versija spausdinimui
(1)
Skolų krizė euro zonoje padeda Vokietijai pastebimai sutaupyti. Prognozuojama, kad vien tik kitais metais Kanclerės Angela Merkel vyriausybei skolų krizės euro zonoje dėka pavyks sutaupyti net 32 mlrd. eurų.E
Vokietija yra viena iš nedaugelio euro zonos šalių, kuri gauna naudą iš skolų krizės šioje zonoje, nes investuotojai šią šalį ir jos skolos vertybinius popierius vertina kaip saugų prieglobstį. Todėl natūraliai mažėja šios šalies obligacijų pajamingumai ir tuo pačiu skolinimosi kaštai. Jau kuris laikas Vokietijos dviejų metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas yra neigiamas, t.y. investuotojai moka Angela Merkel vyriausybei, kad ši iš jų skolintųsi pinigus.
Mažėjantis Vokietijos obligacijų pajamingumas lemia, kad šios šalies biudžete vis mažiau skiriama lėšų skolų aptarnavimui. Prieš kylant skolų krizei euro zonoje, Vokietijos vyriausybė prognozavo, kad kitais metais šios šalies skolų aptarnavimui reikės išleisti 52 mlrd. eurų, na o dabar prognozuojama, kad kitais metais šios šalies išlaidos susijusios su nuosavų skolų aptarnavimu, turėtų siekti tik 20 mlrd. eurų.
Be to, numatyta, kad 2016 metais Vokietijos biudžetas jau bus subalansuotas, t.y. nebus jokio deficito, todėl nereikės papildomai skolintis.
Kylio instituto ekonomistas Jens Boysen-Hogrefe apskaičiavo Vokietijos mokėtas vidutines palūkanas už savo skolos vertybinius popierius per 1999-2008 metų laikotarpį, ir palygino su tomis vidutinėmis palūkanomis, kurias Vokietija mokėjo per paskutinius trejus su puse metus. Remiantis jo skaičiavimais, jeigu per artimiausius dešimt metų mokamos palūkanos už Vokietijos skolos vertybinius popierius išliktų paskutinių trejų su puse metų lygyje, lyginant su vidutinėmis palūkanomis, kurios buvo mokamos per 1999-2008 metų laikotarpį, ši šalis papildomai sutaupytų dar 68 mlrd. dolerių.
„Jei prie šios sumos pridėtume tas lėšas, kurias dėl žemų palūkanų, sutaupys provincijų valdžios ir savivaldybės, bus sutaupyta daugiau nei šimtas milijardų eurų. Jei per artimiausius metus euro zonoje įvyks kažkas katastrofiško, Vokietijos nauda šioje srityje bus dar didesnė“ - tikina Kylio instituto ekonomistas Jens Boysen-Hogrefe.
Vokietija yra viena iš nedaugelio euro zonos šalių, kuri gauna naudą iš skolų krizės šioje zonoje, nes investuotojai šią šalį ir jos skolos vertybinius popierius vertina kaip saugų prieglobstį. Todėl natūraliai mažėja šios šalies obligacijų pajamingumai ir tuo pačiu skolinimosi kaštai. Jau kuris laikas Vokietijos dviejų metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas yra neigiamas, t.y. investuotojai moka Angela Merkel vyriausybei, kad ši iš jų skolintųsi pinigus.
Mažėjantis Vokietijos obligacijų pajamingumas lemia, kad šios šalies biudžete vis mažiau skiriama lėšų skolų aptarnavimui. Prieš kylant skolų krizei euro zonoje, Vokietijos vyriausybė prognozavo, kad kitais metais šios šalies skolų aptarnavimui reikės išleisti 52 mlrd. eurų, na o dabar prognozuojama, kad kitais metais šios šalies išlaidos susijusios su nuosavų skolų aptarnavimu, turėtų siekti tik 20 mlrd. eurų.
Be to, numatyta, kad 2016 metais Vokietijos biudžetas jau bus subalansuotas, t.y. nebus jokio deficito, todėl nereikės papildomai skolintis.
Kylio instituto ekonomistas Jens Boysen-Hogrefe apskaičiavo Vokietijos mokėtas vidutines palūkanas už savo skolos vertybinius popierius per 1999-2008 metų laikotarpį, ir palygino su tomis vidutinėmis palūkanomis, kurias Vokietija mokėjo per paskutinius trejus su puse metus. Remiantis jo skaičiavimais, jeigu per artimiausius dešimt metų mokamos palūkanos už Vokietijos skolos vertybinius popierius išliktų paskutinių trejų su puse metų lygyje, lyginant su vidutinėmis palūkanomis, kurios buvo mokamos per 1999-2008 metų laikotarpį, ši šalis papildomai sutaupytų dar 68 mlrd. dolerių.
„Jei prie šios sumos pridėtume tas lėšas, kurias dėl žemų palūkanų, sutaupys provincijų valdžios ir savivaldybės, bus sutaupyta daugiau nei šimtas milijardų eurų. Jei per artimiausius metus euro zonoje įvyks kažkas katastrofiško, Vokietijos nauda šioje srityje bus dar didesnė“ - tikina Kylio instituto ekonomistas Jens Boysen-Hogrefe.