versija spausdinimui
(1)
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai pareiškė, jog jeigu nebus pakankamai greitai imtasi veiksmų, Slovėnijoje gali kilti rimta bankų krizė.
Jie tikina, jog Slovėnija turi rekapitalizuoti savo bankus, na o bankų subordinuotų paskolų savininkai ir hibridinių žemų reitingų kapitalo instrumentų savininkai turi prisiimti nuostolius atsiradusius dėl bankų restruktūrizavimo.
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai tvirtina, kad tokie valstybiniai bankai kaip Nova Ljubljanska Banka ar Nova Kreditna Banka Maribor , turėtų būti parduoti. Tuo tarpu tie bankai, kurie nėra pajėgūs vykdyti įsipareigojimų, turėtų būti uždaryti.
Manoma, kad trim didžiausiems Slovėnijos bankams, t.y. Nova Ljubljanska, Nova Kreditna ir Abanka Vipa, bendrai gali būti reikalingas dviejų milijardų eurų vertės papildomas kapitalas.
Minimos organizacijos atstovai atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais metais pastebimai ūgtelėjo Slovėnijos biudžeto deficitas, todėl, atsižvelgiant į įtampa šalių skolos vertybinių popierių rinkoje, gali būti sunku pagerinti šalies viešųjų finansų padėtį.
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai perspėja, kad jeigu nebus pakeista šiuo metu Slovėnijoje vykdoma viešųjų finansų politika, jau netrukus, atsižvelgiant į šalies bankų gelbėjimo kaštus, Slovėnijos viešoji skola gali viršyti šimto procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę.
Jie tikina, jog Slovėnija turi rekapitalizuoti savo bankus, na o bankų subordinuotų paskolų savininkai ir hibridinių žemų reitingų kapitalo instrumentų savininkai turi prisiimti nuostolius atsiradusius dėl bankų restruktūrizavimo.
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai tvirtina, kad tokie valstybiniai bankai kaip Nova Ljubljanska Banka ar Nova Kreditna Banka Maribor , turėtų būti parduoti. Tuo tarpu tie bankai, kurie nėra pajėgūs vykdyti įsipareigojimų, turėtų būti uždaryti.
Manoma, kad trim didžiausiems Slovėnijos bankams, t.y. Nova Ljubljanska, Nova Kreditna ir Abanka Vipa, bendrai gali būti reikalingas dviejų milijardų eurų vertės papildomas kapitalas.
Minimos organizacijos atstovai atkreipia dėmesį, jog pastaraisiais metais pastebimai ūgtelėjo Slovėnijos biudžeto deficitas, todėl, atsižvelgiant į įtampa šalių skolos vertybinių popierių rinkoje, gali būti sunku pagerinti šalies viešųjų finansų padėtį.
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai perspėja, kad jeigu nebus pakeista šiuo metu Slovėnijoje vykdoma viešųjų finansų politika, jau netrukus, atsižvelgiant į šalies bankų gelbėjimo kaštus, Slovėnijos viešoji skola gali viršyti šimto procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę.
