versija spausdinimui
(5)
Praėjusių metų pabaigoje Italijos viešosios skolos ir šalies metinio bendrojo vidaus produkto santykis pasiekė 127 procentus, kai prieš metus jis dar siekė 121 procentą. Tad šios šalies minimas skolų rodiklis pasiekė 1924 metais buvusį lygį.
Būtent minėtais metais rinkimus Italijoje laimėjo Benito Mussolini, po kurio atėjimo į valdžia šalyje dvidešimt metų truko diktatoriškas valdymas.
Norint sustabdyti Italijos skolų augimą, nepakako vien tik šalies premjero Mario Monti įgyvendinamo biudžeto išlaidų mažinimo bei mokesčių padidinimo. Per praėjusius metus, neįvertinus šalies skolos aptarnavimo išlaidų, Italijos biudžetas buvo perteklinis, na o perteklius prilygo 2,5 procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertei.
Tačiau įvertinus išlaidas skiriamas šalies skolų aptarnavimui, praėjusių metų Italijos biudžetas ir toliau išliko deficitinis. Šalies biudžeto deficitas atitiko 3 procentų bendrojo vidaus produkto vertę.
Tuo tarpu šalyje įgyvendinami taupymo planai lėmė, kad per praėjusius metus Italijos bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 2,4 procentais, tad tuo pačiu sparčiau ūgtelėjo šalies viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis.
„Šiandien didžiausias nei bet kada anksčiau iššūkis yra šalies viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinio rodiklio mažinimas. Pagrindinis Italijos vyriausybės tikslas vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti pirminio perteklinio biudžeto lygio išlaikymas“ - mano Barclays banko ekonomistas Fabio Fois.
Po pirmojo pasaulinio karo Italijos viešosios skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis buvo pakilęs iki 159 procentų, na o iki 1925 metų jis sumažėjo iki 111 procentų.
Būtent minėtais metais rinkimus Italijoje laimėjo Benito Mussolini, po kurio atėjimo į valdžia šalyje dvidešimt metų truko diktatoriškas valdymas.
Norint sustabdyti Italijos skolų augimą, nepakako vien tik šalies premjero Mario Monti įgyvendinamo biudžeto išlaidų mažinimo bei mokesčių padidinimo. Per praėjusius metus, neįvertinus šalies skolos aptarnavimo išlaidų, Italijos biudžetas buvo perteklinis, na o perteklius prilygo 2,5 procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertei.
Tačiau įvertinus išlaidas skiriamas šalies skolų aptarnavimui, praėjusių metų Italijos biudžetas ir toliau išliko deficitinis. Šalies biudžeto deficitas atitiko 3 procentų bendrojo vidaus produkto vertę.
Tuo tarpu šalyje įgyvendinami taupymo planai lėmė, kad per praėjusius metus Italijos bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 2,4 procentais, tad tuo pačiu sparčiau ūgtelėjo šalies viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis.
„Šiandien didžiausias nei bet kada anksčiau iššūkis yra šalies viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinio rodiklio mažinimas. Pagrindinis Italijos vyriausybės tikslas vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti pirminio perteklinio biudžeto lygio išlaikymas“ - mano Barclays banko ekonomistas Fabio Fois.
Po pirmojo pasaulinio karo Italijos viešosios skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis buvo pakilęs iki 159 procentų, na o iki 1925 metų jis sumažėjo iki 111 procentų.