versija spausdinimui
(12)
Jesse Livermore praėjusio amžiaus pradžioje buvo vienas iš didžiausių žaidėjų vertybinių popierių rinkoje. Jis yra apibūdinamas kaip vienas iš geriausių visų laikų spekuliantų, didysis Volstrito lokys, arba šortinimo meistras. Taigi, šįkart traders.lt portalo lankytojams pristatome trumpą informaciją apie finansų rinkų įžymybę Jesse Livermore.
Norint geriau pristatyti Jesse Livermore (1877- 1940 m.), reikia iš arčiau susipažinti su neįprastu laikotarpiu, kurio metu jam teko gyventi ir investuoti. Devyniolikto amžiaus paskutinis dešimtmetis ir dvidešimtojo amžiaus pradžia buvo nepertraukiamo Amerikos ekonomikos augimo laikotarpis. Tai buvo ir investicinės bankininkystės pradžios laikotarpis, kuomet savo veiklą pradėjo tokie žymūs finansų rinkų žaidėjai kaip JP Morgan, John Rockefeller ir daugelis kitų. Theodore Roosevelt išrinkimas Amerikos prezidentu lėmė, kad užsienio politikos sąskaita buvo koncentruojamasi į šalies ekonomiką. Per šį laikotarpį padidėjo valstybės išlaidos infrastruktūros kūrimui, kaip pavyzdžiui geležinkelių tiesimui. 1903 metais Henry Ford Amerikoje atidarė gamyklą, ir savo veiklą pradėjo Ford Motor Company. Vis aktyviau ir dažniau imata naudoti elektros energija. Šiuo laikotarpiu Niujorke Volstrite vyko ir finansų - bankinio sektoriaus plėtra.
Būdamas labai jaunas ir sulaukęs vos penkiolikos metų ūkininko sūnus Jesse Livermore pabėgo iš gimtųjų namų ir apsigyveno Bostone. Pirmus pinigus jis uždirbo atlikdamas statymus lažybose, kur galima buvo atlikti statymus už akcijų kursus, tuo pačiu jų neperkant. Puiki įžvalga ir rinkos nuojauta lėmė, kad jau netrukus daugumoje tokių lažybų, dėl jo didelių laimėjimų, jis buvo pradėtas traktuoti kaip nepageidaujamas asmuo. Sukaupęs 1000 dolerių (kas atitinka dabartiniams 20 000 dolerių) kapitalą, jis 1903 metais persikėlė į Niujorką.
1906 metais kilo žemės drebėjimas San Franciske, kuris nusinešė tūkstančius aukų, na o miestas buvo visas faktiškai sunaikintas, tai dar labiau padidino įtampą ir nestabilumą finansų rinkose. Panika biržoje taip pat turėjo savo kilmę, susijusią su bandymu manipuliuoti United Copper kompanijos, kurios savininkas buvo Augusuts Heinz, akcijų kursu. Nesėkmingas bandymas spekuliaciniais tikslais supirkti kompanijos akcijas lėmė, kad daugelis bankų ir investicinių kompanijų žlugo ir galų gale 1907 metais biržoje įvyko krachas. Per šį laikotarpį daugelio kompanijų akcijų vertė Volstrite sumažėjo penkiasdešimt procentų. Didieji Volstrito žaidėjai, t.y. JP Morgan ir kiti bankai nusprendė gelbėti situaciją ir priėmė sprendimą bankams suteikti gelbėjimo paskolas.
Per šį laikotarpį Jesse Livermore, kuris jau tuo metu buvo iki kaulų smegenų tikras investuotojas, pasiekė pirmus reikšmingus laimėjimus. 1907 metais kracho biržoje metu jis numatė, jog akcijų kainos ir toliau kris, todėl pašortino kompanijų akcijas. Tuo metu, kai bankrutavo dalis bankų bei investuotojų, jis padarė teisingą išvadą, kad ilgą laiką po to Volstritas susidurs su naujo kapitalo trūkumu. Meškų rinkos pabaigoje jis iš biržos pasitraukė turėdamas net trijų milijonų dolerių vertės kapitalą. Deja, tačiau Jesse Livermore įgyta patirtis ir žinios Volstrite, nepasitvirtino realioje ekonomikoje. Po to, kai jis didžiąją dalį biržoje uždirbto kapitalo investavo į prekybos medvilne verslą, kuris pasibaigė nesėkmingai, turėdamas vieno milijono dolerių vertės skolą, Jesse Livermore paskelbė apie savo įmonės bankrotą.
Po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, Amerikos istorijoje buvo atverstas naujas skyrius. Amerikos ekonomikos plėtra dvidešimtaisiais metais, bei vykdyta izoliacinė politika lėmė, kad Volstrite labai stipriai pakilo akcijų kainos. Per šį laikotarpį buvo fiksuojamas labai didelis vidaus vartojimo augimas bei milžiniškas pramonės produkcijos augimas, na o didžioji Amerikos namų ūkių biudžetų perteklių dalis buvo investuojama kaip tik į Volstritą. Spekuliavimas akcijomis naudojant pasiskolintas lėšas, bei iki maksimumo įkaitusi padėtis biržoje lėmė, jog bumas galiausiai pasibaigė 1929 metų spalio 24 dieną Juoduoju ketvirtadieniu, kuris buvo kracho biržoje pradinė dalis. Staigus daugelio kompanijų akcijų verčių kritimas lėmė, kad dauguma potencialių milijonierių atsidūrė ant bedugnės krašto, be to bankrutavo ir dalis fundamentaliai stiprių kompanijų. Prasidėjo Didžiosios Depresijos laikotarpis. Dalis buvusių investuotojų, kurie dažnai negalėjo sudurti galą su galu, buvo priversti atsistoti į eilę prie nemokamo maisto.
Beprotiškų praėjusio amžiaus dvidešimtųjų metų metu Jesse Livermore investuojant į akcijas, t.y. užimant ilgasias pozicijas, pavyko atgauti didžiąją dalį prarasto kapitalo, tačiau tai buvo tik pradžia. Didysis Volstrito lokys tiksliai nuspėjo, kad daugumos akcijų vertės Niujorko biržoje neturi realaus pagrindo, t.y. daugelis akcijų yra gerokai pervertintos. Jis vėl nusprendė pašortinti akcijas. Tuo metu kai daugelis individualių investuotojų, bankų ir investicinių fondų bankrutavo, Jesse Livermore uždirbo daug pinigų, t.y. žymiai daugiau nei ankstesnės meškų rinkos metu. Trisdešimtųjų metų pradžioje jo turto vertė pasiekė maždaug 100 milijonų tuometinių dolerių.
Auganti sėkmė, stresas bei emocijos lėmė, kad jį vis labiau apėmė depresija. Vienas iš geriausių visų laikų investuotojų būdamas 62 metų amžiaus viename Manheteno viešbutyje šūviu į galvą pistoletu pats nusišovė.
Kalbant apie Jesse Livermore, reikia sau užduoti klausimą, kas lėmė jo tokį didelį rinkos nujautimą? Sėkmė? Žinios? - ko gero tiek vienas tiek kitas elementas. Oficialiai jis nebuvo baigęs jokių mokslų susijusių su finansais. Jesse Livermore buvo savamokslis, na o geriausias pamokas gaudavo iš nuosavų sėkmių ir nesėkmių. Galbūt jo požiūrį į biržą ir vertybinius popierius suformavo devyniolikto amžiaus pabaigoje Amerikoje išleista Charles Mack parašyta knyga Extraordinary Popular Delusions and the Madness of Crowds (Neeiliniai kliedesiai ir minios beprotybė). Pirmą kart šį knyga buvo išleista 1841 metais. Šioje knygoje autorius aprašė visų laikų didžiausius spekuliacinius burbulus (žymusis tulpių svogūnėlių bumas Olandijoje) bei taip pat aprašė viduramžiais vykusius Kryžiaus žygius į Šventą žemę. Ar būtent šį knyga suformavo Jesse Livermore požiūrį į investavimą bei spekuliavimą? - Ko gero tai buvo jo mėgstamiausia knyga.
Štai keletas Jesse Livermore minčių ir citatų:
Spekuliacijų žaidimas yra be jokios abejonės geriausias pasaulyje žaidimas, tačiau šis žaidimas nėra skirtas idiotams, tingiems asmenims, ne iki galo subalansuotiems emociškai bei jis ne tiems, kurie nori greit praturtėti ir ieško nuotykių, nes tokie numirs kaip neturtingi žmonės;
Rinka turi tik vieną kryptį, ir tai nėra buliaus aš meškos kryptis, o tiesiog teisinga kryptis;
Pelnai iš sandorių visada gali patys savimi pasirūpinti, tačiau nuostoliai nerodo tokios savybės;
Kai kalbame apie akcijų pardavimą, yra akivaizdu, kad visų pirma turi atsirasti jų pirkėjas, todėl jei veiki dideliu mastu, visada turi turėti tai omenyje.
Su Jesse Livermore susijusios knygos:
How to Trade in Stocks, Jesse Livermore (1940);
Reminiscences of a Stock Operator, Edwin Lefevre (1923).
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais.
Būdamas labai jaunas ir sulaukęs vos penkiolikos metų ūkininko sūnus Jesse Livermore pabėgo iš gimtųjų namų ir apsigyveno Bostone. Pirmus pinigus jis uždirbo atlikdamas statymus lažybose, kur galima buvo atlikti statymus už akcijų kursus, tuo pačiu jų neperkant. Puiki įžvalga ir rinkos nuojauta lėmė, kad jau netrukus daugumoje tokių lažybų, dėl jo didelių laimėjimų, jis buvo pradėtas traktuoti kaip nepageidaujamas asmuo. Sukaupęs 1000 dolerių (kas atitinka dabartiniams 20 000 dolerių) kapitalą, jis 1903 metais persikėlė į Niujorką.
1906 metais kilo žemės drebėjimas San Franciske, kuris nusinešė tūkstančius aukų, na o miestas buvo visas faktiškai sunaikintas, tai dar labiau padidino įtampą ir nestabilumą finansų rinkose. Panika biržoje taip pat turėjo savo kilmę, susijusią su bandymu manipuliuoti United Copper kompanijos, kurios savininkas buvo Augusuts Heinz, akcijų kursu. Nesėkmingas bandymas spekuliaciniais tikslais supirkti kompanijos akcijas lėmė, kad daugelis bankų ir investicinių kompanijų žlugo ir galų gale 1907 metais biržoje įvyko krachas. Per šį laikotarpį daugelio kompanijų akcijų vertė Volstrite sumažėjo penkiasdešimt procentų. Didieji Volstrito žaidėjai, t.y. JP Morgan ir kiti bankai nusprendė gelbėti situaciją ir priėmė sprendimą bankams suteikti gelbėjimo paskolas.
Po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, Amerikos istorijoje buvo atverstas naujas skyrius. Amerikos ekonomikos plėtra dvidešimtaisiais metais, bei vykdyta izoliacinė politika lėmė, kad Volstrite labai stipriai pakilo akcijų kainos. Per šį laikotarpį buvo fiksuojamas labai didelis vidaus vartojimo augimas bei milžiniškas pramonės produkcijos augimas, na o didžioji Amerikos namų ūkių biudžetų perteklių dalis buvo investuojama kaip tik į Volstritą. Spekuliavimas akcijomis naudojant pasiskolintas lėšas, bei iki maksimumo įkaitusi padėtis biržoje lėmė, jog bumas galiausiai pasibaigė 1929 metų spalio 24 dieną Juoduoju ketvirtadieniu, kuris buvo kracho biržoje pradinė dalis. Staigus daugelio kompanijų akcijų verčių kritimas lėmė, kad dauguma potencialių milijonierių atsidūrė ant bedugnės krašto, be to bankrutavo ir dalis fundamentaliai stiprių kompanijų. Prasidėjo Didžiosios Depresijos laikotarpis. Dalis buvusių investuotojų, kurie dažnai negalėjo sudurti galą su galu, buvo priversti atsistoti į eilę prie nemokamo maisto.
Beprotiškų praėjusio amžiaus dvidešimtųjų metų metu Jesse Livermore investuojant į akcijas, t.y. užimant ilgasias pozicijas, pavyko atgauti didžiąją dalį prarasto kapitalo, tačiau tai buvo tik pradžia. Didysis Volstrito lokys tiksliai nuspėjo, kad daugumos akcijų vertės Niujorko biržoje neturi realaus pagrindo, t.y. daugelis akcijų yra gerokai pervertintos. Jis vėl nusprendė pašortinti akcijas. Tuo metu kai daugelis individualių investuotojų, bankų ir investicinių fondų bankrutavo, Jesse Livermore uždirbo daug pinigų, t.y. žymiai daugiau nei ankstesnės meškų rinkos metu. Trisdešimtųjų metų pradžioje jo turto vertė pasiekė maždaug 100 milijonų tuometinių dolerių.
Kalbant apie Jesse Livermore, reikia sau užduoti klausimą, kas lėmė jo tokį didelį rinkos nujautimą? Sėkmė? Žinios? - ko gero tiek vienas tiek kitas elementas. Oficialiai jis nebuvo baigęs jokių mokslų susijusių su finansais. Jesse Livermore buvo savamokslis, na o geriausias pamokas gaudavo iš nuosavų sėkmių ir nesėkmių. Galbūt jo požiūrį į biržą ir vertybinius popierius suformavo devyniolikto amžiaus pabaigoje Amerikoje išleista Charles Mack parašyta knyga Extraordinary Popular Delusions and the Madness of Crowds (Neeiliniai kliedesiai ir minios beprotybė). Pirmą kart šį knyga buvo išleista 1841 metais. Šioje knygoje autorius aprašė visų laikų didžiausius spekuliacinius burbulus (žymusis tulpių svogūnėlių bumas Olandijoje) bei taip pat aprašė viduramžiais vykusius Kryžiaus žygius į Šventą žemę. Ar būtent šį knyga suformavo Jesse Livermore požiūrį į investavimą bei spekuliavimą? - Ko gero tai buvo jo mėgstamiausia knyga.
Štai keletas Jesse Livermore minčių ir citatų:
Spekuliacijų žaidimas yra be jokios abejonės geriausias pasaulyje žaidimas, tačiau šis žaidimas nėra skirtas idiotams, tingiems asmenims, ne iki galo subalansuotiems emociškai bei jis ne tiems, kurie nori greit praturtėti ir ieško nuotykių, nes tokie numirs kaip neturtingi žmonės;
Rinka turi tik vieną kryptį, ir tai nėra buliaus aš meškos kryptis, o tiesiog teisinga kryptis;
Pelnai iš sandorių visada gali patys savimi pasirūpinti, tačiau nuostoliai nerodo tokios savybės;
Kai kalbame apie akcijų pardavimą, yra akivaizdu, kad visų pirma turi atsirasti jų pirkėjas, todėl jei veiki dideliu mastu, visada turi turėti tai omenyje.
Su Jesse Livermore susijusios knygos:
How to Trade in Stocks, Jesse Livermore (1940);
Reminiscences of a Stock Operator, Edwin Lefevre (1923).
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais.
