versija spausdinimui
(0)
Penktadienio prekybos sesija JAV akcijų biržose buvo neigiama. Dėl prastėjančių pasaulio ekonomikos perspektyvų ir keliamos grėsmės tolesniam JAV ekonomikos kilimui vis daugiau kalbama apie trečiąjį JAV ekonomikos skatinimo planą („QE3“). Apie tokią galimybę praėjusios savaitės pabaigoje užsiminė kai kurie FED pareigūnai. Penktadienio „Reuters“ apklausa dėl „QE3“ galimybės atskleidė, kad finansinės institucijos, bendradarbiaujančios su pačiu FED, mano jog tikimybė, kad bus paskelbtas „QE3“ siekia net 70 proc. Penktadienį paskelbtas nedarbo lygis JAV birželio pabaigoje siekė 8,2 proc., t.y. liko nepakitęs, tačiau ir vėl nuliūdino sukurtų naujų darbo vietų skaičius ne žemės ūkyje. Praėjusį mėnesį buvo sukurta 80 tūkst. darbo vietų, arba 10 tūkst. mažiau nei tikėtasi.
Nors praėjusi savaitė JAV akcijų biržose labiau pasižymėjo korekcinėmis nuotaikomis, Nasdaq Composite indeksas pakilo jau penktą savaitę iš eilės. Praėjusios savaitės teigiamas pokytis siekė 0,1 proc. S&P 500 ir Dow Jones Industrial Average indeksų reikšmės mažėjo beveik 1 proc.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės smuko trečią dieną iš eilės, o labiausiai nukentėjo Ispanijos bendrovių akcijos. Pagrindinis šalies akcijų indeksas IBEX krito 3,1 proc. Dideliu kritimu paskutinę praėjusios savaitės dieną pasižymėjo bankų akcijos. „Societe Generale“ akcijos pigo 5,7 proc., „Credit Agricole“ 4,6 proc., „Deutsche Bank“ 4,7 proc. Pastarasis bankas neoficialiais šaltiniais taip pat pateko į bankų priežiūros akiratį dėl galimo manipuliavimo palūkanų normomis.
Svarbiausią įtaką rinkai dariusi naujiena atėjo iš už Atlanto – ne žemės ūkyje sukurtas naujų darbo vietų skaičius krito labiau nei tikėtasi. Europoje skelbtas svarbiausias makroekonominis rodiklis – Vokietijos pramonės gamybos apimtys gegužės mėn. – nenuvylė. Mėnesinis pokytis siekė 1,6 proc., o per metus apimtys liko nepasikeitusios. Tiesa, to paties negalima pasakyti apie Ispanijos pramonę – ten gamybos apimtys krito devintą mėnesį iš eilės. Beje, Ispanijos 10-ies metų trukmės obligacijų pajamingumas vėl priartėjo prie baugios 7 proc. ribos.
Gana smarkiai penktadienį smuko ir automobilių gamintojų akcijos. Vien „Peugeot“ akcijos atpigo 7,7 proc. po to, kai bendrovė paskelbė apie 12,9 proc. per metus kritusias I pusm. pardavimų apimtis. Paskui šią bendrovę pasekė ir kitų automobilių gamintojų akcijų kainos. „Bayerische Motoren Werke AG” akcijos pigo 4,6 proc., „Volkswagen AG” 2,7 proc., „Fiat SpA” 5,3 proc.
Azija
Šįryt Azijos bendrovių akcijos smuko bene labiausiai per paskutinį mėnesį. Tą lėmė prastesni nei tikėtasi makroekonominiai Azijos ir JAV duomenys. Ypač nuliūdino Japonijos privataus sektoriaus mašinų užsakymai, kurie mažėjo sparčiausiai per pastaruosius 5 metus. Be to, įtampą padidino Kinijos premjero W.Jiabao pareiškimas, kad Kinijos ekonomika susiduria su gana dideliu spaudimu. Tai vienas iš neigiamiausių Kinijos aukštų pareigūnų pasakymų pastaruoju metu. Siekiant paskatinti ekonomiką, Kinija vėlai ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą. Šįryt teigiamais akcijų kainų prieaugiais išsiskyrė Kinijos NT vystymo bendrovių akcijos, kurios brangsta jau nuo penktadienio. Į šio sektoriaus bendroves investuojantieji buvo linkę labiau reaguoti į bazinių palūkanų mažinimą nei į Kinijos ekonomikos lėtėjimą.
Baltijos šalys
Penktadienį prekyba Vilniaus akcijų biržoje nevyko, priešingai nei Taline ir Rygoje. Talino akcijų biržos indeksas pakilo beveik 1 proc., o Rygos indeksas padidėjo 0,26 proc. Visą praėjusią savaitę prekyba akcijomis Baltijos akcijų biržose pasižymėjo teigiamomis nuotaikomis. Penktadienį Taline biržos dienos apyvarta sudarė 254 tūkst. eurų, Rygoje – 20,5 tūkst. eurų. „LHV Varahaldus“ įsigijo 20 tūkst. „Grindeks“ akcijų ir dabar valdo 5,13 proc. šios bendrovės akcijų.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje penktadienį smarkiai krito, o pagrindine smukimo priežastimi tapo prastesni nei tikėtasi JAV ne žemės ūkyje birželio mėn. sukurtų naujų darbo vietų rodikliai. Investuotojai eilinį sykį sunerimo dėl didžiausios pasaulio ekonomikos vystymosi ir galimos įtakos naftos paklausos perspektyvai. Be to, rinkos dalyviams nerimą sukėlė ir Tarptautinio Valiutos Fondo vadovės pranešimas apie galimą pasaulio ekonomikos plėtros prognozės sumažinimą. Beje, investuotojai tikėjosi, kad šeštadienį po Norvegijos naftos pramonėje dirbančių darbuotojų profsąjungos atstovų susitikimo su valstybės atstovais pagaliau pasibaigs streikai, kurie yra sutrikdę apie 13 proc. šalies naftos gavybos. Visgi tai neatsitiko ir šalių derybos baigėsi nevaisingai, tad naftos gavyba vis dar nėra atnaujinta. Kiek džiugesnės naujienos atėjo iš Libijos, kurios pagrindiniai naftos eksporto terminalai vėl pradėjo darbą po politinių streikų pabaigos.
Nors praėjusi savaitė JAV akcijų biržose labiau pasižymėjo korekcinėmis nuotaikomis, Nasdaq Composite indeksas pakilo jau penktą savaitę iš eilės. Praėjusios savaitės teigiamas pokytis siekė 0,1 proc. S&P 500 ir Dow Jones Industrial Average indeksų reikšmės mažėjo beveik 1 proc.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės smuko trečią dieną iš eilės, o labiausiai nukentėjo Ispanijos bendrovių akcijos. Pagrindinis šalies akcijų indeksas IBEX krito 3,1 proc. Dideliu kritimu paskutinę praėjusios savaitės dieną pasižymėjo bankų akcijos. „Societe Generale“ akcijos pigo 5,7 proc., „Credit Agricole“ 4,6 proc., „Deutsche Bank“ 4,7 proc. Pastarasis bankas neoficialiais šaltiniais taip pat pateko į bankų priežiūros akiratį dėl galimo manipuliavimo palūkanų normomis.
Svarbiausią įtaką rinkai dariusi naujiena atėjo iš už Atlanto – ne žemės ūkyje sukurtas naujų darbo vietų skaičius krito labiau nei tikėtasi. Europoje skelbtas svarbiausias makroekonominis rodiklis – Vokietijos pramonės gamybos apimtys gegužės mėn. – nenuvylė. Mėnesinis pokytis siekė 1,6 proc., o per metus apimtys liko nepasikeitusios. Tiesa, to paties negalima pasakyti apie Ispanijos pramonę – ten gamybos apimtys krito devintą mėnesį iš eilės. Beje, Ispanijos 10-ies metų trukmės obligacijų pajamingumas vėl priartėjo prie baugios 7 proc. ribos.
Gana smarkiai penktadienį smuko ir automobilių gamintojų akcijos. Vien „Peugeot“ akcijos atpigo 7,7 proc. po to, kai bendrovė paskelbė apie 12,9 proc. per metus kritusias I pusm. pardavimų apimtis. Paskui šią bendrovę pasekė ir kitų automobilių gamintojų akcijų kainos. „Bayerische Motoren Werke AG” akcijos pigo 4,6 proc., „Volkswagen AG” 2,7 proc., „Fiat SpA” 5,3 proc.
Azija
Šįryt Azijos bendrovių akcijos smuko bene labiausiai per paskutinį mėnesį. Tą lėmė prastesni nei tikėtasi makroekonominiai Azijos ir JAV duomenys. Ypač nuliūdino Japonijos privataus sektoriaus mašinų užsakymai, kurie mažėjo sparčiausiai per pastaruosius 5 metus. Be to, įtampą padidino Kinijos premjero W.Jiabao pareiškimas, kad Kinijos ekonomika susiduria su gana dideliu spaudimu. Tai vienas iš neigiamiausių Kinijos aukštų pareigūnų pasakymų pastaruoju metu. Siekiant paskatinti ekonomiką, Kinija vėlai ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą. Šįryt teigiamais akcijų kainų prieaugiais išsiskyrė Kinijos NT vystymo bendrovių akcijos, kurios brangsta jau nuo penktadienio. Į šio sektoriaus bendroves investuojantieji buvo linkę labiau reaguoti į bazinių palūkanų mažinimą nei į Kinijos ekonomikos lėtėjimą.
Baltijos šalys
Penktadienį prekyba Vilniaus akcijų biržoje nevyko, priešingai nei Taline ir Rygoje. Talino akcijų biržos indeksas pakilo beveik 1 proc., o Rygos indeksas padidėjo 0,26 proc. Visą praėjusią savaitę prekyba akcijomis Baltijos akcijų biržose pasižymėjo teigiamomis nuotaikomis. Penktadienį Taline biržos dienos apyvarta sudarė 254 tūkst. eurų, Rygoje – 20,5 tūkst. eurų. „LHV Varahaldus“ įsigijo 20 tūkst. „Grindeks“ akcijų ir dabar valdo 5,13 proc. šios bendrovės akcijų.
Žaliavos
„WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje penktadienį smarkiai krito, o pagrindine smukimo priežastimi tapo prastesni nei tikėtasi JAV ne žemės ūkyje birželio mėn. sukurtų naujų darbo vietų rodikliai. Investuotojai eilinį sykį sunerimo dėl didžiausios pasaulio ekonomikos vystymosi ir galimos įtakos naftos paklausos perspektyvai. Be to, rinkos dalyviams nerimą sukėlė ir Tarptautinio Valiutos Fondo vadovės pranešimas apie galimą pasaulio ekonomikos plėtros prognozės sumažinimą. Beje, investuotojai tikėjosi, kad šeštadienį po Norvegijos naftos pramonėje dirbančių darbuotojų profsąjungos atstovų susitikimo su valstybės atstovais pagaliau pasibaigs streikai, kurie yra sutrikdę apie 13 proc. šalies naftos gavybos. Visgi tai neatsitiko ir šalių derybos baigėsi nevaisingai, tad naftos gavyba vis dar nėra atnaujinta. Kiek džiugesnės naujienos atėjo iš Libijos, kurios pagrindiniai naftos eksporto terminalai vėl pradėjo darbą po politinių streikų pabaigos.