versija spausdinimui
(5)
Jau rytoj dabartinio Graikijos premjero Jeorios Papandreu laukia lemiamas balsavimas šalies parlamente dėl papildomo biudžeto išlaidų mažinimo. Šalies vyriausybės užduotis yra tokia sunki, kad netgi minėto papildomo taupymo paketo priėmimas neapsaugos šalies nuo galimo bankroto. Taigi, kas lauktų pasaulio, jeigu įvyktų nekontroliuojamas Graikijos bankrotas?
Graikija gali neišvengti savo skolų restruktūrizavimo, nes kaip pabrėžia daugelis ekspertų, Graikijos problemos yra labai giliai struktūrinės, na o šios šalies skolos našta jau senai peržengė kritinę masę.
Taigi, pristatome dešimt galimų nekontroliuojamo Graikijos bankroto pasekmių:
1. Panika bankuose
Pirmąja centrinės valdžios skolos restruktūrizavimo auka taptų Graikijos bankai, kurių balansai sprogsta per siūles nuo turimų valstybinių obligacijų. Dėl patirtų nuostolių iš investicijų į obligacijas, šie bankai būtų priversti ieškoti naujų kapitalo šaltinių, na o sunerimę indėlių savininkai labai tikėtina, jog imtų atsiiminėti pinigus iš bankų.
2. Nacionalizacija
Taigi, tik vienas žingsnis skiria nuo bankų panikos, t.y. masinio indėlių atsiėmimo. Norėdamas to išvengti, Graikijos Centrinis bankas gali sustabdyti išmokas pagal panašias sąlygas, kurios buvo per kilusią krizę Argentinoje. Labiausiai pažeidžiami bankai neišvengtų nacionalizacijos.
3. Europos problema
Nukentėtų taip pat ir Europos bankai. Jų balansuose yra Graikijos aktyvų už 39 mlrd. eurų sumą. Taigi, darant prielaidą, kad restruktūrizacija lemtų skolos sumažėjimą iki keturiasdešimt procentų, bankų nuostoliai sudarytų apie šešiolika milijardų eurų. Labiausiai tai neigiamai paveiktų Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos bankus.
4. Problemos dėl draudimo
Sunku prognozuoti su apsidraudimo nuo Graikijos skolos nemokumo susijusių instrumentų išmokas. Jei įvyktų taip vadinamas draudiminis įvykis, tai reikėtų atsiskaityti už šiuos sandorius ir išmokėti draudimines išmokas. Ir tai lemtų didelius nuostolius tiems, kas išleido šiuos išvestinius vertybinius popierius.
5. Lehman pasikartojimas
Susirūpinimas dėl finansinių organizacijų veiklos stabilumo ko gero neapsiribotų vien tik Graikijos ir Europos bankais. Jei nerimas apimtų visą finansų sistemą, finansų institucijos nustotų skolinti viena kitai lėšas. Trūkumas pasitikėjimo, ar sandėrio partneris yra mokus, galėtų užšaldyti pasaulio ekonomikos kraujotaką. Tai reikštų, kad pasikartotų visą tai, kas nutiko po investicinio banko Lehman Brothers bankroto.
6. Krizės išplitimas
Graikijos skolų restruktūrizavimas galėtų demobilizuojančiai paveikti kitas su skolų krize susidūrusias šalis. Deryboms dėl turimų skolų grąžinimo šias šalis galėtų paskatinti dėl protestų Atėnuose iš valdžios nuversta Graikijos valdžia, kas reikštų, jog ši šalis nustotų vykdyti savo įsipareigojimus. Jeigu graikai gali išsilaisvinti nuo skolų naštos, kodėl airiai ir portugalai norėtų grąžinti visas savo turimas skolas? Tai reikštų, kad krizė vis labiau išplistų po kitas šalis.
7. Toksiškas turtas
Didėjanti problema yra toksiniai aktyvai esantys Europos Centrinio banko balanse. ECB turi įsigijęs Graikijos ir Airijos bankų vertybinius popierius. Kai kurie analitikai netgi perspėja, kad jeigu jie nustos vykdyti savo įsipareigojimus, nemokumas gali grėsti netgi Europos Centriniam bankui. Šis bankas tuomet turėtų gelbėtis spausdindamas pinigus.
8. Vokietijos rizika
Sukrėtimai Europoje galėtų Vokietijoje sukelti politinę krizę. Jau dabar vien paminėjimas apie pagalbą probleminėms šalims, vokiečius veikia lygiai taip pat kaip raudona spalva bulius. Todėl tolesni pagalbos paketai skiriami probleminėms Europos šalims, kelia vis didesnes problemas Angelos Merkel vyriausybei.
9. Dėmesys į Ameriką
Eilinė finansų krizė be jokios abejonės neigiamai paveiktų ir Amerikos vartotojų nuotaikas. Jie imtų daugiau taupyti ir mažiau vartotoji. Tai galėtų stumtelti Amerikos ekonomiką į recesijos būseną.
10. Protekcionizmas
Ekonominės problemos gali sustiprinti protekcionistines tendencijas. Kaip perspėja Nomura ekonomistas Rob Subbaraman, Vokietija ir Prancūzija, teigdami prioritetą iš probleminių euro zonos šalių įvežamiems produktams, gali apriboti importą iš Azijos šalių.
Graikija gali neišvengti savo skolų restruktūrizavimo, nes kaip pabrėžia daugelis ekspertų, Graikijos problemos yra labai giliai struktūrinės, na o šios šalies skolos našta jau senai peržengė kritinę masę.
Taigi, pristatome dešimt galimų nekontroliuojamo Graikijos bankroto pasekmių:
1. Panika bankuose
Pirmąja centrinės valdžios skolos restruktūrizavimo auka taptų Graikijos bankai, kurių balansai sprogsta per siūles nuo turimų valstybinių obligacijų. Dėl patirtų nuostolių iš investicijų į obligacijas, šie bankai būtų priversti ieškoti naujų kapitalo šaltinių, na o sunerimę indėlių savininkai labai tikėtina, jog imtų atsiiminėti pinigus iš bankų.
2. Nacionalizacija
Taigi, tik vienas žingsnis skiria nuo bankų panikos, t.y. masinio indėlių atsiėmimo. Norėdamas to išvengti, Graikijos Centrinis bankas gali sustabdyti išmokas pagal panašias sąlygas, kurios buvo per kilusią krizę Argentinoje. Labiausiai pažeidžiami bankai neišvengtų nacionalizacijos.
3. Europos problema
Nukentėtų taip pat ir Europos bankai. Jų balansuose yra Graikijos aktyvų už 39 mlrd. eurų sumą. Taigi, darant prielaidą, kad restruktūrizacija lemtų skolos sumažėjimą iki keturiasdešimt procentų, bankų nuostoliai sudarytų apie šešiolika milijardų eurų. Labiausiai tai neigiamai paveiktų Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos bankus.
4. Problemos dėl draudimo
Sunku prognozuoti su apsidraudimo nuo Graikijos skolos nemokumo susijusių instrumentų išmokas. Jei įvyktų taip vadinamas draudiminis įvykis, tai reikėtų atsiskaityti už šiuos sandorius ir išmokėti draudimines išmokas. Ir tai lemtų didelius nuostolius tiems, kas išleido šiuos išvestinius vertybinius popierius.
5. Lehman pasikartojimas
Susirūpinimas dėl finansinių organizacijų veiklos stabilumo ko gero neapsiribotų vien tik Graikijos ir Europos bankais. Jei nerimas apimtų visą finansų sistemą, finansų institucijos nustotų skolinti viena kitai lėšas. Trūkumas pasitikėjimo, ar sandėrio partneris yra mokus, galėtų užšaldyti pasaulio ekonomikos kraujotaką. Tai reikštų, kad pasikartotų visą tai, kas nutiko po investicinio banko Lehman Brothers bankroto.
6. Krizės išplitimas
Graikijos skolų restruktūrizavimas galėtų demobilizuojančiai paveikti kitas su skolų krize susidūrusias šalis. Deryboms dėl turimų skolų grąžinimo šias šalis galėtų paskatinti dėl protestų Atėnuose iš valdžios nuversta Graikijos valdžia, kas reikštų, jog ši šalis nustotų vykdyti savo įsipareigojimus. Jeigu graikai gali išsilaisvinti nuo skolų naštos, kodėl airiai ir portugalai norėtų grąžinti visas savo turimas skolas? Tai reikštų, kad krizė vis labiau išplistų po kitas šalis.
7. Toksiškas turtas
Didėjanti problema yra toksiniai aktyvai esantys Europos Centrinio banko balanse. ECB turi įsigijęs Graikijos ir Airijos bankų vertybinius popierius. Kai kurie analitikai netgi perspėja, kad jeigu jie nustos vykdyti savo įsipareigojimus, nemokumas gali grėsti netgi Europos Centriniam bankui. Šis bankas tuomet turėtų gelbėtis spausdindamas pinigus.
8. Vokietijos rizika
Sukrėtimai Europoje galėtų Vokietijoje sukelti politinę krizę. Jau dabar vien paminėjimas apie pagalbą probleminėms šalims, vokiečius veikia lygiai taip pat kaip raudona spalva bulius. Todėl tolesni pagalbos paketai skiriami probleminėms Europos šalims, kelia vis didesnes problemas Angelos Merkel vyriausybei.
9. Dėmesys į Ameriką
Eilinė finansų krizė be jokios abejonės neigiamai paveiktų ir Amerikos vartotojų nuotaikas. Jie imtų daugiau taupyti ir mažiau vartotoji. Tai galėtų stumtelti Amerikos ekonomiką į recesijos būseną.
10. Protekcionizmas
Ekonominės problemos gali sustiprinti protekcionistines tendencijas. Kaip perspėja Nomura ekonomistas Rob Subbaraman, Vokietija ir Prancūzija, teigdami prioritetą iš probleminių euro zonos šalių įvežamiems produktams, gali apriboti importą iš Azijos šalių.
