Spalio 6 dieną Vilniaus biržoje toliau išliko negatyvios nuotaikos. Sunkiai „meškų“ letenomis slegiamai Lietuvos kapitalo rinkai nepadėjo net ir pasikeitusi kryptis pasaulio akcijų rinkose, kur įvertinus neigiamas naujienas iš didžiausio JAV banko, kuris patyrė milijardinius nuostolius iš nekilnojamo turto rinkos. Kapitalo rinkos palaipsniui suvokia, kad nekilnojamo turto problemos buvo daugiau lokalios ir iššaukė pagrindines problemas tik su jomis susijusioms bendrovėms ar finansų įstaigoms.
Vilniaus biržoje investuotojai sudarė net 1150 sandorius 35 bendrovių akcijomis, iš kurių 8 – brango ir 23 – pigo, o bendra sesijos apyvarta sudarė 7,063 mln. litų. Indeksas OMX Vilnius krito 0,34 proc. iki 544 punktų.
Indeksą toliau smukdė ne tik neigiama rinkos tendencija bet ir į tragikomišką situaciją panašėjantis energetinių bendrovių jungimas į nacionalinį investuotoją, kuris turėtų statyti naująją atominę elektrinę bei jau buvo pakrikštytas „trigalviu slibinu“.
Oficialios informacijos apie bendrovių („Lietuvos energija“ (LEN1L), „Rytų skirstomųjų tinklų“ (RST1L) ir VST (VST1L)) verčių nustatymą bei jų sujungimo santykius nėra, tačiau prekyba jų akcijomis, jau antrą prekybos sesiją iš eilės, vyksta pilnu tempu motyvuojant sprendimus gandų bei viešai neatskleistos informacijos, kuri pažeidžiant finansinių rinkos priemonių įstatymo reikalavimus tarsi pro rėtį yra laisvai skelbiama bet kur tik ne per biržos esminių įvykių informavimo sistemą.
Maža to, neoficialios informavimo priemones kasdien tiksliai įvardija, kiek viena ar kita bendrovė buvo įvertinta bendrovės „KPMG Baltics", kuri vertinimą jau turėjo baigti šių metų spalio 26 dieną, tačiau dabar yra vykdomi „vertinimo derinimai“, kurių metu ant pranešimų įmonių vertė keičiasi šimtais milijonų litų.
Oficialios informacijos nebuvimas, atliekamo vertinimo metodikų bei rezultatų neskelbimas ir klaidinančių gandų šmėkščiojimas rinkoje verčia investuotojus nervingai prekiauti akcijomis ir tuo pat metu rizikuoti patirti nuostolių.
Antradienį energetikų akcijos jau nebepatyrė tokio didelio šoko kaip pirmadienį, tačiau vis dar egzistuojantis įvertinimo ir rinkos kainos skirtumas 4 proc. sumenkino „Lietuvos energijos akcijų kainą iki 5,45 lito. Tuo pat metu VST akcijų kaina krito 3,35 proc. iki 750 litų, o RST akcijų kaina netgi pakilo 1,8 proc. iki 4,55 lito. RST akcijų kaina kilo nes anot naujų gandų šios akcijų įvertinimas buvo pakoreguotas gerokai į viršų.
Susidaro toks vaizdas, kad bendrovių susijungimas buvo pradėtas nuo kito galo – pirma suderėtos proporcijos, o paskui stengiamasi sukurti tai pagrįsiantį vertinimą. „Lietuvos energijos“ akcijų kainų pokytis rinkoje ir vangus judėjimas link paskelbtų įvertinimo kainų rodo, kad rinka jau nebetiki vertintojo objektyvumu.
Tuo tarpu aktyviausia prekyba akcijomis buvo fiksuota tradiciškai likvidžiausiose Vilniaus biržos pozicijose TEO LT, AB (TEO1L) ir „Ūkio bankas“ (UKB1L), kurių akcijos atitinkamai pigo 0,4 proc. iki 2,36 lito bei 1,56 proc. iki 4,43 lito, o apyvartos siekė 1,5 mln. litų ir 0,9 mln. litų.
Rinkoje, ko gero, yra mažai abejojančių TEO veiklos stabilumu bei nuosekliu gerėjimu ir kad kitais metais galima laukti virš 10 proc. pajamingumo dividendų, tačiau akcijų kaina ir toliau spaudžiama stipresnės akcijų pasiūlos, kuri greičiausiai formuojama iš vieno ar kelių stambesnių užsienio investuotojų. Nuoseklus akcijos kainos pigimas net neatsižvelgiant į veiklos rezultatus perša išvadą, kad ši pozicija yra gerokai perparduota ir fundamentalus pagrindas vis tik neužilgo turėtų leisti atsispirti nuo dugno.
Panaši situacija yra ir „Ūkio banko“ pozicijoje, kur tiesiog puikūs veiklos rezultatai akcijų pardavėjus skatina dar greičiau pardavinėti akcijas. Banko akcijų kainos kritimas iki gan netikėto lygmens neigiamai paveikė ir likusius kotiruojamus bankus, kur „Šiaulių bankas“ (SAB1L) pigo 0,6 proc. iki 3,43 lito, o „Snoro“ (SRS1L) akcijos krito 3 proc. iki 4,2 lito. Bankinis sektorius dėl negatyvių nuotaikų rinkoje bei dėl JAV nekilnojamo turto rinkos krizės, nepaisant gerų veiklos rezultatų, ir toliau praranda kapitalizacija. Kyla klausimas, kad bus pradėta vertinti viską labiau fundamentaliai?
Priešinga situacija buvo tik pieno sektoriuje. Vilniaus biržoje sėkmingus veiklos rezultatus raportavo pieno sektorius, kas teigimai paveikė bendrovių akcijų kainas. “Rokiškio sūris” (RSU1L) per devynis šių metų mėnesius uždirbo 30,042 mln. litų konsoliduoto neaudituoto grynojo pelno – 3 kartus daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tuo pat metu “Pieno žvaigždės” (PZV1L) uždirbo 25,4 mln. litų grynojo pelno – 69,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kuomet pelnas siekė 15 mln. litų.
Lietuvos bendrovių veiklos rezultatai didžiąją dauguma ir toliau stebina puikiais augimo tempais, kurie lenkia daugelį Vidurio ir Rytų Europos šalių vystimąsi.
JT finansų makleris Marius Dubnikovas
Vilniaus biržoje investuotojai sudarė net 1150 sandorius 35 bendrovių akcijomis, iš kurių 8 – brango ir 23 – pigo, o bendra sesijos apyvarta sudarė 7,063 mln. litų. Indeksas OMX Vilnius krito 0,34 proc. iki 544 punktų.
Indeksą toliau smukdė ne tik neigiama rinkos tendencija bet ir į tragikomišką situaciją panašėjantis energetinių bendrovių jungimas į nacionalinį investuotoją, kuris turėtų statyti naująją atominę elektrinę bei jau buvo pakrikštytas „trigalviu slibinu“.
Oficialios informacijos apie bendrovių („Lietuvos energija“ (LEN1L), „Rytų skirstomųjų tinklų“ (RST1L) ir VST (VST1L)) verčių nustatymą bei jų sujungimo santykius nėra, tačiau prekyba jų akcijomis, jau antrą prekybos sesiją iš eilės, vyksta pilnu tempu motyvuojant sprendimus gandų bei viešai neatskleistos informacijos, kuri pažeidžiant finansinių rinkos priemonių įstatymo reikalavimus tarsi pro rėtį yra laisvai skelbiama bet kur tik ne per biržos esminių įvykių informavimo sistemą.
Maža to, neoficialios informavimo priemones kasdien tiksliai įvardija, kiek viena ar kita bendrovė buvo įvertinta bendrovės „KPMG Baltics", kuri vertinimą jau turėjo baigti šių metų spalio 26 dieną, tačiau dabar yra vykdomi „vertinimo derinimai“, kurių metu ant pranešimų įmonių vertė keičiasi šimtais milijonų litų.
Oficialios informacijos nebuvimas, atliekamo vertinimo metodikų bei rezultatų neskelbimas ir klaidinančių gandų šmėkščiojimas rinkoje verčia investuotojus nervingai prekiauti akcijomis ir tuo pat metu rizikuoti patirti nuostolių.
Antradienį energetikų akcijos jau nebepatyrė tokio didelio šoko kaip pirmadienį, tačiau vis dar egzistuojantis įvertinimo ir rinkos kainos skirtumas 4 proc. sumenkino „Lietuvos energijos akcijų kainą iki 5,45 lito. Tuo pat metu VST akcijų kaina krito 3,35 proc. iki 750 litų, o RST akcijų kaina netgi pakilo 1,8 proc. iki 4,55 lito. RST akcijų kaina kilo nes anot naujų gandų šios akcijų įvertinimas buvo pakoreguotas gerokai į viršų.
Susidaro toks vaizdas, kad bendrovių susijungimas buvo pradėtas nuo kito galo – pirma suderėtos proporcijos, o paskui stengiamasi sukurti tai pagrįsiantį vertinimą. „Lietuvos energijos“ akcijų kainų pokytis rinkoje ir vangus judėjimas link paskelbtų įvertinimo kainų rodo, kad rinka jau nebetiki vertintojo objektyvumu.
Tuo tarpu aktyviausia prekyba akcijomis buvo fiksuota tradiciškai likvidžiausiose Vilniaus biržos pozicijose TEO LT, AB (TEO1L) ir „Ūkio bankas“ (UKB1L), kurių akcijos atitinkamai pigo 0,4 proc. iki 2,36 lito bei 1,56 proc. iki 4,43 lito, o apyvartos siekė 1,5 mln. litų ir 0,9 mln. litų.
Rinkoje, ko gero, yra mažai abejojančių TEO veiklos stabilumu bei nuosekliu gerėjimu ir kad kitais metais galima laukti virš 10 proc. pajamingumo dividendų, tačiau akcijų kaina ir toliau spaudžiama stipresnės akcijų pasiūlos, kuri greičiausiai formuojama iš vieno ar kelių stambesnių užsienio investuotojų. Nuoseklus akcijos kainos pigimas net neatsižvelgiant į veiklos rezultatus perša išvadą, kad ši pozicija yra gerokai perparduota ir fundamentalus pagrindas vis tik neužilgo turėtų leisti atsispirti nuo dugno.
Panaši situacija yra ir „Ūkio banko“ pozicijoje, kur tiesiog puikūs veiklos rezultatai akcijų pardavėjus skatina dar greičiau pardavinėti akcijas. Banko akcijų kainos kritimas iki gan netikėto lygmens neigiamai paveikė ir likusius kotiruojamus bankus, kur „Šiaulių bankas“ (SAB1L) pigo 0,6 proc. iki 3,43 lito, o „Snoro“ (SRS1L) akcijos krito 3 proc. iki 4,2 lito. Bankinis sektorius dėl negatyvių nuotaikų rinkoje bei dėl JAV nekilnojamo turto rinkos krizės, nepaisant gerų veiklos rezultatų, ir toliau praranda kapitalizacija. Kyla klausimas, kad bus pradėta vertinti viską labiau fundamentaliai?
Priešinga situacija buvo tik pieno sektoriuje. Vilniaus biržoje sėkmingus veiklos rezultatus raportavo pieno sektorius, kas teigimai paveikė bendrovių akcijų kainas. “Rokiškio sūris” (RSU1L) per devynis šių metų mėnesius uždirbo 30,042 mln. litų konsoliduoto neaudituoto grynojo pelno – 3 kartus daugiau negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tuo pat metu “Pieno žvaigždės” (PZV1L) uždirbo 25,4 mln. litų grynojo pelno – 69,2 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kuomet pelnas siekė 15 mln. litų.
Lietuvos bendrovių veiklos rezultatai didžiąją dauguma ir toliau stebina puikiais augimo tempais, kurie lenkia daugelį Vidurio ir Rytų Europos šalių vystimąsi.
JT finansų makleris Marius Dubnikovas