versija spausdinimui
(2)
Turtas kaip ir Artimuose Rytuose susijęs su nafta, kartu su Skandinavijos turtingu gerovės modeliu, po truputi vis labiau, anot ekonomistų, analitikų ir sociologų ima kenkti Norvegijos ekonomikai, kuri tapo itin sėkmingu pavyzdžiu Vakarų Europoje. Tad pinigai gali pasmaugti Norvegiją, arba per daug taip pat yra negerai.
Iš pirmo žvilgsnio, Norvegija - tai rojus, kurio gali pavydėti beveik kiekviena pasaulio šalis. Tai labai turtinga šalis, kuri tuo pačiu pasižymi sparčiu ekonomikos augimu. Norvegijos bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui jau viršiją 100 tūkstančių dolerių ribą, na o šalies turimų grynųjų pinigų rezervų vertė siekia 700 mlrd. dolerių, t.y. kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui tenka po maždaug 140 tūkstančių dolerių. Tačiau būtent šios didžiulės sumos jau sukelia ir ateityje gali sukelti dar daugiau problemų Norvegijai.
Pinigų Norvegijoje yra tiek daug, o iš tiesų galbūt netgi per daug, jog norvegai vis daugiau laiko ima skirti poilsiui ir šeimyniniam gyvenimui ir tuo pačiu vis mažiau dirba, o tai ilgalaikėje perspektyvoje neigiamai paveiks šalies ekonomiką.
Imigracija nėra pajėgi užpildyti kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus, tad darbo našumas stagnuoja, tuo tarpu darbo užmokestis sistemingai auga ir tai verčia įmones pasitraukti iš nuosavos namų rinkos.
„Nafta - tai savotiška laimėtos loterijos metafora“ - tikina Oslo universiteto sociologijos profesorius Ivar Froeness, bei pridūria, jog gerovė ir turtas po truputį apėmė visą visuomenę, tačiau ji to net nepastebėjo, nes viskas, t.y. pokyčiai vyko po truputį ir natūraliai.
„Vis dažniau nutinka taip, jog žmonės jau ketvirtadienio popietę išvyksta iš Oslo ir tokiu būdu prasiilgina savo savaitgalį. Natūralu tapo ir tai, jog žmonės būstą turi mieste, bei namą kalnuose ir dar vieną namą šalia paplūdimio“ - atkreipia dėmesį minimas profesorius.
Remiantis Norvegijos Centrinio banko duomenimis, nuo 2000 metų darbo sąnaudos arba užmokestis šioje šalyje ūgtelėjo net 63 procentais, t.y. maždaug šešis kartus sparčiau nei Švedijoje ir Vokietijoje. Tuo tarpu užimtumo lygis šalyje, atsižvelgus į dirbančius ne pilną darbo dieną, sudaro 61 procentą ir yra žemesnis nei kitose Skandinavijos šalyse bei netgi žemesnis už atitinkamą Graikijos rodiklį. Tačiau nepaisant to, nedarbo lygis Norvegijoje yra faktiškai nepastebimas ir sudaro vos tris procentus, nes daugelis žmonių pageidauja dirbti ne visą darbo dieną.
„Kodėl turėčiau dirbti, kai nėra tokio poreikio“ - pareiškė trisdešimt šešerių metų Elise Bakke, kuri neseniai vienoje telekomunikacijų bendrovėje savo dienos darbo trukmę sutrumpino iki šešių valandų per dieną.
„Gal mums pasisekė, o gal mes tai užsidirbom. Tai nėra svarbu. Mes turime pinigų tam, kad galėtume gyventi skandinavišku stiliumi: nuosavame name, slidinėjant, važinėjant dviračiu bei leidžiant laiką su vaikais, kuriems gali skirti daugiau laiko“ - pridėjo ji.
Tuo tarpu Norvegijos valdžia perspėjo, kad jeigu darbo valandų laikas nebus padidintas dešimt procentų, tuomet galiausiai reikės pradėti naudoti šiuo metu turimus sukauptus rezervus arba santaupas. Pasak šalies Centrinio banko, dabartinis socialinis modelis skatina žmones apleisti darbo rinką.
Užimtumo politikos direktorius iš Norvegijos asociacijos apskaičiavo, jog nuo 1974 metų Norvegijos darbuotojų dirbančių pilnu etatu darbo valandų skaičius per metus sumažėjo net 270 valandų. Jis tikina, jog norvegai turi imti pavyzdį iš islandų ir pradėti dirbti per metus šimtą valandų daugiau.
Naftos sektorius, kuris yra savotiškas bėdų šaltinis, pats tapo savo sėkmės auka. Pagrindinė įmonė teikianti paslaugas naftos pramonei Aker Solutions šiais metais planuoja pasamdyti keturis tūkstančius inžinierių, tačiau tik trisdešimt procentų iš jų bus norvegai. Įmonė yra priversta kviestis šios srities specialistus iš kitų šalių. Remiantis tyrimu, kurį užsakė Norvegijos valdžia, iki 2016 metų investicijos į naftos sektorių pasieks naują rekordinį lygį, tad šioje šalyje pritrūks apie šešių tūkstančių inžinierių.
Darbo sąnaudos šalyje išaugo taip smarkiai, kad kai kurios įmonės jau negali konkuruoti veikdamos gimtoje rinkoje. Neseniai Kvaerner kompanija, kuri gamina sunkiąją įrangą, tokią kaip pavyzdžiui gręžimo bokštai, prarado itin svarbią sutartį, nes konkurento Daewoo Shipbuilding and Marine Engineering pasiūlyta kaina už darbų atlikimą buvo mažesnė. Kvaerner kompanijos vadovas Jan Arve Haugan pripažįsta, jog Norvegijoje esančios darbo sąnaudos kelia problemų, nes jo bendrovės veiklos kaštai yra 7 - 15 procentų didesni nei konkurentų.
Norvegijos kompanija Air Shuttle pagrasino, jog perkels savo veiklą į Tailandą ir samdys personalą Azijoje, nes Skandinaviški darbo kaštai jau yra nepakeliami.
Šalies kompanijų vadovai mano, jog vyriausybė turėtų skatinti didinti darbo valandų skaičių, na o darbo užmokestis turėtų būti apribotas. Tačiau šalies politikų ir partijų pagrindinis dėmesys šiuo metu yra nukreiptas į naujus rinkimus, kurie Norvegijoje įvyks jau rugsėjo mėnesį.
Norvegijos Centrinis bankas prognozuoja, jog per ateinančius kelis metus šalyje darbo užmokestis augs dvigubai sparčiau už bendrąjį vidaus produktą, na o mažesnis darbo našumas turės neigiamos įtakos ekonomikos vystymuisi.
Kasmet Norvegija, kurioje gyvena apie penki milijonai šios šalies piliečių, pritraukia apie 50 tūkstančių imigrantų, tačiau darbo našumas negerėja. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojai Norvegijoje uždirba daugiau nei tokio pačio profilio darbuotojai kitose Europos šalyse, tačiau išsilavinę ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai ne visuomet uždirba daugiau nei esantis tokio tipo darbuotojų užmokestis kai kuriose kitose Europos šalyse.
„Gal mes pritraukiame ne tuos imigrantus, kurie yra reikalingi mūsų ekonomikai“ - retoriškai paklausė Norvegijos įmonių konfederacijos ekonomistas Dag Aarnes.
Esant biudžeto pertekliui, kuris sudaro 12 procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės, Norvegija gali sau daug ką leisti, tačiau jeigu nebus pakeista šiuo metu šalyje egzistuojanti socialinė sistema, šalies biudžeto perviršis sistemingai mažės, t.y. bus panašiai kaip praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais metais nutiko kaimyninėje Švedijoje.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Iš pirmo žvilgsnio, Norvegija - tai rojus, kurio gali pavydėti beveik kiekviena pasaulio šalis. Tai labai turtinga šalis, kuri tuo pačiu pasižymi sparčiu ekonomikos augimu. Norvegijos bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui jau viršiją 100 tūkstančių dolerių ribą, na o šalies turimų grynųjų pinigų rezervų vertė siekia 700 mlrd. dolerių, t.y. kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui tenka po maždaug 140 tūkstančių dolerių. Tačiau būtent šios didžiulės sumos jau sukelia ir ateityje gali sukelti dar daugiau problemų Norvegijai.
Pinigų Norvegijoje yra tiek daug, o iš tiesų galbūt netgi per daug, jog norvegai vis daugiau laiko ima skirti poilsiui ir šeimyniniam gyvenimui ir tuo pačiu vis mažiau dirba, o tai ilgalaikėje perspektyvoje neigiamai paveiks šalies ekonomiką.
Imigracija nėra pajėgi užpildyti kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus, tad darbo našumas stagnuoja, tuo tarpu darbo užmokestis sistemingai auga ir tai verčia įmones pasitraukti iš nuosavos namų rinkos.
„Nafta - tai savotiška laimėtos loterijos metafora“ - tikina Oslo universiteto sociologijos profesorius Ivar Froeness, bei pridūria, jog gerovė ir turtas po truputį apėmė visą visuomenę, tačiau ji to net nepastebėjo, nes viskas, t.y. pokyčiai vyko po truputį ir natūraliai.
„Vis dažniau nutinka taip, jog žmonės jau ketvirtadienio popietę išvyksta iš Oslo ir tokiu būdu prasiilgina savo savaitgalį. Natūralu tapo ir tai, jog žmonės būstą turi mieste, bei namą kalnuose ir dar vieną namą šalia paplūdimio“ - atkreipia dėmesį minimas profesorius.
Remiantis Norvegijos Centrinio banko duomenimis, nuo 2000 metų darbo sąnaudos arba užmokestis šioje šalyje ūgtelėjo net 63 procentais, t.y. maždaug šešis kartus sparčiau nei Švedijoje ir Vokietijoje. Tuo tarpu užimtumo lygis šalyje, atsižvelgus į dirbančius ne pilną darbo dieną, sudaro 61 procentą ir yra žemesnis nei kitose Skandinavijos šalyse bei netgi žemesnis už atitinkamą Graikijos rodiklį. Tačiau nepaisant to, nedarbo lygis Norvegijoje yra faktiškai nepastebimas ir sudaro vos tris procentus, nes daugelis žmonių pageidauja dirbti ne visą darbo dieną.
„Kodėl turėčiau dirbti, kai nėra tokio poreikio“ - pareiškė trisdešimt šešerių metų Elise Bakke, kuri neseniai vienoje telekomunikacijų bendrovėje savo dienos darbo trukmę sutrumpino iki šešių valandų per dieną.
„Gal mums pasisekė, o gal mes tai užsidirbom. Tai nėra svarbu. Mes turime pinigų tam, kad galėtume gyventi skandinavišku stiliumi: nuosavame name, slidinėjant, važinėjant dviračiu bei leidžiant laiką su vaikais, kuriems gali skirti daugiau laiko“ - pridėjo ji.
Tuo tarpu Norvegijos valdžia perspėjo, kad jeigu darbo valandų laikas nebus padidintas dešimt procentų, tuomet galiausiai reikės pradėti naudoti šiuo metu turimus sukauptus rezervus arba santaupas. Pasak šalies Centrinio banko, dabartinis socialinis modelis skatina žmones apleisti darbo rinką.
Užimtumo politikos direktorius iš Norvegijos asociacijos apskaičiavo, jog nuo 1974 metų Norvegijos darbuotojų dirbančių pilnu etatu darbo valandų skaičius per metus sumažėjo net 270 valandų. Jis tikina, jog norvegai turi imti pavyzdį iš islandų ir pradėti dirbti per metus šimtą valandų daugiau.
Naftos sektorius, kuris yra savotiškas bėdų šaltinis, pats tapo savo sėkmės auka. Pagrindinė įmonė teikianti paslaugas naftos pramonei Aker Solutions šiais metais planuoja pasamdyti keturis tūkstančius inžinierių, tačiau tik trisdešimt procentų iš jų bus norvegai. Įmonė yra priversta kviestis šios srities specialistus iš kitų šalių. Remiantis tyrimu, kurį užsakė Norvegijos valdžia, iki 2016 metų investicijos į naftos sektorių pasieks naują rekordinį lygį, tad šioje šalyje pritrūks apie šešių tūkstančių inžinierių.
Darbo sąnaudos šalyje išaugo taip smarkiai, kad kai kurios įmonės jau negali konkuruoti veikdamos gimtoje rinkoje. Neseniai Kvaerner kompanija, kuri gamina sunkiąją įrangą, tokią kaip pavyzdžiui gręžimo bokštai, prarado itin svarbią sutartį, nes konkurento Daewoo Shipbuilding and Marine Engineering pasiūlyta kaina už darbų atlikimą buvo mažesnė. Kvaerner kompanijos vadovas Jan Arve Haugan pripažįsta, jog Norvegijoje esančios darbo sąnaudos kelia problemų, nes jo bendrovės veiklos kaštai yra 7 - 15 procentų didesni nei konkurentų.
Norvegijos kompanija Air Shuttle pagrasino, jog perkels savo veiklą į Tailandą ir samdys personalą Azijoje, nes Skandinaviški darbo kaštai jau yra nepakeliami.
Šalies kompanijų vadovai mano, jog vyriausybė turėtų skatinti didinti darbo valandų skaičių, na o darbo užmokestis turėtų būti apribotas. Tačiau šalies politikų ir partijų pagrindinis dėmesys šiuo metu yra nukreiptas į naujus rinkimus, kurie Norvegijoje įvyks jau rugsėjo mėnesį.
Norvegijos Centrinis bankas prognozuoja, jog per ateinančius kelis metus šalyje darbo užmokestis augs dvigubai sparčiau už bendrąjį vidaus produktą, na o mažesnis darbo našumas turės neigiamos įtakos ekonomikos vystymuisi.
Kasmet Norvegija, kurioje gyvena apie penki milijonai šios šalies piliečių, pritraukia apie 50 tūkstančių imigrantų, tačiau darbo našumas negerėja. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojai Norvegijoje uždirba daugiau nei tokio pačio profilio darbuotojai kitose Europos šalyse, tačiau išsilavinę ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai ne visuomet uždirba daugiau nei esantis tokio tipo darbuotojų užmokestis kai kuriose kitose Europos šalyse.
„Gal mes pritraukiame ne tuos imigrantus, kurie yra reikalingi mūsų ekonomikai“ - retoriškai paklausė Norvegijos įmonių konfederacijos ekonomistas Dag Aarnes.
Esant biudžeto pertekliui, kuris sudaro 12 procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės, Norvegija gali sau daug ką leisti, tačiau jeigu nebus pakeista šiuo metu šalyje egzistuojanti socialinė sistema, šalies biudžeto perviršis sistemingai mažės, t.y. bus panašiai kaip praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais metais nutiko kaimyninėje Švedijoje.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais