versija spausdinimui
(0)
„Europos Centrinis bankas pernelyg baiminasi dėl Graikijos skolų restruktūrizacijos“ – mano ekonomistas Nouriel Roubini, kuris tiksliai nuspėjo paskutinę kilusią pasaulinę finansų krizę.
„Ne tik Europos Centrinis bankas klysta, tačiau bankas netgi nepadarė savo namų darbų“ – pabrėžė jis.
Nouriel Roubini mano, kad Europos Centrinis bankas remdamasis istoriniais atvejais, turi pateikti išsamią analizę kelių, kaip gali būti užkrėsta euro zonos finansų sistema, bei pasiūlyti priemones, kaip galima būtų išvengti tokios potencialios rizikos.
Minimas ekonomistas pabrėžia, kad neigiamos pasekmės, susijusios su Graikijos skolų restruktūrizavimu, gali būti apribotos, jeigu visas procesas bus vykdomas tinkamai.
Graikija kovodama su savo milžinišku biudžeto deficitu, gali tapti nemoki, jei iš išorės negaus eilinės praėjusių metų pavasarį suderėtos lengvatinės paskolos dalies. Anot kai kurių ekonomistų, ši šalis galėtų išsigelbėti, jei restruktūrizuotų savo turimas skolas. Tačiau tam priešinasi šios šalies kreditoriai bei pati Graikijos valdžia.
Kad pagerintų savo viešųjų finansų padėtį, Graikija įgyvendina taupymo programą, bei ruošiasi privatizuoti valstybinį turtą. Šių veiksmų dėka, Graikijos biudžeto pajamos per artimiausius keturis metus turi padidėti 78 mlrd. eurų suma.
Tačiau prieš taupymo planą protestuoja Graikijos piliečiai. Bet Graikijos valdžia turi įgyvendinti savo biudžeto išlaidų mažinimo planą, kitaip ši šalis gali pamiršti apie gavimą iš Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo praėjusiais metais suderėtos lengvatinės paskolos, kurios vertė 110 mlrd. eurų, eilinę išmokos dalį, kuri sudaro 12 mlrd. eurų.
„Ne tik Europos Centrinis bankas klysta, tačiau bankas netgi nepadarė savo namų darbų“ – pabrėžė jis.
Nouriel Roubini mano, kad Europos Centrinis bankas remdamasis istoriniais atvejais, turi pateikti išsamią analizę kelių, kaip gali būti užkrėsta euro zonos finansų sistema, bei pasiūlyti priemones, kaip galima būtų išvengti tokios potencialios rizikos.
Minimas ekonomistas pabrėžia, kad neigiamos pasekmės, susijusios su Graikijos skolų restruktūrizavimu, gali būti apribotos, jeigu visas procesas bus vykdomas tinkamai.
Graikija kovodama su savo milžinišku biudžeto deficitu, gali tapti nemoki, jei iš išorės negaus eilinės praėjusių metų pavasarį suderėtos lengvatinės paskolos dalies. Anot kai kurių ekonomistų, ši šalis galėtų išsigelbėti, jei restruktūrizuotų savo turimas skolas. Tačiau tam priešinasi šios šalies kreditoriai bei pati Graikijos valdžia.
Kad pagerintų savo viešųjų finansų padėtį, Graikija įgyvendina taupymo programą, bei ruošiasi privatizuoti valstybinį turtą. Šių veiksmų dėka, Graikijos biudžeto pajamos per artimiausius keturis metus turi padidėti 78 mlrd. eurų suma.
Tačiau prieš taupymo planą protestuoja Graikijos piliečiai. Bet Graikijos valdžia turi įgyvendinti savo biudžeto išlaidų mažinimo planą, kitaip ši šalis gali pamiršti apie gavimą iš Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo praėjusiais metais suderėtos lengvatinės paskolos, kurios vertė 110 mlrd. eurų, eilinę išmokos dalį, kuri sudaro 12 mlrd. eurų.