
Geležinis Žmogus (angl. Iron Man) – populiarus JAV komiksų ir fantastinių filmų herojus. Nors jis neturi jokių antžmogiškų galių, yra apdovanotas aštriu protu, charizma ir nesuskaičiuojamais turtais – tai jam padeda pasiekti reikiamus tikslus.
JAV spauda kartais lygina „Tesla Motors“ įkūrėją E. Muską su šiuo komiksų herojumi. Tenka pripažinti – ne be pagrindo. Jaunas, protingas ir turtingas vyras net neslepia ambicijų negrįžtamai pakeisti kai kurias technologijos pramonės šakas. To jis siekia jau seniai.
E. Muskas gimė Pietų Afrikos Respublikoje 1971 m. Jo tėvas buvo inžinierius, o motina – dietologė. Nuo mažumos žavėjęsis kompiuteriais, E. Muskas sukūrė ir pardavė savo pirmą kompiuterinį žaidimą „Blastar“, kai jam buvo 12 metų. Įgytos programavimo žinios gerokai pravertė įgyvendinant vėlesnius projektus.
Metė universitetą po dviejų dienų
Paaugęs vaikinas studijavo Kanadoje ir JAV, įgijo du diplomus – ekonomikos ir fizikos mokslų bakalauro. Ketino toliau tęsti fizikos studijas, tačiau šis noras liko neįgyvendintas. 24 metų E. Muskas paliko universitetą, paskaitose praleidęs vos dvi dienas. Visą savo laiką E. Muskas skyrė naujai įkurtai įmonei „Zip2“ plėtoti.
„Zip2“ buvo internetinė turinio teikėja, bendradarbiavo su laikraščių „New York Times“ ir „Chicago Tribune“ interneto svetainėmis. E. Muskui sunkiai sekėsi išlaikyti šį verslą – tam, kad pritrauktų investuotojų, jis turėjo nuolat perleisti savo akcijų dalį. Po ketverių metų „Zip2“ už 307 mln. JAV dolerių įsigijo kompiuterijos bendrovė „Compaq“. Už jam priklausiusias akcijas E. Muskas gavo 22 mln. dolerių ir tapo milijonieriumi būdamas 28 metų.
Nieko nelaukdamas E. Muskas investavo 10 mln. dolerių į naują įmonę „X.com“, ilgainiui ji tapo „PayPal“ sistema. 2002 m. internetinių aukcionų tinklalapis „eBay“ įsigijo „PayPal“ sistemą už pusantro milijardo dolerių – dalį akcijų turėjusiam E. Muskui teko 165 mln. JAV dolerių.
Turėdamas tiek pinigų vyras galėjo atsidėti naujiems verslams. Vienas iš jų – 2003 m. įkurta elektrinių automobilių gamykla „Tesla Motors“, prie kurios jis prisidėjo 2004 m. kaip 40 mln. JAV dolerių investiciją atsinešęs valdybos narys.
Kukli pradžia
Pirmieji metai bendrovei nebuvo sėkmingi. E. Muskas kelerius metus įtikinėjo investuotojus ir verslo angelus, kad „Tesla Motors“ taps sėkminga kompanija, tačiau pinigai į sąskaitą kapsėjo ne visada. 2004–2007 m. pavykdavo pritraukti apie 10–30 mln. dolerių kasmet.
2007 m. bendrovei teko atleisti 10 % darbuotojų, o E. Muskas į ją antrą kartą investavo nuosavų pinigų – šį kartą 70 mln. JAV dolerių. 2009 m. bendrovė buvo išnaudojusi maždaug 187 mln. JAV dolerių ir pagaminusi vos 147 automobilius.
Atrodė, kad paskutinioji jau artinasi, tačiau įvykiai pasisuko kita linkme. „Tesla Motors“ gamino ne tik prototipinius elektra varomus automobilius, bet ir elektrinius variklius bei baterijas. Vokietijos automobilių gamintoja „Daimler AG“ susidomėjo šių elektrinių variklių panaudojimu savo „Smart“ automobiliams.
Po ilgų derybų „Daimler AG“ įsigijo tūkstantį elektrinių variklių ir jiems skirtų baterijų „Smart“ automobiliams. Už variklius ir suteiktas technologines žinias bendrovė sumokėjo „Tesla Motors“ 40 mln. JAV dolerių. Kiek vėliau už papildomus 50 mln. dolerių „Daimler AG“ įsigijo ir 10 % „Tesla Motors“ akcijų.
Surinkti pinigai padėjo E. Musko komandai pagaliau skirti pakankamai lėšų seniai planuotam „Model S“ – prabangiam elektra varomam sedanui – sukurti.
„Model S“ – naujas elektromobilio veidas
Iki šimto kilometrų per valandą per 4,5–5 sekundes (priklausomai nuo pasirinkto modelio) įsibėgėjantis elektra varomas automobilis „Model S“ ekspertams padarė puikų įspūdį.
Kaip rašo žurnalas Investuok erdvų, gerai įrengtą ir stilingą automobilį apžvalgininkai pavadino „žvilgsniu į tai, kaip keliausime ateityje“. Pagal kainą, išvaizdą ir kokybę automobilis buvo lyginamas su aukščiausios klasės „Mercedes“ ar BMW automobiliais.
Šiuo metu pigiausias „Model S“ kainuoja apie 130 tūkst. litų, tačiau reiktų nepamiršti, kad jo bateriją visiškai įkrauti kainuoja vos kelis litus, o nuvažiuoti nesustojus galima beveik 500 km (tiesa, tik jei papildomai įsigyjama galingesnė baterija). Automobiliui suteikiama 4, o jo baterijai – 8 metų garantija.
Galingas, patrauklus ir ekonomiškas automobilis pakeitė dalies JAV gyventojų požiūrį į automobilius, kurių baką pripildo elektros laidas.
Tą pripažinusi JAV vyriausybė sutiko skirti „Tesla Motors“ lengvatinę 465 mln. JAV dolerių paskolą masinei „Model S“ automobilių gamybai pradėti. Su viena sąlyga: E. Muskas turėjo įrodyti, kad turi tam tinkamą gamyklą. Tokios gamyklos jis neturėjo.
Milijardo vertės pirkinys
Nors „Tesla Motors“ tuo metu jau buvo pagaminusi apie 1 300 sportinių elektra varomų automobilių „Roadster“ ir baterijas „Daimler AG“ įmonei, bendrovės mechanikams pavyko išsiversti su palyginti menkomis dirbtuvėmis. Diduma darbų buvo atliekama kitose įmonėse, o pusiau užbaigti automobiliai surenkami keliolikos profesionalų nedidelėse dirbtuvėse.
Tam, kad būtų galima gauti JAV vyriausybės pasiūlytus pinigus, E. Muskui reikėjo didelės gamyklos. Tokia gamykla tapo koncernui „Toyota“ priklausiusi NUMMI (angl. New United Motor Manufacturing, Inc.) gamykla Kalifornijoje. Milžiniška gamykla, kurioje buvo surenkami japoniškų ir amerikietiškų automobilių modeliai, gerais laikais vertinta milijardu dolerių, 2010 m. turėjo būti uždaryta. Jaunasis verslininkas tuo pasinaudojo ir įsigijo gamyklą vos už 42 mln. dolerių. Tais pačiais metais NUMMI atvėrė duris jau kaip „Tesla Motors“ pagrindinė gamykla.
Svaiginantis šuolis biržoje
Neilgai trukus, 2010 m. birželio 28 d., „Tesla Motors“ tapo akcine bendrove. Tai buvo pirmas kartas nuo 1956 m., kai biržoje imta prekiauti naujo JAV automobilių gamintojo akcijomis. Pirminio akcijų pasiūlymo (angl. Initial Price Offering – IPO) nustatyta 17 JAV dolerių už akciją kaina uždarant biržą jau buvo pakilusi iki 23,89 dolerio. Pagal šią kainą bendrovė buvo verta 266 mln. JAV dolerių.
Šių metų gegužės pradžioje viena „Tesla Motors“ akcija kainavo 186 JAV dolerius, bendrovės vertė buvo maždaug 22,45 mlrd. JAV dolerių. Galima palyginti – ilgametės JAV automobilių gamintojos „General Motors“ rinkos vertė yra apie 54,9 mlrd. JAV dolerių.
Viename interviu E. Muskas pripažino, kad birža jo bendrovei buvo labai dosni. „Investuotojai mus įvertino gerokai geriau, nei galėjome tikėtis ar esame verti“, – CNBC televizijos laidoje kalbėjo verslininkas.
Kaip rašo žurnalas Investuok dalis apžvalgininkų mano, kad E. Muskas ir yra tikroji tokio investuotojų pasitikėjimo priežastis.
„Akcijų birža dievina geras istorijas, o šios bendrovės sėkmės istorija yra tokia, kad geresnę būtų sunku surasti. Galima sakyti, kad bendrovės akcijos šiuo metu yra pervertintos. Kita vertus, bendrovė vis dar turi daug potencialo, ir investuotojų lūkesčiai gali išsipildyti“, – žurnale Investuok cituojamas „Tesla Motors“ kainas komentavo „Morgan Stanley“ analitikas Adamas Jonas.
Konkurentams tokia sėkmė, suprantama, nepatinka. Jie priekaištauja, kad bendrovė balansui skaičiuoti naudoja kitokią sistemą, nei priimta JAV, – atseit palankesnę „Tesla Motors“. Pavyzdžiui, 2013 m. trečią ketvirtį „Tesla Motors“ pranešė apie 16 mln. JAV dolerių pelną. Konkurentų vertinimu, jei bendrovės pajamos ir išlaidos būtų skaičiuotos pagal standartinę sistemą, ji būtų pranešusi apie 38 mln. dolerių nuostolį.
Nors toks elgesys neužkliuvo nei auditoriams, nei oficialioms institucijoms, jis nepatiko investuotojams. „Tesla Motors“ akcijos yra vienos mėgstamiausių prekiautojų skolintomis akcijomis (angl. short selling) – tai reiškia, kad tikimasi, jog jų kaina ateityje kris.
Pats E. Muskas sako, kad „Tesla Motors“ naudoja itin konservatyvią balanso skaičiavimo metodiką. Kitų automobilių gamyklų vadovai atkerta, kad bendrovė nebus rimtai vertinama tol, kol nesivadovaus tokiomis pat taisyklėmis kaip kiti rinkos dalyviai.
Ambicingi planai
Bendrovės artimiausio dešimtmečio siekis – kasmet pagaminti apie 500 tūkst. elektra varomų automobilių. Šiuo metu „Tesla Motors“ pagamina apie 20 tūkst. automobilių per metus, jie platinami tik JAV. Jei šie dešimtmečio planai būtų įgyvendinti, „Tesla Motors“ taptų reikšminga rinkos dalyve, prilygstančia „Mercedes-Benz“, BMW ar „Lexus“.
Šioje srityje dirbantys žmonės skeptiškai vertina ambicingus E. Musko planus sakydami, kad geriausiu atveju tai būtų įmanoma įgyvendinti su partnerių pagalba.
„Kai sugebi parduoti 100 tūkst. automobilių per metus, gal ir esi pasirengęs išplėsti gamybą iki 250 tūkst. Šiuo metu „Tesla Motors“ modelis tiesiog netinkamas tokio masto prekybai“, – portalui „Autonews.com“ komentavo neprisistatęs su keliomis Azijos automobilių gamintojomis dirbantis aukšto lygio vadovas.
Kitas didelis iššūkis – gamybai reikalingos dalys. Jei „Tesla Motors“ iš tiesų pagamintų po 500 tūkst. automobilių kasmet, ji viena turėtų supirkti beveik visas pasaulyje gaminamas automobilių ličio baterijas. Dėl to „Tesla Motors“ planuose – ir galinga baterijų gamykla, kuri turės aprūpinti bendrovę reikiamomis dalimis.
Olandijoje esanti panaši LG baterijų gamykla kainavo 303 mln. JAV dolerių, o per metus pagamina vos 60 tūkst. baterijų. Naujoji „Tesla Motors“ gamykla turėtų būti beveik 10 kartų pajėgesnė. E. Muskas prasitarė, kad planuoja į šią gamyklą investuoti iki 5 mlrd. JAV dolerių.
Žingsnis per tarpeklį
Silicio slėnio apžvalgininkas ir analitikas Geoffrey Moore‘as apibūdina „Tesla Motors“ kaip žengiančią per tarpeklį. Anot jo, ši bendrovė yra tipinis sėkmingai pradedančios ir sunkiai veikiančios didelės kompanijos pavyzdys. Analitiko teigimu, šią transformaciją patiriančios bendrovės dažnai žlunga, o „Tesla Motors“ patenka į tą pačią kategoriją.
„Produktas turi pasiekti masinį vartotoją. Nors „Tesla Motors“ yra šauni įmonė, jai daug ko trūksta. Nėra infrastruktūros, nėra patrauklių pasiūlymų masiniam vartotojui. Parduoti automobilius ne taip paprasta, kaip „iPod“ grotuvus“, – komentuodamas „Tesla Motors“ veiklą kalbėjo G. Moore‘as.
Šių metų gegužę „CNN Money“ apklausti analitikai „Tesla Motors“ atžvilgiu buvo nusiteikę optimistiškiau. Jie prognozuoja, kad per artimiausius 12 mėn. „Tesla Motors“ akcijų kaina pakils iki 220 JAV dolerių (šių metų vasarį–kovą kaina jau buvo perkopusi 250 JAV dolerių). Optimistiškiausia prognozė – 325 JAV doleriai, pesimistiškiausia – 75 JAV doleriai už akciją. Didžioji dalis apklaustų analitikų rekomenduoja turimų „Tesla Motors“ akcijų neparduoti, dalis siūlo jų ne tik neparduoti, bet ir įsigyti daugiau.
Aurimas Abišala
žurnalas „Investuok“
Kaip rašo žurnalas Investuok, pastaraisiais metais „Tesla Motors“ akcijos tapo ne tik veržlaus augimo, bet ir menko stabilumo bei tiesioginės priklausomybės nuo dotacijų pavyzdžiu. Nepaisydami to, investuotojai toliau rizikuoja ir žaidžia su šiomis akcijomis – tą daryti dažnai paskatina bendrovės savininko Elono Musko poelgiai. Drąsus jaunas verslininkas ir išradėjas itin mėgstamas JAV spaudos, nes jam netrūksta nei įdomių idėjų, nei galimybių joms įgyvendinti.
Vadovas lyginamas su Geležiniu Žmogumi
Geležinis Žmogus (angl. Iron Man) – populiarus JAV komiksų ir fantastinių filmų herojus. Nors jis neturi jokių antžmogiškų galių, yra apdovanotas aštriu protu, charizma ir nesuskaičiuojamais turtais – tai jam padeda pasiekti reikiamus tikslus.
JAV spauda kartais lygina „Tesla Motors“ įkūrėją E. Muską su šiuo komiksų herojumi. Tenka pripažinti – ne be pagrindo. Jaunas, protingas ir turtingas vyras net neslepia ambicijų negrįžtamai pakeisti kai kurias technologijos pramonės šakas. To jis siekia jau seniai.
E. Muskas gimė Pietų Afrikos Respublikoje 1971 m. Jo tėvas buvo inžinierius, o motina – dietologė. Nuo mažumos žavėjęsis kompiuteriais, E. Muskas sukūrė ir pardavė savo pirmą kompiuterinį žaidimą „Blastar“, kai jam buvo 12 metų. Įgytos programavimo žinios gerokai pravertė įgyvendinant vėlesnius projektus.
Metė universitetą po dviejų dienų
Paaugęs vaikinas studijavo Kanadoje ir JAV, įgijo du diplomus – ekonomikos ir fizikos mokslų bakalauro. Ketino toliau tęsti fizikos studijas, tačiau šis noras liko neįgyvendintas. 24 metų E. Muskas paliko universitetą, paskaitose praleidęs vos dvi dienas. Visą savo laiką E. Muskas skyrė naujai įkurtai įmonei „Zip2“ plėtoti.
„Zip2“ buvo internetinė turinio teikėja, bendradarbiavo su laikraščių „New York Times“ ir „Chicago Tribune“ interneto svetainėmis. E. Muskui sunkiai sekėsi išlaikyti šį verslą – tam, kad pritrauktų investuotojų, jis turėjo nuolat perleisti savo akcijų dalį. Po ketverių metų „Zip2“ už 307 mln. JAV dolerių įsigijo kompiuterijos bendrovė „Compaq“. Už jam priklausiusias akcijas E. Muskas gavo 22 mln. dolerių ir tapo milijonieriumi būdamas 28 metų.
Nieko nelaukdamas E. Muskas investavo 10 mln. dolerių į naują įmonę „X.com“, ilgainiui ji tapo „PayPal“ sistema. 2002 m. internetinių aukcionų tinklalapis „eBay“ įsigijo „PayPal“ sistemą už pusantro milijardo dolerių – dalį akcijų turėjusiam E. Muskui teko 165 mln. JAV dolerių.
Turėdamas tiek pinigų vyras galėjo atsidėti naujiems verslams. Vienas iš jų – 2003 m. įkurta elektrinių automobilių gamykla „Tesla Motors“, prie kurios jis prisidėjo 2004 m. kaip 40 mln. JAV dolerių investiciją atsinešęs valdybos narys.
Kukli pradžia
Pirmieji metai bendrovei nebuvo sėkmingi. E. Muskas kelerius metus įtikinėjo investuotojus ir verslo angelus, kad „Tesla Motors“ taps sėkminga kompanija, tačiau pinigai į sąskaitą kapsėjo ne visada. 2004–2007 m. pavykdavo pritraukti apie 10–30 mln. dolerių kasmet.
2007 m. bendrovei teko atleisti 10 % darbuotojų, o E. Muskas į ją antrą kartą investavo nuosavų pinigų – šį kartą 70 mln. JAV dolerių. 2009 m. bendrovė buvo išnaudojusi maždaug 187 mln. JAV dolerių ir pagaminusi vos 147 automobilius.
Atrodė, kad paskutinioji jau artinasi, tačiau įvykiai pasisuko kita linkme. „Tesla Motors“ gamino ne tik prototipinius elektra varomus automobilius, bet ir elektrinius variklius bei baterijas. Vokietijos automobilių gamintoja „Daimler AG“ susidomėjo šių elektrinių variklių panaudojimu savo „Smart“ automobiliams.
Po ilgų derybų „Daimler AG“ įsigijo tūkstantį elektrinių variklių ir jiems skirtų baterijų „Smart“ automobiliams. Už variklius ir suteiktas technologines žinias bendrovė sumokėjo „Tesla Motors“ 40 mln. JAV dolerių. Kiek vėliau už papildomus 50 mln. dolerių „Daimler AG“ įsigijo ir 10 % „Tesla Motors“ akcijų.
Surinkti pinigai padėjo E. Musko komandai pagaliau skirti pakankamai lėšų seniai planuotam „Model S“ – prabangiam elektra varomam sedanui – sukurti.
„Model S“ – naujas elektromobilio veidas
Iki šimto kilometrų per valandą per 4,5–5 sekundes (priklausomai nuo pasirinkto modelio) įsibėgėjantis elektra varomas automobilis „Model S“ ekspertams padarė puikų įspūdį.
Kaip rašo žurnalas Investuok erdvų, gerai įrengtą ir stilingą automobilį apžvalgininkai pavadino „žvilgsniu į tai, kaip keliausime ateityje“. Pagal kainą, išvaizdą ir kokybę automobilis buvo lyginamas su aukščiausios klasės „Mercedes“ ar BMW automobiliais.
Šiuo metu pigiausias „Model S“ kainuoja apie 130 tūkst. litų, tačiau reiktų nepamiršti, kad jo bateriją visiškai įkrauti kainuoja vos kelis litus, o nuvažiuoti nesustojus galima beveik 500 km (tiesa, tik jei papildomai įsigyjama galingesnė baterija). Automobiliui suteikiama 4, o jo baterijai – 8 metų garantija.
Galingas, patrauklus ir ekonomiškas automobilis pakeitė dalies JAV gyventojų požiūrį į automobilius, kurių baką pripildo elektros laidas.
Tą pripažinusi JAV vyriausybė sutiko skirti „Tesla Motors“ lengvatinę 465 mln. JAV dolerių paskolą masinei „Model S“ automobilių gamybai pradėti. Su viena sąlyga: E. Muskas turėjo įrodyti, kad turi tam tinkamą gamyklą. Tokios gamyklos jis neturėjo.
Milijardo vertės pirkinys
Nors „Tesla Motors“ tuo metu jau buvo pagaminusi apie 1 300 sportinių elektra varomų automobilių „Roadster“ ir baterijas „Daimler AG“ įmonei, bendrovės mechanikams pavyko išsiversti su palyginti menkomis dirbtuvėmis. Diduma darbų buvo atliekama kitose įmonėse, o pusiau užbaigti automobiliai surenkami keliolikos profesionalų nedidelėse dirbtuvėse.
Tam, kad būtų galima gauti JAV vyriausybės pasiūlytus pinigus, E. Muskui reikėjo didelės gamyklos. Tokia gamykla tapo koncernui „Toyota“ priklausiusi NUMMI (angl. New United Motor Manufacturing, Inc.) gamykla Kalifornijoje. Milžiniška gamykla, kurioje buvo surenkami japoniškų ir amerikietiškų automobilių modeliai, gerais laikais vertinta milijardu dolerių, 2010 m. turėjo būti uždaryta. Jaunasis verslininkas tuo pasinaudojo ir įsigijo gamyklą vos už 42 mln. dolerių. Tais pačiais metais NUMMI atvėrė duris jau kaip „Tesla Motors“ pagrindinė gamykla.
Svaiginantis šuolis biržoje
Neilgai trukus, 2010 m. birželio 28 d., „Tesla Motors“ tapo akcine bendrove. Tai buvo pirmas kartas nuo 1956 m., kai biržoje imta prekiauti naujo JAV automobilių gamintojo akcijomis. Pirminio akcijų pasiūlymo (angl. Initial Price Offering – IPO) nustatyta 17 JAV dolerių už akciją kaina uždarant biržą jau buvo pakilusi iki 23,89 dolerio. Pagal šią kainą bendrovė buvo verta 266 mln. JAV dolerių.
Šių metų gegužės pradžioje viena „Tesla Motors“ akcija kainavo 186 JAV dolerius, bendrovės vertė buvo maždaug 22,45 mlrd. JAV dolerių. Galima palyginti – ilgametės JAV automobilių gamintojos „General Motors“ rinkos vertė yra apie 54,9 mlrd. JAV dolerių.
Viename interviu E. Muskas pripažino, kad birža jo bendrovei buvo labai dosni. „Investuotojai mus įvertino gerokai geriau, nei galėjome tikėtis ar esame verti“, – CNBC televizijos laidoje kalbėjo verslininkas.
Kaip rašo žurnalas Investuok dalis apžvalgininkų mano, kad E. Muskas ir yra tikroji tokio investuotojų pasitikėjimo priežastis.
„Akcijų birža dievina geras istorijas, o šios bendrovės sėkmės istorija yra tokia, kad geresnę būtų sunku surasti. Galima sakyti, kad bendrovės akcijos šiuo metu yra pervertintos. Kita vertus, bendrovė vis dar turi daug potencialo, ir investuotojų lūkesčiai gali išsipildyti“, – žurnale Investuok cituojamas „Tesla Motors“ kainas komentavo „Morgan Stanley“ analitikas Adamas Jonas.
Konkurentams tokia sėkmė, suprantama, nepatinka. Jie priekaištauja, kad bendrovė balansui skaičiuoti naudoja kitokią sistemą, nei priimta JAV, – atseit palankesnę „Tesla Motors“. Pavyzdžiui, 2013 m. trečią ketvirtį „Tesla Motors“ pranešė apie 16 mln. JAV dolerių pelną. Konkurentų vertinimu, jei bendrovės pajamos ir išlaidos būtų skaičiuotos pagal standartinę sistemą, ji būtų pranešusi apie 38 mln. dolerių nuostolį.
Nors toks elgesys neužkliuvo nei auditoriams, nei oficialioms institucijoms, jis nepatiko investuotojams. „Tesla Motors“ akcijos yra vienos mėgstamiausių prekiautojų skolintomis akcijomis (angl. short selling) – tai reiškia, kad tikimasi, jog jų kaina ateityje kris.
Pats E. Muskas sako, kad „Tesla Motors“ naudoja itin konservatyvią balanso skaičiavimo metodiką. Kitų automobilių gamyklų vadovai atkerta, kad bendrovė nebus rimtai vertinama tol, kol nesivadovaus tokiomis pat taisyklėmis kaip kiti rinkos dalyviai.
Ambicingi planai
Bendrovės artimiausio dešimtmečio siekis – kasmet pagaminti apie 500 tūkst. elektra varomų automobilių. Šiuo metu „Tesla Motors“ pagamina apie 20 tūkst. automobilių per metus, jie platinami tik JAV. Jei šie dešimtmečio planai būtų įgyvendinti, „Tesla Motors“ taptų reikšminga rinkos dalyve, prilygstančia „Mercedes-Benz“, BMW ar „Lexus“.
Šioje srityje dirbantys žmonės skeptiškai vertina ambicingus E. Musko planus sakydami, kad geriausiu atveju tai būtų įmanoma įgyvendinti su partnerių pagalba.
„Kai sugebi parduoti 100 tūkst. automobilių per metus, gal ir esi pasirengęs išplėsti gamybą iki 250 tūkst. Šiuo metu „Tesla Motors“ modelis tiesiog netinkamas tokio masto prekybai“, – portalui „Autonews.com“ komentavo neprisistatęs su keliomis Azijos automobilių gamintojomis dirbantis aukšto lygio vadovas.
Kitas didelis iššūkis – gamybai reikalingos dalys. Jei „Tesla Motors“ iš tiesų pagamintų po 500 tūkst. automobilių kasmet, ji viena turėtų supirkti beveik visas pasaulyje gaminamas automobilių ličio baterijas. Dėl to „Tesla Motors“ planuose – ir galinga baterijų gamykla, kuri turės aprūpinti bendrovę reikiamomis dalimis.
Olandijoje esanti panaši LG baterijų gamykla kainavo 303 mln. JAV dolerių, o per metus pagamina vos 60 tūkst. baterijų. Naujoji „Tesla Motors“ gamykla turėtų būti beveik 10 kartų pajėgesnė. E. Muskas prasitarė, kad planuoja į šią gamyklą investuoti iki 5 mlrd. JAV dolerių.
Žingsnis per tarpeklį
Silicio slėnio apžvalgininkas ir analitikas Geoffrey Moore‘as apibūdina „Tesla Motors“ kaip žengiančią per tarpeklį. Anot jo, ši bendrovė yra tipinis sėkmingai pradedančios ir sunkiai veikiančios didelės kompanijos pavyzdys. Analitiko teigimu, šią transformaciją patiriančios bendrovės dažnai žlunga, o „Tesla Motors“ patenka į tą pačią kategoriją.
„Produktas turi pasiekti masinį vartotoją. Nors „Tesla Motors“ yra šauni įmonė, jai daug ko trūksta. Nėra infrastruktūros, nėra patrauklių pasiūlymų masiniam vartotojui. Parduoti automobilius ne taip paprasta, kaip „iPod“ grotuvus“, – komentuodamas „Tesla Motors“ veiklą kalbėjo G. Moore‘as.
Šių metų gegužę „CNN Money“ apklausti analitikai „Tesla Motors“ atžvilgiu buvo nusiteikę optimistiškiau. Jie prognozuoja, kad per artimiausius 12 mėn. „Tesla Motors“ akcijų kaina pakils iki 220 JAV dolerių (šių metų vasarį–kovą kaina jau buvo perkopusi 250 JAV dolerių). Optimistiškiausia prognozė – 325 JAV doleriai, pesimistiškiausia – 75 JAV doleriai už akciją. Didžioji dalis apklaustų analitikų rekomenduoja turimų „Tesla Motors“ akcijų neparduoti, dalis siūlo jų ne tik neparduoti, bet ir įsigyti daugiau.
Aurimas Abišala
žurnalas „Investuok“