versija spausdinimui
(1)
Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki praėjusių metų pabaigos beveik 17 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 62 mln. litų. Per metus, kuriais rinkas vėl apgaubė besikeičiantys ir nepatvarūs laikai, išmokama suma paaugo 9,23 mln. litų, t. y. 55 proc.: nuo 16,67 mln. litų 2010-aisiais iki 25,9 mln. 2011-aisiais.
„Didėja ne tik bendra suma, kurią pensijų fondus valdančios įmonės išmoka kaupusiesiems, kur kas svarbiau, kad kasmet nuosekliai didėja ir vidutinė išmoka. Tai rodo teigiamą kryptį, kad ateityje pensijų fondai galės užtikrinti solidžias sumas išeinantiesiems į pensiją. Kol kas jos tokios nėra dėl gan trumpo laikotarpio – lėšos dažniausiai būna kaupiamos tik keletą metų, o pensijų fondai yra ilgalaikė investicija, tad jos sėkmingumą akivaizdžiausiai rodo bendrieji skaičiai. Šiuo metu tikrai galime džiaugtis, kad vis daugiau gyventojų suvokia antrosios pakopos naudingumą ir įsitraukia į šią sistemą“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Per praėjusius metus maždaug 5,8 tūkst. pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso išmokėta 25,9 mln. litų. Vidutinė kaupusiojo gauta vienkartinė išmoka sudarė 4466 litus, tai yra kiek per 15 proc. daugiau nei 2010-aisiais, kai vidutinė išmoka buvo 3877 litai.
Pasak A. Bakšinsko, gaunamas išmokas lemia nemažai dalykų – tiek asmeninių, pvz., kaupusiojo atlyginimo dydis, nemokamos atostogos, nedarbo laikotarpis, tiek išorinių, tokių kaip pasaulio rinkų kryptis, valstybės pensijų kaupimo sistemos pokyčiai. Dėl pastarojo veiksnio išmokas gavusieji turėjo galimybę sukaupti gerokai daugiau lėšų, jei įmokos į pensijų fondus nebūtų sumažintos nuo 5,5 proc., mokėtų iki 2009-ųjų, iki 1,5 proc., mokamų nuo šių metų pradžios.
Specialistų duomenimis, šiuo metu yra gyventojų, atsiėmusių gan solidžias sumas, kurios viršija galimą iš karto išmokėti sumą. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jeigu žmogaus, kuriam ką tik sukako pensinis amžius, sukaupta suma neviršija 26 504 litų (62 m. vyrui) arba 38 101 lito (60 m. moteriai), ji bus išmokėta kaupėjui gavus atitinkamą prašymą. Jeigu suma bus didesnė, t. y. paskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas didesnis negu 180 litų per mėnesį, asmuo privalės kreiptis dėl nuolatinės periodinės išmokos iki gyvos galvos mokėjimo – pasirinkti bet kurią tokią paslaugą teikiančią gyvybės draudimo įmonę ir su ja sudaryti anuiteto sutartį.
„Didėja ne tik bendra suma, kurią pensijų fondus valdančios įmonės išmoka kaupusiesiems, kur kas svarbiau, kad kasmet nuosekliai didėja ir vidutinė išmoka. Tai rodo teigiamą kryptį, kad ateityje pensijų fondai galės užtikrinti solidžias sumas išeinantiesiems į pensiją. Kol kas jos tokios nėra dėl gan trumpo laikotarpio – lėšos dažniausiai būna kaupiamos tik keletą metų, o pensijų fondai yra ilgalaikė investicija, tad jos sėkmingumą akivaizdžiausiai rodo bendrieji skaičiai. Šiuo metu tikrai galime džiaugtis, kad vis daugiau gyventojų suvokia antrosios pakopos naudingumą ir įsitraukia į šią sistemą“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Per praėjusius metus maždaug 5,8 tūkst. pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso išmokėta 25,9 mln. litų. Vidutinė kaupusiojo gauta vienkartinė išmoka sudarė 4466 litus, tai yra kiek per 15 proc. daugiau nei 2010-aisiais, kai vidutinė išmoka buvo 3877 litai.
Pasak A. Bakšinsko, gaunamas išmokas lemia nemažai dalykų – tiek asmeninių, pvz., kaupusiojo atlyginimo dydis, nemokamos atostogos, nedarbo laikotarpis, tiek išorinių, tokių kaip pasaulio rinkų kryptis, valstybės pensijų kaupimo sistemos pokyčiai. Dėl pastarojo veiksnio išmokas gavusieji turėjo galimybę sukaupti gerokai daugiau lėšų, jei įmokos į pensijų fondus nebūtų sumažintos nuo 5,5 proc., mokėtų iki 2009-ųjų, iki 1,5 proc., mokamų nuo šių metų pradžios.
Specialistų duomenimis, šiuo metu yra gyventojų, atsiėmusių gan solidžias sumas, kurios viršija galimą iš karto išmokėti sumą. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jeigu žmogaus, kuriam ką tik sukako pensinis amžius, sukaupta suma neviršija 26 504 litų (62 m. vyrui) arba 38 101 lito (60 m. moteriai), ji bus išmokėta kaupėjui gavus atitinkamą prašymą. Jeigu suma bus didesnė, t. y. paskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas didesnis negu 180 litų per mėnesį, asmuo privalės kreiptis dėl nuolatinės periodinės išmokos iki gyvos galvos mokėjimo – pasirinkti bet kurią tokią paslaugą teikiančią gyvybės draudimo įmonę ir su ja sudaryti anuiteto sutartį.