versija spausdinimui
(0)
Finansų ekspertų teigimu, sparčiausiai Europos Sąjungoje augančios ekonomikos kontekste Lietuvos gyventojai turės peržiūrėti savo papilnėjusius asmeninius biudžetus ir dalį jų skirti ne tik vartojimui, bet ir taupymui. „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia jau dabar reguliariai atidedantys ir taupantys savo lėšas ateities poreikiams.
Vis dėlto didžiausia dalis respondentų arba 64 proc. tvirtina, kad taupyti negali, nes neturi finansinių galimybių.
„Šalies ekonomikai atsigaunant, didėja ir gyventojų pajamos, todėl finansų krizės akivaizdoje išmokę gyventi taupiau, neturėtume pamiršti galimybės taupyti. Nereikėtų net nesvarsčius pasiduoti psichologiniam aspektui, kad neturiu pinigų. Taupymui per mažai pinigų nebūna, o tie žmonės ar namų ūkiai, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajamas kaip tik turėtų atidžiau įvertinti visas taupymo galimybes ir atsarginius variantus nenumatytoje situacijoje“ ,- sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Anot „Aviva Lietuva“ vyriausiojo investicijų valdytojo dr. Roman Piotr Sosnowski, nors šiuo metu Lietuva pasižymi didžiausiu namų ūkių vartojimo išlaidų augimu („Eurostat“ duomenimis nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą augimas siekia 175 proc.), tačiau namų ūkių taupymo lygis yra vienas žemiausių visoje ES ir sudaro tik 0,89 proc. (blogiau atrodo tik Latvija, kurios taupymo lygis yra -1,8 proc. ). Toks šių dviejų rodiklių skirtumas kuria šalies ekonomiką, kuri nėra atspari sukrėtimams ir finansų rinkų sunkumams.
Remiantis tyrimo rezultatais, 5 proc. respondentų svarbiausia yra dabarties poreikiai ir vartojimo išlaidos, o 6 proc. apklaustųjų teigė, kad apie taupymą visai nesusimąsto.
Šiek tiek anksčiau pristatyta Lietuvos banko namų ūkių finansinės elgsenos apklausa parodė, kad nors sąskaitos ir indėliai banke (turi 56,4 % visų sutaupančiųjų) bei namuose laikomi grynieji pinigai (turi 54,6 %) vis dar yra populiariausios taupymo priemonės, didėja gyvybės draudimo (17,1 %), pensijų ir investicinių fondų (15,8 %) populiarumas. Pastarųjų taupymo priemonių rodiklis per metus išaugo 4,7 proc. punkto.
„Aviva Lietuva“ gegužės 16 – birželio 6 dienomis apklausė daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos interneto vartotojų.
Vis dėlto didžiausia dalis respondentų arba 64 proc. tvirtina, kad taupyti negali, nes neturi finansinių galimybių.
„Šalies ekonomikai atsigaunant, didėja ir gyventojų pajamos, todėl finansų krizės akivaizdoje išmokę gyventi taupiau, neturėtume pamiršti galimybės taupyti. Nereikėtų net nesvarsčius pasiduoti psichologiniam aspektui, kad neturiu pinigų. Taupymui per mažai pinigų nebūna, o tie žmonės ar namų ūkiai, kurie gauna mažesnes nei vidutines pajamas kaip tik turėtų atidžiau įvertinti visas taupymo galimybes ir atsarginius variantus nenumatytoje situacijoje“ ,- sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Anot „Aviva Lietuva“ vyriausiojo investicijų valdytojo dr. Roman Piotr Sosnowski, nors šiuo metu Lietuva pasižymi didžiausiu namų ūkių vartojimo išlaidų augimu („Eurostat“ duomenimis nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą augimas siekia 175 proc.), tačiau namų ūkių taupymo lygis yra vienas žemiausių visoje ES ir sudaro tik 0,89 proc. (blogiau atrodo tik Latvija, kurios taupymo lygis yra -1,8 proc. ). Toks šių dviejų rodiklių skirtumas kuria šalies ekonomiką, kuri nėra atspari sukrėtimams ir finansų rinkų sunkumams.
Remiantis tyrimo rezultatais, 5 proc. respondentų svarbiausia yra dabarties poreikiai ir vartojimo išlaidos, o 6 proc. apklaustųjų teigė, kad apie taupymą visai nesusimąsto.
Šiek tiek anksčiau pristatyta Lietuvos banko namų ūkių finansinės elgsenos apklausa parodė, kad nors sąskaitos ir indėliai banke (turi 56,4 % visų sutaupančiųjų) bei namuose laikomi grynieji pinigai (turi 54,6 %) vis dar yra populiariausios taupymo priemonės, didėja gyvybės draudimo (17,1 %), pensijų ir investicinių fondų (15,8 %) populiarumas. Pastarųjų taupymo priemonių rodiklis per metus išaugo 4,7 proc. punkto.
„Aviva Lietuva“ gegužės 16 – birželio 6 dienomis apklausė daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos interneto vartotojų.