versija spausdinimui
(0)
2012 m. sausio ir vasario mėnesiais Lietuvos kolektyvinių investavimo subjektų (KIS), arba investicinių fondų, vertė didėjo 7,4 proc. Tokius duomenis pateikia didžiausios šalies fondus valdančios įmonės – UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Finasta Asset Management“ ir UAB „DNB investicijų valdymas“. Lietuvos centrinio banko duomenimis, šios įmonės praėjusių metų pabaigoje pagal valdomą turtą sudarė 73,6 proc. investicinių fondų rinkos.
„Pastaraisiais mėnesiais didėjančios vertės rodo, kad pasaulio ekonomika bei finansų rinkos ir toliau nuosekliai „sveiksta“. Kartu su atsigaunančiomis rinkų kainomis pastebime ir susidomėjimo investavimo galimybėmis pagyvėjimą, tarp jų ir investiciniais fondais, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. – Žinoma, tam tikrų problemų atspindžiai šiandien vis dar išlieka aktualūs, nes finansines ir investavimo paslaugas teikiančioms įmonėms po 2008 metų sunkios pasaulio finansų krizės pastarieji ketveri metai buvo permainingi.“
Lietuvos investiciniams fondams sėkmingas buvo ir paskutinis praėjusių metų ketvirtis. Per jį, Lietuvos banko duomenimis, visų Lietuvoje registruotų KIS vienetų svertinė vertė padidėjo 3,4 proc.
Didžiausią prieaugį šiais metais generavo įmonių akcijų fondai, jų vertės kilti ėmė praėjusių metų rudenį. „SEB investicijų valdymo“ daugiausia kilo nuo 73 proc. į akcijas investuojantis fondas „SEB aktyviai valdomas fondų portfelis 100“ – 10,5 proc., „Finasta Asset Management“ – Rusijos TOP20 subfondas, kilęs 21,7 proc., „DNB investicijų valdymo“ – DNB akcijų fondų fondas, padidėjęs 8,1 proc. Tokius rezultatus daugiausia lėmė ryžtingas centrinių banko atsakas – pinigų politikos priemonių taikymas, bazinių palūkanų normų mažinimas. Taip pat įtakos turėjo analitikų lūkesčius viršiję JAV ekonomikos duomenys. Dėl šių priežasčių pasaulio akcijų indekso vertė nuo rudens pakilo apie 20 proc., taip pat sparčiai kilo obligacijų kainos.
Investiciniuose fonduose kaupiančių dalyvių skaičius minėtu laikotarpiu mažėjo. Pasak „Finasta Asset Management“ generalinio direktoriaus Andrejaus Cybos, tokia situacija visiškai natūrali finansų rinkose. „Paprastai dalyvių mažėja, kai fondų vertė krenta, ir daugėja, kai vertė kyla. Kadangi pernai rugpjūtį ir rugsėjį daugelis verčių mažėjo, tai taip pat paveikė dalyvių pasirinkimą investuoti. Fondų dalyvių skaičius ateityje turėtų ir vėl pradėti didėti kartu su nauja kilimo banga, kuri prasidėjo 2011 m. rudenį“, – teigia A. Cyba.
Investavimo ekspertai pažymi, kad verčių svyravimas yra neatsiejama finansų rinkų dalis – tai yra kaina už didesnį tokių investicijų grąžos potencialą. Praėjusiais metais finansų rinkų vertės svyravimus žemyn daugiausia lėmė pietų Europos valstybių skolų problemos ir silpna Europos ekonomikos būklė.
2012-ųjų pirmąjį pusmetį rinkose gali vyrauti tam tikra įtampa, nes vertėms sparčiai kilus kelis mėnesius investuotojai gali pradėti atsiimti pelnus. Pirmąjį pusmetį taip pat nusimato nemažai Pietų Europos valstybių skolos refinansavimo aukcionų. Žvelgiant ilgesniu, 6–12 mėnesių laikotarpiu, akcijos, ypač besivystančių rinkų, yra įkainotos kur kas patraukliau nei vyriausybių obligacijos, todėl turi gerą potencialą kilti.
„Pastaraisiais mėnesiais didėjančios vertės rodo, kad pasaulio ekonomika bei finansų rinkos ir toliau nuosekliai „sveiksta“. Kartu su atsigaunančiomis rinkų kainomis pastebime ir susidomėjimo investavimo galimybėmis pagyvėjimą, tarp jų ir investiciniais fondais, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. – Žinoma, tam tikrų problemų atspindžiai šiandien vis dar išlieka aktualūs, nes finansines ir investavimo paslaugas teikiančioms įmonėms po 2008 metų sunkios pasaulio finansų krizės pastarieji ketveri metai buvo permainingi.“
Lietuvos investiciniams fondams sėkmingas buvo ir paskutinis praėjusių metų ketvirtis. Per jį, Lietuvos banko duomenimis, visų Lietuvoje registruotų KIS vienetų svertinė vertė padidėjo 3,4 proc.
Didžiausią prieaugį šiais metais generavo įmonių akcijų fondai, jų vertės kilti ėmė praėjusių metų rudenį. „SEB investicijų valdymo“ daugiausia kilo nuo 73 proc. į akcijas investuojantis fondas „SEB aktyviai valdomas fondų portfelis 100“ – 10,5 proc., „Finasta Asset Management“ – Rusijos TOP20 subfondas, kilęs 21,7 proc., „DNB investicijų valdymo“ – DNB akcijų fondų fondas, padidėjęs 8,1 proc. Tokius rezultatus daugiausia lėmė ryžtingas centrinių banko atsakas – pinigų politikos priemonių taikymas, bazinių palūkanų normų mažinimas. Taip pat įtakos turėjo analitikų lūkesčius viršiję JAV ekonomikos duomenys. Dėl šių priežasčių pasaulio akcijų indekso vertė nuo rudens pakilo apie 20 proc., taip pat sparčiai kilo obligacijų kainos.
Investiciniuose fonduose kaupiančių dalyvių skaičius minėtu laikotarpiu mažėjo. Pasak „Finasta Asset Management“ generalinio direktoriaus Andrejaus Cybos, tokia situacija visiškai natūrali finansų rinkose. „Paprastai dalyvių mažėja, kai fondų vertė krenta, ir daugėja, kai vertė kyla. Kadangi pernai rugpjūtį ir rugsėjį daugelis verčių mažėjo, tai taip pat paveikė dalyvių pasirinkimą investuoti. Fondų dalyvių skaičius ateityje turėtų ir vėl pradėti didėti kartu su nauja kilimo banga, kuri prasidėjo 2011 m. rudenį“, – teigia A. Cyba.
Investavimo ekspertai pažymi, kad verčių svyravimas yra neatsiejama finansų rinkų dalis – tai yra kaina už didesnį tokių investicijų grąžos potencialą. Praėjusiais metais finansų rinkų vertės svyravimus žemyn daugiausia lėmė pietų Europos valstybių skolų problemos ir silpna Europos ekonomikos būklė.
2012-ųjų pirmąjį pusmetį rinkose gali vyrauti tam tikra įtampa, nes vertėms sparčiai kilus kelis mėnesius investuotojai gali pradėti atsiimti pelnus. Pirmąjį pusmetį taip pat nusimato nemažai Pietų Europos valstybių skolos refinansavimo aukcionų. Žvelgiant ilgesniu, 6–12 mėnesių laikotarpiu, akcijos, ypač besivystančių rinkų, yra įkainotos kur kas patraukliau nei vyriausybių obligacijos, todėl turi gerą potencialą kilti.