versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos komisija pranešė, kad Graikija įvykdė jai keltas sąlygas bei gaus eilinę finansinės paskolos išmokos dalį, kurios vertė 4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad iki pirmadienio visos euro zonos šalys galutinai pritars šiam sprendimui.
Europos komisijos ekonomikos ir pinigų komisaras Simon O'Connor pranešė, jog penktadienį iš ryto visų septyniolikos euro zonos šalių atstovai sutarė, kad Graikija įvykdė jai keltas sąlygas, t.y. įgyvendino visus prioritetinius veiksmus, todėl turėtų gauti eilinę finansinės paskolos išmokos dalį.
Iki pirmadienio euro zonos šalys turėtų galutinai patvirtini, kad Graikijai iš Europos finansinio stabilumo fondo turėtų būti išmokėta 2,5 mlrd. eurų, na o dar 1,5 mlrd. eurų išmokės euro zonos Centriniai bankai iš gautų pajamų už Graikijos valstybines obligacijas.
Kitą 0,5 mlrd. eurų vertės išmoką iš Europos finansinio stabilumo fondo Graikija galės gauti tik spalio pradžioje, bei tik tuo atveju, jei įgyvendins privatizavimo programą, bei taip pat atliks viešojo valdymo reformą. Be to, tokiu atveju Graikija gaus minėtą sumą ir iš pajamų gautų už jos obligacijas.
Tuo tarpu Tarptautinis Valiutos Fondas turėtų Graikijai pervesti 1,8 mlrd. eurų.
Kitą savaitę Europos komisija paskelbs paskutinio atlikto patikrinimo Graikijoje rezultatus. Remiantis šaltiniais Europos komisijoje, minimoje ataskaitoje bus teigiama, kad makroekonominė situacija Graikijoje išliko nepakitusi, tačiau jau kitais metais laukiama, kad šios šalies ekonomika pagaliau pradės augti. Vis dėl to Graikijos konkurencingumas, dėl sumažintų darbo jėgos sąnaudų, kurios per 2009 - 2012 metų laikotarpį smuktelėjo 13,7 procentais, bei dėl smukusio šalies biudžeto deficito, kuris lyginant su bendrojo vidaus produkto verte nuo 2011 metais buvusio 11, 7 procentų lygio, praėjusiais metais nukrito iki 5,3 procentų, padidėjo.
Remiantis prognozėmis, Graikijos viešoji skola šiais metais sudarys 175 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės, na o remiantis pagalbos planu, ji iki 2021 metų turėtų sumažėti iki 120 procentų.
Europos komisijos ekonomikos ir pinigų komisaras Simon O'Connor pranešė, jog penktadienį iš ryto visų septyniolikos euro zonos šalių atstovai sutarė, kad Graikija įvykdė jai keltas sąlygas, t.y. įgyvendino visus prioritetinius veiksmus, todėl turėtų gauti eilinę finansinės paskolos išmokos dalį.
Iki pirmadienio euro zonos šalys turėtų galutinai patvirtini, kad Graikijai iš Europos finansinio stabilumo fondo turėtų būti išmokėta 2,5 mlrd. eurų, na o dar 1,5 mlrd. eurų išmokės euro zonos Centriniai bankai iš gautų pajamų už Graikijos valstybines obligacijas.
Kitą 0,5 mlrd. eurų vertės išmoką iš Europos finansinio stabilumo fondo Graikija galės gauti tik spalio pradžioje, bei tik tuo atveju, jei įgyvendins privatizavimo programą, bei taip pat atliks viešojo valdymo reformą. Be to, tokiu atveju Graikija gaus minėtą sumą ir iš pajamų gautų už jos obligacijas.
Tuo tarpu Tarptautinis Valiutos Fondas turėtų Graikijai pervesti 1,8 mlrd. eurų.
Kitą savaitę Europos komisija paskelbs paskutinio atlikto patikrinimo Graikijoje rezultatus. Remiantis šaltiniais Europos komisijoje, minimoje ataskaitoje bus teigiama, kad makroekonominė situacija Graikijoje išliko nepakitusi, tačiau jau kitais metais laukiama, kad šios šalies ekonomika pagaliau pradės augti. Vis dėl to Graikijos konkurencingumas, dėl sumažintų darbo jėgos sąnaudų, kurios per 2009 - 2012 metų laikotarpį smuktelėjo 13,7 procentais, bei dėl smukusio šalies biudžeto deficito, kuris lyginant su bendrojo vidaus produkto verte nuo 2011 metais buvusio 11, 7 procentų lygio, praėjusiais metais nukrito iki 5,3 procentų, padidėjo.
Remiantis prognozėmis, Graikijos viešoji skola šiais metais sudarys 175 procentus šalies bendrojo vidaus produkto vertės, na o remiantis pagalbos planu, ji iki 2021 metų turėtų sumažėti iki 120 procentų.