versija spausdinimui
(0)
Investuotojai, norintys pasiekti Kinijos rinką, dažnai renkasi pavienių kompanijų akcijas ar fondus, tačiau vis daugiau sukuriama ETF fondų, siūlančių įvairias investicines galimybes, priklausiančias nuo Kinijos bendrovių akcijų kainų.
Šioje apžvalgoje palyginsime ETF fondus, kurių investicijų portfeliai susiję su Kinija ir šios šalies bendrovėmis. Kinijoje yra taikomi apribojimai užsienio investuotojams ir dėl to Šanchajaus bei Šendženo biržos užsieniečiams yra praktiškai neprieinamos. Tačiau dalis Kinijos bendrovių yra listinguojamos Honkonge, JAV ar Europos biržose.
Iš ko galime rinktis
Investuotojai dažnai pasiekia Kinijos rinką, naudodamiesi ETF fondais, kurie siūlo pakankamai pigų būdą investicijų portfelio dalį skirti Kinijos bendrovėms. Dažnas investuotojas, norėdamas įsigyti Kinijos fondą, žino iShares FTSE China 25 Index Fund (FXI), kuris yra vienas populiariausių ir likvidžiausių Kinijos ETF fondų. Tačiau rinkoje yra daugelis kitų ETF fondų, kurie rinkos dalyviams gali pasiūlyti patrauklių ir skirtingo pobūdžio investicinių galimybių, susijusių su Kinijos bendrovėmis. Žemiau pateikiame ETF fondus, kuriuos atrinkome atsižvelgiant į jų likvidumą ir siekiant pateikti kuo įvairesnio pobūdžio ETF fondus.
Nors FXI yra vienas populiariausių ir likvidžiausių Kinijos ETF fondų, tačiau jo investicinis portfelis sudarytas tik iš 26 bendrovių akcijų. Be to, apie 60% šių bendrovių yra finansų sektoriaus atstovės. MCHI bei GXC investuotojams siūlo platesnius investicijų portfelius, kuriuose finansų bendrovės sudaro mažesnę dalį. Tačiau didžiausios fondų pozicijos yra sudarytos iš Honkongo, JAV ar kt. biržose listinguojamų ir geriausiai žinomų IT ir finansų sektoriaus Kinijos bendrovių akcijų (pvz., China Construction Bank (939), China Mobile (SHL) ir kt.). Tuo tarpu EWH investicinis portfelis yra kiek kitoks, kadangi jis sudaromas tik iš Honkongo biržoje listinguojamų bendrovių.
EWHS leidžia rinkos dalyviams turėti investicijų, kurios daugiau priklauso ne nuo finansų ar telekomunikacijų sektorių bendrovių, o nuo mažos kapitalizacijos vartojimo prekių bendrovių. Tai leidžia tikėtis grąžos iš augančios Kinijos viduriniosios klasės bei didėjančio vartojimo šalyje. HAO taip pat investuoja į mažos kapitalizacijos bendroves, tačiau didžiausią jo investicijų portfelio dalį sudaro gamybos pramonės bendrovės.
Atsargesniems investuotojams CHXF siūlo investuoti į energetikos, gamybos pramonės ir kitas bendroves, tačiau investiciniame portfelyje nerasite finansų sektoriaus atstovių. Be to, viena bendrovė negali sudaryti daugiau nei 10% fondo investicinio portfelio, o vieno sektoriaus bendrovės negali su daryti daugiau nei 25% fondo.
PEK suteikia galimybę turėti investicijų, susijusių su 300 didžiausių Kinijos Šanchajaus bei Šendženo biržose esančių bendrovių. Tačiau verta atkreipti dėmesį, jog fondo investicinis portfelis sudarytas iš išvestinių produktų, kurie siekia atkartoti CSI 300 indeksą. Tuo tarpu YXI ir FXP leidžia investuotojams uždirbti iš FTSE China 25 indekso kritimų. YXI tikslas yra pasiekti tokį patį dienos prieaugį, kiek nukrenta FTSE China 25 indeksas. Tuo tarpu FXP siekia pasistiebti dvigubai daugiau per dieną negu kiek nukrenta minėtas indeksas.
Aukščiau esančioje lentelėje galima išvysti ETF fondus, kurie investuoja tik į tam tikrus sektorius. Būtent šie fondai suteikia galimybę investuotojams pasirinkti sektorių, kuris gali atnešti didžiausią pelną ir investuoti į to sektoriaus Kinijos bendroves.
Šiuo metu jau yra sukurta nemažai ETF fondų, kurie yra tinkami net išrankiausiems investuotojams. Be to, Kinijos rinkai vis labiau atsiveriant užsienio investuotojams, galime tikėtis dar daugiau įvairių ETF fondų, susijusių su Kinijos rinka.
Parengta LHV banko, remiantis bendrovių duomenimis, viešai prieinama informacija (etfdb.com, ishares.com, spdrs.com, guggenheiminvestments.com, emergingglobaladvisors.com, globalxfunds.com, proshares.com, vaneck.com, wisdomtree.com) ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
Šioje apžvalgoje palyginsime ETF fondus, kurių investicijų portfeliai susiję su Kinija ir šios šalies bendrovėmis. Kinijoje yra taikomi apribojimai užsienio investuotojams ir dėl to Šanchajaus bei Šendženo biržos užsieniečiams yra praktiškai neprieinamos. Tačiau dalis Kinijos bendrovių yra listinguojamos Honkonge, JAV ar Europos biržose.
Iš ko galime rinktis
Investuotojai dažnai pasiekia Kinijos rinką, naudodamiesi ETF fondais, kurie siūlo pakankamai pigų būdą investicijų portfelio dalį skirti Kinijos bendrovėms. Dažnas investuotojas, norėdamas įsigyti Kinijos fondą, žino iShares FTSE China 25 Index Fund (FXI), kuris yra vienas populiariausių ir likvidžiausių Kinijos ETF fondų. Tačiau rinkoje yra daugelis kitų ETF fondų, kurie rinkos dalyviams gali pasiūlyti patrauklių ir skirtingo pobūdžio investicinių galimybių, susijusių su Kinijos bendrovėmis. Žemiau pateikiame ETF fondus, kuriuos atrinkome atsižvelgiant į jų likvidumą ir siekiant pateikti kuo įvairesnio pobūdžio ETF fondus.
Nors FXI yra vienas populiariausių ir likvidžiausių Kinijos ETF fondų, tačiau jo investicinis portfelis sudarytas tik iš 26 bendrovių akcijų. Be to, apie 60% šių bendrovių yra finansų sektoriaus atstovės. MCHI bei GXC investuotojams siūlo platesnius investicijų portfelius, kuriuose finansų bendrovės sudaro mažesnę dalį. Tačiau didžiausios fondų pozicijos yra sudarytos iš Honkongo, JAV ar kt. biržose listinguojamų ir geriausiai žinomų IT ir finansų sektoriaus Kinijos bendrovių akcijų (pvz., China Construction Bank (939), China Mobile (SHL) ir kt.). Tuo tarpu EWH investicinis portfelis yra kiek kitoks, kadangi jis sudaromas tik iš Honkongo biržoje listinguojamų bendrovių.
EWHS leidžia rinkos dalyviams turėti investicijų, kurios daugiau priklauso ne nuo finansų ar telekomunikacijų sektorių bendrovių, o nuo mažos kapitalizacijos vartojimo prekių bendrovių. Tai leidžia tikėtis grąžos iš augančios Kinijos viduriniosios klasės bei didėjančio vartojimo šalyje. HAO taip pat investuoja į mažos kapitalizacijos bendroves, tačiau didžiausią jo investicijų portfelio dalį sudaro gamybos pramonės bendrovės.
Atsargesniems investuotojams CHXF siūlo investuoti į energetikos, gamybos pramonės ir kitas bendroves, tačiau investiciniame portfelyje nerasite finansų sektoriaus atstovių. Be to, viena bendrovė negali sudaryti daugiau nei 10% fondo investicinio portfelio, o vieno sektoriaus bendrovės negali su daryti daugiau nei 25% fondo.
PEK suteikia galimybę turėti investicijų, susijusių su 300 didžiausių Kinijos Šanchajaus bei Šendženo biržose esančių bendrovių. Tačiau verta atkreipti dėmesį, jog fondo investicinis portfelis sudarytas iš išvestinių produktų, kurie siekia atkartoti CSI 300 indeksą. Tuo tarpu YXI ir FXP leidžia investuotojams uždirbti iš FTSE China 25 indekso kritimų. YXI tikslas yra pasiekti tokį patį dienos prieaugį, kiek nukrenta FTSE China 25 indeksas. Tuo tarpu FXP siekia pasistiebti dvigubai daugiau per dieną negu kiek nukrenta minėtas indeksas.
Aukščiau esančioje lentelėje galima išvysti ETF fondus, kurie investuoja tik į tam tikrus sektorius. Būtent šie fondai suteikia galimybę investuotojams pasirinkti sektorių, kuris gali atnešti didžiausią pelną ir investuoti į to sektoriaus Kinijos bendroves.
Šiuo metu jau yra sukurta nemažai ETF fondų, kurie yra tinkami net išrankiausiems investuotojams. Be to, Kinijos rinkai vis labiau atsiveriant užsienio investuotojams, galime tikėtis dar daugiau įvairių ETF fondų, susijusių su Kinijos rinka.
Parengta LHV banko, remiantis bendrovių duomenimis, viešai prieinama informacija (etfdb.com, ishares.com, spdrs.com, guggenheiminvestments.com, emergingglobaladvisors.com, globalxfunds.com, proshares.com, vaneck.com, wisdomtree.com) ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.