versija spausdinimui
(0)
Remiantis Bloomberg naujienų agentūros surinktais duomenimis, vis sparčiau iš Italijos, Ispanijos, Graikijos ir Airijos bankų yra atsiimami indėliai. Per paskutinius dvylika mėnesių Iki liepos mėnesio pabaigos klientai iš minėtose šalyse esančių bankų atsiėmė 326 mlrd. eurų vertės lėšas.
Tuo pačiu metu į septynias šalis, kurios sudaro tvirčiausią euro zonos pagrindą, atkeliavo 300 mlrd. eurų vertės naujas kapitalas. Tad, euro zonoje ima susidaryti kažkas panašaus į dviejų greičių bankinę sistemą, ir tai gali blokuoti euro zonos ekonomikos atsigavimą.
„Kapitalo pasitraukimas veda prie euro zonos žlugimo, bei prie diferenciacijos tarp periferijos ir branduolio. Periferinėse euro zonos šalyse kompanijos už paskolas moka 1 - 2 procentiniais punktais daugiau. Esant tokiam skirtumui, negalima tikėtis sulaukti ekonomikos atsigavimo“ - pareiškė Royal Bank of Scotland banko kreditų analitikas Alberto Gallo.
Indėlių atsiėmimas iš silpnesniuose euro zonos šalyse esančių bankų, verčia juos didinti už indėlius mokamas palūkanas. Graikijoje bankai moka net penkių procentų vertės palūkanas, na o didesnės bankų išlaidos susijusius su palūkanomis mokamomis už indėlius yra perkeliamos ant kompanijų ir eilinių vartotojų pečių, kuriems tuo pačiu brangsta skolinimasis. Remiantis Europos Centrinio banko duomenimis, liepą vidutinės palūkanos už paskolas Graikijoje siekė 7 procentus, Ispanijoje - 6,5 procentus, na o Italijoje jos sudarė 6,2 procentus. Tuo tarpu Vokietijoje, Prancūzijoje bei Olandijoje jos sudarė keturis procentus.
Šiais metais ypač paspartėjo indėlių atsiėmimas iš periferinėse euro zonos šalyse esančių bankų. Nuo šių metų pradžios iki liepos pabaigos Ispanijos bankuose esančių indėlių vertė sumažėjo septyniais procentais, kai per ankstesnį šešių mėnesių laikotarpį nuosmukis siekė keturis procentus. Kalbant apie Portugaliją, šis rodiklis per minimą laikotarpį šoktelėjo nuo 1 iki 6 procentų, na o Airijoje šis rodiklis pašoko nuo faktiškai nulinio lygio iki net dešimties procentų.
Tuo pačiu metu į septynias šalis, kurios sudaro tvirčiausią euro zonos pagrindą, atkeliavo 300 mlrd. eurų vertės naujas kapitalas. Tad, euro zonoje ima susidaryti kažkas panašaus į dviejų greičių bankinę sistemą, ir tai gali blokuoti euro zonos ekonomikos atsigavimą.
„Kapitalo pasitraukimas veda prie euro zonos žlugimo, bei prie diferenciacijos tarp periferijos ir branduolio. Periferinėse euro zonos šalyse kompanijos už paskolas moka 1 - 2 procentiniais punktais daugiau. Esant tokiam skirtumui, negalima tikėtis sulaukti ekonomikos atsigavimo“ - pareiškė Royal Bank of Scotland banko kreditų analitikas Alberto Gallo.
Indėlių atsiėmimas iš silpnesniuose euro zonos šalyse esančių bankų, verčia juos didinti už indėlius mokamas palūkanas. Graikijoje bankai moka net penkių procentų vertės palūkanas, na o didesnės bankų išlaidos susijusius su palūkanomis mokamomis už indėlius yra perkeliamos ant kompanijų ir eilinių vartotojų pečių, kuriems tuo pačiu brangsta skolinimasis. Remiantis Europos Centrinio banko duomenimis, liepą vidutinės palūkanos už paskolas Graikijoje siekė 7 procentus, Ispanijoje - 6,5 procentus, na o Italijoje jos sudarė 6,2 procentus. Tuo tarpu Vokietijoje, Prancūzijoje bei Olandijoje jos sudarė keturis procentus.
Šiais metais ypač paspartėjo indėlių atsiėmimas iš periferinėse euro zonos šalyse esančių bankų. Nuo šių metų pradžios iki liepos pabaigos Ispanijos bankuose esančių indėlių vertė sumažėjo septyniais procentais, kai per ankstesnį šešių mėnesių laikotarpį nuosmukis siekė keturis procentus. Kalbant apie Portugaliją, šis rodiklis per minimą laikotarpį šoktelėjo nuo 1 iki 6 procentų, na o Airijoje šis rodiklis pašoko nuo faktiškai nulinio lygio iki net dešimties procentų.