versija spausdinimui
(2)
Pasaulyje kiekviena šalis turi savo nuosavą valiutą, žinoma, šiuo metu jau yra ir šalių valiutų sąjungos, kuriose yra ta pati valiuta, t.y. turima omenyje euro zona. Kaip ir įprasta, kalbant apie pasaulio valiutas, yra keletas šalių valiutų, kurios yra aktyviausiai naudojamos vykdant prekybinius sandorius, t.y. jomis aktyviausiais prekiaujama. Tad šįkart trumpai iš arčiau ir susipažinkime su tomis dešimt valiutų, kuriomis aktyviausiai prekiaujama pasaulyje.
Nors Amerikos ekonomika remiantis perkamosios galios paritetu sudaro vos 19 procentų pasaulinio bendrojo vidaus produkto vertės, tačiau šios šalies valiuta doleris yra naudojama net 85 procentuose sandorių, kurie atliekami valiutų rinkoje. Antroje pozicijoje pagal naudojimo dažnumą atliekamuose sandoriuose yra euro zonos bendra valiuta euras. Ši valiuta figūruoja 39 procentuose pasaulyje atliekamų sandorių. Tuo tarpu trečioje pozicijoje pagal prekiavimo pasaulyje aktyvumą yra Japonijos jena, kuri buvo naudojama atliktuose 19 procentų sandorių.
1. Amerikos doleris - 85 procentai
Nepaisant daugiau nei dviejų šimtmečių dolerio istorijos, kitos Amerikoje buvusios valiutos buvo panaikintos tik prieš šimtą metų, kuomet buvo įkurtas Federalinis Rezervų bankas. Iki to laiko komerciniai bankai turėjo teisę leisti nuosavus banknotus, kuriuos galima buvo keisti į auksą.
Tačiau tokia sistema iš prigimties buvo nestabili. Bumo ir kreditų augimo laikotarpiai buvo glaudžiai susiję su bankinėmis panikomis, kuomet paaiškėdavo, kad bankai nėra pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimų. Tad 1913 metais prezidentas Woodrow Wilson nusprendė šalyje įkurti Centrinį banką.
2. Euras - 39 procentai
Eksperimentas, kuomet keliolikoje Europos šalių buvo įvesta bendra valiuta, t.y. euras (šiuo metu eurą yra įsivedusios septyniolika šalių), daugiausiai ginčų sukėlė būtent tada, kai Pietų Europoje prasidėjo krizė.
Tuomet kai Pietų Europos periferinės šalys susidūrė su problemomis bei ten prasidėjo recesija, kai tuo tarpu Šiaurinėse šalyse padėtis buvo geresnė, bei euro zonoje negalima buvo pritraikyti diferencijuotos pinigų politikos, eurui buvo surengtas jo tolesnio egzistavimo testas. Praėjus trim su puse metams po to, kai Graikijoje pasirodė pirmieji krizės požymiai, vis labiau didėja viltis, kad keturiolikti euro egzistavimo metai nebus paskutiniai šiai valiutai.
3. Japonijos jena - 19 procentų
Jei atsižvelgtume į perkamosios galios paritetą, Japonijos ekonomika tuomet pasaulyje būtų ketvirta. Tačiau nepaisant to, pagal dalyvavimą prekybos sandoriuose jena pasaulyje užima trečią vietą. Jena oficialia Japonijos valiuta jau yra 142 metus. Japonijos bankas buvo įsteigtas 1882 metais.
4. Britų svaras - 13 procentų
Svaras anksčiau pagal naudojimo sandoriuose dažnumą buvo pasaulyje antroje vietoje po dolerio, tačiau dabar šios valiutos reikšmė yra sumažėjusi. Anglijos bankas gyvuoja nuo 1694 metų, tad tai yra vienas iš seniausių centrinių bankų pasaulyje. Jo dabartinė būstinė Londone įsikūrė dar 1734 metais.
5. Australijos doleris - 7,6 procentai
Nors Australijoje palyginus gyvena gan nedaug žmonių, tačiau šios šalies valiuta doleris turi ypač stiprias pozicijas pasaulio finansuose. Australijos Centrinis bankas iš tiesų buvo įkurtas ir pradėjo veikti tik 1924 metais. Dabartinį Australijos Rezervų banko pavadinimą šis bankas įgavo 1959 metais.
6. Šveicarijos frankas - 6,4 procentai
Dar viena maža šalis (Šveicarijoje gyvena vos aštuoni milijonai gyventojų), kurios valiuta yra reikšminga pasaulyje. Tačiau dar iki devyniolikto amžiaus vidurio kiekvienas kantonas leisdavo ir turėdavo savo nuosavą valiutą. Pirmasis teisės aktas, kuris sureguliavo valiutų klausimą, buvo priimtas 1850 metais. Šveicarijos Nacionalinis bankas buvo įkurtas 1905 metais, na o pinigų spausdinimo monopolį įgijo nuo 1910 metų.
7. Kanados doleris - 5,3 procentai
Prieš daugelį dešimtmečių retai apgyvendintose Kanados vietovėse taip pat buvo naudojama keletą valiutų. Tačiau po to, kai devyniolikto amžiaus viduryje kilo bankinės panikos, pasitikėjimas tokia sistema gerokai sumažėjo. Tad visa tai lėmė, jog 1871 metais šalyje buvo įvesta bendra valiuta. Tačiau Centrinis bankas Kanadoje buvo įkurtas tik Didžiosios depresijos laikotarpiu, t.y. 1935 metais.
8. Honkongo doleris - 2,4 procentai
Kuomet 1841 metais britai perėmė šio prekybinio miesto kontrolę, ten nebuvo jokios vietinės valiutos. Egzamino neišlaikė nei Kinijos valiutos, nei Indijos rupija, nei kolonizatorių palaikomas svaras. 1863 metais savo gyvenimą pradėjo Honkongo doleris, kuris šiais metais kaip tik švenčia savo 150 metų gyvavimo jubiliejų.
9. Švedijos krona - 2,2 procentai
Pinigų kaldinimo tradicija Švedijoje egzistuoja dar nuo dešimtojo amžiaus, na o pirmasis bankas, kuris turėjo pinigų emisijos teises, buvo įkurtas XVII amžiuje. Tačiau nepaisant to, krona šalyje atsirado tik 1873 metais, na o realus Centrinis bankas šalyje buvo įkurtas tik devyniolikto amžiaus šešiasdešimtaisiais metais. Pinigų spausdinimo monopolį Sveriges Riksbank įgavo tik 1897 metais.
10. Naujosios Zelandijos doleris - 1,6 procentai
Apie Naujosios Zelandijos egzistavimą europiečiai sužinojo tik XVII amžiuje, na o britų kolonija ji tapo tik devyniolikto amžiaus viduryje. Šioje šalyje taip pat ilgą laiką buvo naudoja daug valiutų, ir tai tęsėsi net iki pat praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio, kuomet atsirado Naujosios Zelandijos doleris. Tokiu būdu Naujoji Zelandija tapo paskutine britų imperijos šalimi, kuri įsivedė savo nuosavą valiutą.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Nors Amerikos ekonomika remiantis perkamosios galios paritetu sudaro vos 19 procentų pasaulinio bendrojo vidaus produkto vertės, tačiau šios šalies valiuta doleris yra naudojama net 85 procentuose sandorių, kurie atliekami valiutų rinkoje. Antroje pozicijoje pagal naudojimo dažnumą atliekamuose sandoriuose yra euro zonos bendra valiuta euras. Ši valiuta figūruoja 39 procentuose pasaulyje atliekamų sandorių. Tuo tarpu trečioje pozicijoje pagal prekiavimo pasaulyje aktyvumą yra Japonijos jena, kuri buvo naudojama atliktuose 19 procentų sandorių.
1. Amerikos doleris - 85 procentai
Nepaisant daugiau nei dviejų šimtmečių dolerio istorijos, kitos Amerikoje buvusios valiutos buvo panaikintos tik prieš šimtą metų, kuomet buvo įkurtas Federalinis Rezervų bankas. Iki to laiko komerciniai bankai turėjo teisę leisti nuosavus banknotus, kuriuos galima buvo keisti į auksą.
Tačiau tokia sistema iš prigimties buvo nestabili. Bumo ir kreditų augimo laikotarpiai buvo glaudžiai susiję su bankinėmis panikomis, kuomet paaiškėdavo, kad bankai nėra pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimų. Tad 1913 metais prezidentas Woodrow Wilson nusprendė šalyje įkurti Centrinį banką.
2. Euras - 39 procentai
Eksperimentas, kuomet keliolikoje Europos šalių buvo įvesta bendra valiuta, t.y. euras (šiuo metu eurą yra įsivedusios septyniolika šalių), daugiausiai ginčų sukėlė būtent tada, kai Pietų Europoje prasidėjo krizė.
Tuomet kai Pietų Europos periferinės šalys susidūrė su problemomis bei ten prasidėjo recesija, kai tuo tarpu Šiaurinėse šalyse padėtis buvo geresnė, bei euro zonoje negalima buvo pritraikyti diferencijuotos pinigų politikos, eurui buvo surengtas jo tolesnio egzistavimo testas. Praėjus trim su puse metams po to, kai Graikijoje pasirodė pirmieji krizės požymiai, vis labiau didėja viltis, kad keturiolikti euro egzistavimo metai nebus paskutiniai šiai valiutai.
3. Japonijos jena - 19 procentų
Jei atsižvelgtume į perkamosios galios paritetą, Japonijos ekonomika tuomet pasaulyje būtų ketvirta. Tačiau nepaisant to, pagal dalyvavimą prekybos sandoriuose jena pasaulyje užima trečią vietą. Jena oficialia Japonijos valiuta jau yra 142 metus. Japonijos bankas buvo įsteigtas 1882 metais.
4. Britų svaras - 13 procentų
Svaras anksčiau pagal naudojimo sandoriuose dažnumą buvo pasaulyje antroje vietoje po dolerio, tačiau dabar šios valiutos reikšmė yra sumažėjusi. Anglijos bankas gyvuoja nuo 1694 metų, tad tai yra vienas iš seniausių centrinių bankų pasaulyje. Jo dabartinė būstinė Londone įsikūrė dar 1734 metais.
5. Australijos doleris - 7,6 procentai
Nors Australijoje palyginus gyvena gan nedaug žmonių, tačiau šios šalies valiuta doleris turi ypač stiprias pozicijas pasaulio finansuose. Australijos Centrinis bankas iš tiesų buvo įkurtas ir pradėjo veikti tik 1924 metais. Dabartinį Australijos Rezervų banko pavadinimą šis bankas įgavo 1959 metais.
6. Šveicarijos frankas - 6,4 procentai
Dar viena maža šalis (Šveicarijoje gyvena vos aštuoni milijonai gyventojų), kurios valiuta yra reikšminga pasaulyje. Tačiau dar iki devyniolikto amžiaus vidurio kiekvienas kantonas leisdavo ir turėdavo savo nuosavą valiutą. Pirmasis teisės aktas, kuris sureguliavo valiutų klausimą, buvo priimtas 1850 metais. Šveicarijos Nacionalinis bankas buvo įkurtas 1905 metais, na o pinigų spausdinimo monopolį įgijo nuo 1910 metų.
7. Kanados doleris - 5,3 procentai
Prieš daugelį dešimtmečių retai apgyvendintose Kanados vietovėse taip pat buvo naudojama keletą valiutų. Tačiau po to, kai devyniolikto amžiaus viduryje kilo bankinės panikos, pasitikėjimas tokia sistema gerokai sumažėjo. Tad visa tai lėmė, jog 1871 metais šalyje buvo įvesta bendra valiuta. Tačiau Centrinis bankas Kanadoje buvo įkurtas tik Didžiosios depresijos laikotarpiu, t.y. 1935 metais.
8. Honkongo doleris - 2,4 procentai
Kuomet 1841 metais britai perėmė šio prekybinio miesto kontrolę, ten nebuvo jokios vietinės valiutos. Egzamino neišlaikė nei Kinijos valiutos, nei Indijos rupija, nei kolonizatorių palaikomas svaras. 1863 metais savo gyvenimą pradėjo Honkongo doleris, kuris šiais metais kaip tik švenčia savo 150 metų gyvavimo jubiliejų.
9. Švedijos krona - 2,2 procentai
Pinigų kaldinimo tradicija Švedijoje egzistuoja dar nuo dešimtojo amžiaus, na o pirmasis bankas, kuris turėjo pinigų emisijos teises, buvo įkurtas XVII amžiuje. Tačiau nepaisant to, krona šalyje atsirado tik 1873 metais, na o realus Centrinis bankas šalyje buvo įkurtas tik devyniolikto amžiaus šešiasdešimtaisiais metais. Pinigų spausdinimo monopolį Sveriges Riksbank įgavo tik 1897 metais.
10. Naujosios Zelandijos doleris - 1,6 procentai
Apie Naujosios Zelandijos egzistavimą europiečiai sužinojo tik XVII amžiuje, na o britų kolonija ji tapo tik devyniolikto amžiaus viduryje. Šioje šalyje taip pat ilgą laiką buvo naudoja daug valiutų, ir tai tęsėsi net iki pat praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio, kuomet atsirado Naujosios Zelandijos doleris. Tokiu būdu Naujoji Zelandija tapo paskutine britų imperijos šalimi, kuri įsivedė savo nuosavą valiutą.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais