versija spausdinimui
(1)
Pensijų sistema, kurios išmokos, atėjus senatvei, būtų iš anksto žinomas dydis, neegzistuoja. Ir nesvarbu, ar kaupiama pensijų fonde, ar kliaunamasi einamuoju finansavimu – t.y. populiariai tariant „Sodra“. Juk turbūt nebus prieštaraujančiųjų, kad ateitis yra nenuspėjama. Tad ne tik pensijų fondų investicijų grąža priklauso nuo rinkos sąlygų, tačiau ir valstybės pajėgumas mokėti vienokio ar kitokio dydžio pensiją – taip pat.
Pensijų fondų mechanizmas paprastas – gautos lėšos investuojamos į finansų rinkų instrumentus. Pastarųjų kainą kiekvieną dieną lemia pasiūla ir paklausa iš investuotojų pusės. O šie sprendimus priima remdamiesi paskutine informacija apie ekonomines sąlygas – atitinkamai kažkurios konkrečios šalies, regiono ar net pasaulio. Einamojo finansavimo – arba kitaip tariant „Sodros“ – biudžetas priklauso nuo to, kiek įmokų surenkama iš tuo metu dirbančios visuomenės. Vėl gi, galų gale viskas susiveda į globalias rinkų sąlygas. Nes įmokas iš esmės lemia dirbančiųjų galėjimas mokėti – t.y. darbo užmokesčio dydis. Šis priklauso nuo konkrečios šalies ekonominės būklės. Tačiau juk gyvenama vis labiau besiglobalizuojančios ekonomikos sąlygomis. Ką jau kalbėti apie Lietuvą, kur apie 90 proc. BVP sudaro eksportas. Taip, kad ir Lietuvos ekonomikos būklė galų gale yra pasaulio ekonomikos sveikatos rezultatas.
Ir nuo šio neapibrėžtumo ko gero neatsiribosime jokiomis priemonėmis. Ne tik būsimų, bet jau ir esamų pensininkų pensijos dydis pavaldus minėtiems ekonomikos dėsniams. Ką rinktis – kiekvieno laisvė. Subjektyviai, geresnis dalykas individo požiūriu būtų „nedėti visų kiaušinių į vieną krepšį“. Bet tai nereiškia, kad būsime apsaugoti nuo rinkų perturbacijų. Rinkos rizika – neišvengiama sąlyga, egzistuojanti abiejose sistemos pusėse. Šis argumentas netarnauja nė vienos iš jų (ne)naudai.
Tačiau yra vienas rizikos veiksnys, kuris tikrai nepadeda priimti efektyvų spendimą. Tai – politiniai sprendimai. Tiksliau – neapsisprendimai, dėl kurių efektyviai pasirinkti pensijų kaupimo būdą ir yra sunkiausia. Pensijų sistemos vidiniai parametrai yra nuolat keičiami, ir individualius ilgalaikius taupymo sprendimus papildo naujos sąlygos. Štai šis neapibrėžtumas turbūt yra tikrasis rizikos premijos elementas. Ir svarbiausia, kad jis asimetriškas, nes paprastai veikia kažkurios vienos pensijų sistemos naudai.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Bankas FINASTA
Pensijų fondų mechanizmas paprastas – gautos lėšos investuojamos į finansų rinkų instrumentus. Pastarųjų kainą kiekvieną dieną lemia pasiūla ir paklausa iš investuotojų pusės. O šie sprendimus priima remdamiesi paskutine informacija apie ekonomines sąlygas – atitinkamai kažkurios konkrečios šalies, regiono ar net pasaulio. Einamojo finansavimo – arba kitaip tariant „Sodros“ – biudžetas priklauso nuo to, kiek įmokų surenkama iš tuo metu dirbančios visuomenės. Vėl gi, galų gale viskas susiveda į globalias rinkų sąlygas. Nes įmokas iš esmės lemia dirbančiųjų galėjimas mokėti – t.y. darbo užmokesčio dydis. Šis priklauso nuo konkrečios šalies ekonominės būklės. Tačiau juk gyvenama vis labiau besiglobalizuojančios ekonomikos sąlygomis. Ką jau kalbėti apie Lietuvą, kur apie 90 proc. BVP sudaro eksportas. Taip, kad ir Lietuvos ekonomikos būklė galų gale yra pasaulio ekonomikos sveikatos rezultatas.
Ir nuo šio neapibrėžtumo ko gero neatsiribosime jokiomis priemonėmis. Ne tik būsimų, bet jau ir esamų pensininkų pensijos dydis pavaldus minėtiems ekonomikos dėsniams. Ką rinktis – kiekvieno laisvė. Subjektyviai, geresnis dalykas individo požiūriu būtų „nedėti visų kiaušinių į vieną krepšį“. Bet tai nereiškia, kad būsime apsaugoti nuo rinkų perturbacijų. Rinkos rizika – neišvengiama sąlyga, egzistuojanti abiejose sistemos pusėse. Šis argumentas netarnauja nė vienos iš jų (ne)naudai.
Tačiau yra vienas rizikos veiksnys, kuris tikrai nepadeda priimti efektyvų spendimą. Tai – politiniai sprendimai. Tiksliau – neapsisprendimai, dėl kurių efektyviai pasirinkti pensijų kaupimo būdą ir yra sunkiausia. Pensijų sistemos vidiniai parametrai yra nuolat keičiami, ir individualius ilgalaikius taupymo sprendimus papildo naujos sąlygos. Štai šis neapibrėžtumas turbūt yra tikrasis rizikos premijos elementas. Ir svarbiausia, kad jis asimetriškas, nes paprastai veikia kažkurios vienos pensijų sistemos naudai.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Bankas FINASTA
