versija spausdinimui
(0)
Prieš du metus investuotojai tikėjosi, kad tokį spartų Latvijos ekonomikos augimą stengsis atkartoti visos buvusios Sovietų Sąjungos valstybės. Dabar jie meldžiasi, kad Latvijos scenarijus nepasikartotų kitose valstybėse, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Sparčiausiai auganti Europos Sąjungos valstybė labiausiai rizikuoja pajusti kietąjį ekonomikos nusileidimą tarp 15 besivystančiųjų valstybių. „Goldman Sachs“ analitikai prognozuoja, kad kritimas prasidės artimiausiu metu ir jis bus labai skausmingas.
Latvijos ekonominis augimas, kurį labiausiai įtakojo vartojimo augimas, pigios paskolos bei nuolatos sparčiai didėjantys atlyginimas, kažkada buvo laikomas būtinybe norint pasiekti vakarietiško gyvenimo standartus. Tačiau dabar pasimatė tokio augimo trūkumai, kurių yra daug reikšmingesni nei privalumai. Infliacija išaugo iki dviženklio skaičiaus, nekilnojamo turto kainos krenta, o einamosios sąskaitos deficitas plečiasi. Ekonomistai teigia, kad Latvijos bėdos siunčia aiškų signalą kaimyninėms valstybėms Lietuvai ir Estijai, taip pat pietų Balkanų valstybėms.
„Latvija patirs smarkų lėtėjimą ir greičiausiai recesiją“, - teigė „Goldman Sachs“ analitikas Istvan Zsoldos – „O tokie pokyčiai gali padidinti spaudimą investuotojams patraukti savo investicijas iš Rumunijos, Bulgarijos ir Baltijos šalių bei nukreipti lėšas į saugesnius vandenis“
Anot analitiko, bet kokie neramumai Baltijos valstybių regione sukels grandininę reakcija kitose besivystančiose valstybėse kurios yra priklausomos nuo užsienio finansavimo.
Latvijos ekonomika per trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo 11,1 proc. – beveik keturis kartus daugiau nei vidutiniškai regione. Tačiau infliacija pasiekė 13,2 proc., o nuolatos augantis importas ir toliau didina einamosios sąskaitos deficitą, kuris yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje. „Parex Asset Management“ ekonomistas Zigurds Vaikulis prognozuoja, kad sausio mėnesį infliacija Latvijoje gali pasiekti 15 procentų.
Estija bei Lietuva seka panašiu keliu. Estijos ekonomika per antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 7,6 proc., o infliacija – 8,5 procento. Lietuvos trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas siekia 10,8 proc., o infliacija spalio mėnesį pasiekė 7,6 procento.
„Šiuo metu nėra vietos optimizmui, tik susirūpinimas. Toliau besitęsiantis kainų augimas didina infliaciją, o taip pat ir einamosios sąskaitos deficitą“, - teigė „Orion Securities“ analitikė Violeta Klyvienė.
Latvijos sostinėje Rygoje praėjusiais metais nekilnojamo turto kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Tačiau šiais metais senos statybos būsto kainos nukrito 12 procentų.
Bulgarijos centrinio depozitoriumo vadovas Lubomir Christoff teigia, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija yra labiausiai pažeidžiamos dėl pririštos prie euro valiutos. tai neleidžia centriniams bankams keisti palūkanų normos ir taip kontroliuoti infliacijos augimą.
Sparčiausiai auganti Europos Sąjungos valstybė labiausiai rizikuoja pajusti kietąjį ekonomikos nusileidimą tarp 15 besivystančiųjų valstybių. „Goldman Sachs“ analitikai prognozuoja, kad kritimas prasidės artimiausiu metu ir jis bus labai skausmingas.
Latvijos ekonominis augimas, kurį labiausiai įtakojo vartojimo augimas, pigios paskolos bei nuolatos sparčiai didėjantys atlyginimas, kažkada buvo laikomas būtinybe norint pasiekti vakarietiško gyvenimo standartus. Tačiau dabar pasimatė tokio augimo trūkumai, kurių yra daug reikšmingesni nei privalumai. Infliacija išaugo iki dviženklio skaičiaus, nekilnojamo turto kainos krenta, o einamosios sąskaitos deficitas plečiasi. Ekonomistai teigia, kad Latvijos bėdos siunčia aiškų signalą kaimyninėms valstybėms Lietuvai ir Estijai, taip pat pietų Balkanų valstybėms.
„Latvija patirs smarkų lėtėjimą ir greičiausiai recesiją“, - teigė „Goldman Sachs“ analitikas Istvan Zsoldos – „O tokie pokyčiai gali padidinti spaudimą investuotojams patraukti savo investicijas iš Rumunijos, Bulgarijos ir Baltijos šalių bei nukreipti lėšas į saugesnius vandenis“
Anot analitiko, bet kokie neramumai Baltijos valstybių regione sukels grandininę reakcija kitose besivystančiose valstybėse kurios yra priklausomos nuo užsienio finansavimo.
Latvijos ekonomika per trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo 11,1 proc. – beveik keturis kartus daugiau nei vidutiniškai regione. Tačiau infliacija pasiekė 13,2 proc., o nuolatos augantis importas ir toliau didina einamosios sąskaitos deficitą, kuris yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje. „Parex Asset Management“ ekonomistas Zigurds Vaikulis prognozuoja, kad sausio mėnesį infliacija Latvijoje gali pasiekti 15 procentų.
Estija bei Lietuva seka panašiu keliu. Estijos ekonomika per antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 7,6 proc., o infliacija – 8,5 procento. Lietuvos trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas siekia 10,8 proc., o infliacija spalio mėnesį pasiekė 7,6 procento.
„Šiuo metu nėra vietos optimizmui, tik susirūpinimas. Toliau besitęsiantis kainų augimas didina infliaciją, o taip pat ir einamosios sąskaitos deficitą“, - teigė „Orion Securities“ analitikė Violeta Klyvienė.
Latvijos sostinėje Rygoje praėjusiais metais nekilnojamo turto kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Tačiau šiais metais senos statybos būsto kainos nukrito 12 procentų.
Bulgarijos centrinio depozitoriumo vadovas Lubomir Christoff teigia, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija yra labiausiai pažeidžiamos dėl pririštos prie euro valiutos. tai neleidžia centriniams bankams keisti palūkanų normos ir taip kontroliuoti infliacijos augimą.