versija spausdinimui
(0)
Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko ekspertai pastebi, kad imantieji būsto kreditus pradėjo labiau rūpintis savo finansiniu saugumu. Skolinimosi iš bankų bangai neslūgstant, žmonės vis dažniau renkasi priemones, mažinančias finansinę riziką.
„Atidžiau planuoti savo lėšas ir susimąstyti apie saugumo priemones žmones paskatino pokyčiai Lietuvos būsto ir kreditų rinkoje. Šiais metais ypač augo kainos, didėjo bazinių palūkanų norma, vėliau, neįvedus laukto euro, atsirado netikrumas dėl nekilnojamojo turto kainų“, – sakė SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė. Pasak jos, iki šiol buvusios nepopuliarios finansinę riziką mažinančios priemonės – fiksuotos palūkanos ir gyvybės draudimas – per keletą mėnesių tapo aktualios beveik kas dešimtam būsto kreditą imančiam banko klientui.
Per devynis šių metų mėnesius būsto kreditų fiksuotomis palūkanomis dalis naujų SEB Vilniaus banko būsto kreditų portfelyje sudarė 10 procentų. Tuo tarpu pernai šis rodiklis tesiekė 2,6 procento. Nuo palūkanų didėjimo rizikos daugiausiai apsidraudė gaunantieji vidutines ar kiek mažesnes pajamas.
Būsto kreditai fiksuotomis palūkanomis šiais metais populiarėjo visuose Lietuvos regionuose. Ypač ši tendencija ryški Panevėžyje ir Šiauliuose, kur banko išduotų kreditų fiksuotomis palūkanomis dalys per šiuos metus išaugo nuo 1 proc. iki atitinkamai 16 ir 19 procentų. Nepaisant to, šie rodikliai nepasiekė Europos Sąjungos valstybių vidurkio, kuris yra 49 proc. visų regione išduotų būsto kreditų. Banko ekspertai teigia, kad tai atspindi tam tikrus įgūdžių ir mentaliteto skirtumus: Lietuvos valstybių gyventojai dar nėra įpratę vertinti būsimų rinkos pokyčių ir numatyti, kaip apsidrausti nuo nepalankių įvykių ateityje.
Banko ekspertai pastebi, kad šiais metais 5 proc. imančiųjų būsto kreditą fiksuotomis palūkanomis pasirinko ir gyvybės draudimą. Pasak D. Bareikienės, tai rodo, kad daugelis, būsto kreditų ėmėjų, renkasi ne visas saugumo priemones iš karto, o vieną iš jų, kuri yra aktualiausia. SEB Vilniaus banko duomenimis, būsto kreditų gavėjų, priėmusių sprendimą draustis gyvybę, dalis šiais metais išaugo ir šiuo metu sudaro 8 procentus.
Kaip ir fiksuotas palūkanas, būsto kreditą ir gyvybės draudimą kartu pasirenka žmonės, kurių pajamos yra kiek mažesnės už vidutines tipinio būsto kredito gavėjo pajamas. „Tokia tendencija yra natūrali, nes ši žmonių grupė jaučia didesnį nerimą dėl savo ateities pajamų ir išlaidų, todėl domisi pasiūlymais, padedančiais apsisaugoti nuo netikėtumų ir mažinti pajamų sumažėjimo riziką“, – aiškino D. Bareikienė. Banko duomenimis, dažniausiai imantieji būsto kreditą pasirenka investicinį gyvybės draudimą, kuris padeda ne tik apsidrausti nuo netikėtumų, bet ir papildomai sukaupti lėšų ateičiai.
D. Bareikienės teigimu, kreditų gavėjai įdėmiai skaičiuoja ir jau atkreipė dėmesį į tai, kad išlaidas, skirtas finansinę riziką mažinančioms priemonėms, galima padengti lėšomis, gautomis pasinaudojus pajamų mokesčio lengvata už būsto kreditą ir gyvybės draudimą. „Galimybė kompensuoti šias išlaidas ir situacija būsto ir kreditų rinkoje – auganti palūkanų norma, toliau didėjančios būsto kainos ir kiti veiksniai – ateityje būsto kreditų gavėjus turėtų toliau skatinti naudotis finansinę riziką mažinančiomis priemonėmis“, – sakė ji.
„Atidžiau planuoti savo lėšas ir susimąstyti apie saugumo priemones žmones paskatino pokyčiai Lietuvos būsto ir kreditų rinkoje. Šiais metais ypač augo kainos, didėjo bazinių palūkanų norma, vėliau, neįvedus laukto euro, atsirado netikrumas dėl nekilnojamojo turto kainų“, – sakė SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė. Pasak jos, iki šiol buvusios nepopuliarios finansinę riziką mažinančios priemonės – fiksuotos palūkanos ir gyvybės draudimas – per keletą mėnesių tapo aktualios beveik kas dešimtam būsto kreditą imančiam banko klientui.
Per devynis šių metų mėnesius būsto kreditų fiksuotomis palūkanomis dalis naujų SEB Vilniaus banko būsto kreditų portfelyje sudarė 10 procentų. Tuo tarpu pernai šis rodiklis tesiekė 2,6 procento. Nuo palūkanų didėjimo rizikos daugiausiai apsidraudė gaunantieji vidutines ar kiek mažesnes pajamas.
Būsto kreditai fiksuotomis palūkanomis šiais metais populiarėjo visuose Lietuvos regionuose. Ypač ši tendencija ryški Panevėžyje ir Šiauliuose, kur banko išduotų kreditų fiksuotomis palūkanomis dalys per šiuos metus išaugo nuo 1 proc. iki atitinkamai 16 ir 19 procentų. Nepaisant to, šie rodikliai nepasiekė Europos Sąjungos valstybių vidurkio, kuris yra 49 proc. visų regione išduotų būsto kreditų. Banko ekspertai teigia, kad tai atspindi tam tikrus įgūdžių ir mentaliteto skirtumus: Lietuvos valstybių gyventojai dar nėra įpratę vertinti būsimų rinkos pokyčių ir numatyti, kaip apsidrausti nuo nepalankių įvykių ateityje.
Banko ekspertai pastebi, kad šiais metais 5 proc. imančiųjų būsto kreditą fiksuotomis palūkanomis pasirinko ir gyvybės draudimą. Pasak D. Bareikienės, tai rodo, kad daugelis, būsto kreditų ėmėjų, renkasi ne visas saugumo priemones iš karto, o vieną iš jų, kuri yra aktualiausia. SEB Vilniaus banko duomenimis, būsto kreditų gavėjų, priėmusių sprendimą draustis gyvybę, dalis šiais metais išaugo ir šiuo metu sudaro 8 procentus.
Kaip ir fiksuotas palūkanas, būsto kreditą ir gyvybės draudimą kartu pasirenka žmonės, kurių pajamos yra kiek mažesnės už vidutines tipinio būsto kredito gavėjo pajamas. „Tokia tendencija yra natūrali, nes ši žmonių grupė jaučia didesnį nerimą dėl savo ateities pajamų ir išlaidų, todėl domisi pasiūlymais, padedančiais apsisaugoti nuo netikėtumų ir mažinti pajamų sumažėjimo riziką“, – aiškino D. Bareikienė. Banko duomenimis, dažniausiai imantieji būsto kreditą pasirenka investicinį gyvybės draudimą, kuris padeda ne tik apsidrausti nuo netikėtumų, bet ir papildomai sukaupti lėšų ateičiai.
D. Bareikienės teigimu, kreditų gavėjai įdėmiai skaičiuoja ir jau atkreipė dėmesį į tai, kad išlaidas, skirtas finansinę riziką mažinančioms priemonėms, galima padengti lėšomis, gautomis pasinaudojus pajamų mokesčio lengvata už būsto kreditą ir gyvybės draudimą. „Galimybė kompensuoti šias išlaidas ir situacija būsto ir kreditų rinkoje – auganti palūkanų norma, toliau didėjančios būsto kainos ir kiti veiksniai – ateityje būsto kreditų gavėjus turėtų toliau skatinti naudotis finansinę riziką mažinančiomis priemonėmis“, – sakė ji.