versija spausdinimui
(0)
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis lapkričio mėnesį buvo minus 8. Palyginti su spalio mėnesiu, jis sumažėjo 4 proc. punktais.
Lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, respondentai blogiau vertino šalies ekonomikos ir savo namų ūkio perspektyvas: padaugėjo respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažesnė respondentų dalis tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per ateinančius metus.
Lapkričio mėnesį 24 proc. respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 23 – kad pablogėjo, o 53 proc. respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (spalio mėnesį buvo atitinkamai 26, 19 ir 54 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 21 proc. respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 24 – pablogėjimo (spalio mėn. atitinkamai 23 ir 20 proc.). Pusė apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 27 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 40 proc. – kad pablogėjo, o 32 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (spalio mėn. atitinkamai 32, 30, 36 proc.). Lapkritį 21 proc. respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 36 proc. prognozavo pablogėjimą, 40 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (spalio mėn. atitinkamai 25, 32 ir 40 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Lapkričio mėnesį mieste jis buvo minus 7, kaime – minus 11. Palyginti su spalio mėnesiu, rodiklis mieste sumažėjo 5, o kaime – 4 proc. punktais. Miesto respondentai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, pesimistiškiau vertino tikėtinus savo namų ūkio finansinės padėties pokyčius, šalies ekonominės padėties perspektyvas bei savo galimybes sutaupyti. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui kaime didžiausios įtakos turėjo pesimistiškesnis šalies ekonomikos perspektyvų, t. y. bendros ekonominės padėties ir nedarbo lygio kitimo vertinimas.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 11 proc. punktų. Didžiausios įtakos vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo šalies ekonominės padėties vertinimas: per metus respondentų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, dalis padidėjo nuo 19 iki 36 proc., respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 58 iki 44 procentų. Respondentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, dalis išaugo 10 proc. punktų.
Lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, respondentai blogiau vertino šalies ekonomikos ir savo namų ūkio perspektyvas: padaugėjo respondentų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažesnė respondentų dalis tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per ateinančius metus.
Lapkričio mėnesį 24 proc. respondentų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 23 – kad pablogėjo, o 53 proc. respondentų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (spalio mėnesį buvo atitinkamai 26, 19 ir 54 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 21 proc. respondentų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 24 – pablogėjimo (spalio mėn. atitinkamai 23 ir 20 proc.). Pusė apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 27 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 40 proc. – kad pablogėjo, o 32 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (spalio mėn. atitinkamai 32, 30, 36 proc.). Lapkritį 21 proc. respondentų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 36 proc. prognozavo pablogėjimą, 40 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (spalio mėn. atitinkamai 25, 32 ir 40 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Lapkričio mėnesį mieste jis buvo minus 7, kaime – minus 11. Palyginti su spalio mėnesiu, rodiklis mieste sumažėjo 5, o kaime – 4 proc. punktais. Miesto respondentai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, pesimistiškiau vertino tikėtinus savo namų ūkio finansinės padėties pokyčius, šalies ekonominės padėties perspektyvas bei savo galimybes sutaupyti. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui kaime didžiausios įtakos turėjo pesimistiškesnis šalies ekonomikos perspektyvų, t. y. bendros ekonominės padėties ir nedarbo lygio kitimo vertinimas.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 11 proc. punktų. Didžiausios įtakos vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo šalies ekonominės padėties vertinimas: per metus respondentų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis pablogės, dalis padidėjo nuo 19 iki 36 proc., respondentų, prognozuojančių nedarbo lygio mažėjimą, dalis sumažėjo nuo 58 iki 44 procentų. Respondentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, dalis išaugo 10 proc. punktų.