versija spausdinimui
(0)
Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į „Snoro“ kreditoriams atstovaujančių teisininkų pastebėtus neatitikimus valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktuose kreditorinių reikalavimų dokumentuose ir patvirtino beveik 254 milijonais litų mažesnį reikalavimą nei prašė valstybinė įmonė. Teismo patvirtinta finansinio reikalavimo suma siekia 3,798 mlrd. litų, o prašoma – 4,053 milijardo. Skirtumas atsirado todėl, kad „Indėlių ir investicijų draudimas“ teismui pateikė informaciją apie suskaičiuotas draudimo išmokas „Snoro“ indėlininkams, nors realiai išmokėta suma buvo mažesnė.
„Galime tik pasidžiaugti, kad ketvirčio milijardo litų reikalavimai liks tiems „Snoro“ kreditoriams, kuriems jie iki šiol teisėtai priklauso, o ne privilegijuotai valstybės struktūrai, kuri, kaip paaiškėjo, dar ir naudojasi išskirtine savo padėtimi ir bankroto administratoriaus pasyvumu. Tikimės, kad šis epizodas taps papildomu argumentu ir Konstituciniam teismui priimant sprendimą dėl kreditorių eilės pagrįstumo“, - pažymėjo „Snoro“ kreditoriams teisme atstovavęs advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous” vadovaujantis teisininkas dr. Paulius Markovas.
Vilniaus apygardos teismas jau anksčiau iš dalies patenkino bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditoriaus AB „Rokiškio sūris“ prašymą dėl kreditorių sąrašo išskyrimo ir nepatvirtino banko kreditorių, susijusių su valstybe, eilės. Tai reiškia, kad teismas atsižvelgė į „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos bei atskirų kreditorių ne kartą keltą kreditorių lygiateisiškumo problemą ir sprendimą priims tik gavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą.
Konstitucinis Teismas šių metų kovo 5 dieną priėmė nagrinėti grupės Seimo narių prašymą ištirti su bankroto tvarka susijusių įstatymų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal galiojančią tvarką VĮ „Indėlių draudimo fondo“ kreditoriniai reikalavimai tvirtinami antroje kreditorių eilėje, kitų minėtų valstybės institucijų – trečioje. Kitų kreditorių, priklausomai nuo kredito rūšies, reikalavimai tvirtinami 4, 5 ir 6 eilėse, o banko akcininkų, administracijos, tarybos ir valdybos narių – septintoje eilėje. Vėliau į Konstitucinį Teismą su analogišku prašymu kreipėsi ir bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas taip tenkindamas kreditorių interesus atstovaujančios advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous” prašymą.
„Galime tik pasidžiaugti, kad ketvirčio milijardo litų reikalavimai liks tiems „Snoro“ kreditoriams, kuriems jie iki šiol teisėtai priklauso, o ne privilegijuotai valstybės struktūrai, kuri, kaip paaiškėjo, dar ir naudojasi išskirtine savo padėtimi ir bankroto administratoriaus pasyvumu. Tikimės, kad šis epizodas taps papildomu argumentu ir Konstituciniam teismui priimant sprendimą dėl kreditorių eilės pagrįstumo“, - pažymėjo „Snoro“ kreditoriams teisme atstovavęs advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous” vadovaujantis teisininkas dr. Paulius Markovas.
Vilniaus apygardos teismas jau anksčiau iš dalies patenkino bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditoriaus AB „Rokiškio sūris“ prašymą dėl kreditorių sąrašo išskyrimo ir nepatvirtino banko kreditorių, susijusių su valstybe, eilės. Tai reiškia, kad teismas atsižvelgė į „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos bei atskirų kreditorių ne kartą keltą kreditorių lygiateisiškumo problemą ir sprendimą priims tik gavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą.
Konstitucinis Teismas šių metų kovo 5 dieną priėmė nagrinėti grupės Seimo narių prašymą ištirti su bankroto tvarka susijusių įstatymų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal galiojančią tvarką VĮ „Indėlių draudimo fondo“ kreditoriniai reikalavimai tvirtinami antroje kreditorių eilėje, kitų minėtų valstybės institucijų – trečioje. Kitų kreditorių, priklausomai nuo kredito rūšies, reikalavimai tvirtinami 4, 5 ir 6 eilėse, o banko akcininkų, administracijos, tarybos ir valdybos narių – septintoje eilėje. Vėliau į Konstitucinį Teismą su analogišku prašymu kreipėsi ir bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas taip tenkindamas kreditorių interesus atstovaujančios advokatų kontoros „Raidla, Lejins & Norcous” prašymą.