versija spausdinimui
(0)
Kas yra investavimas, teisingai apibūdina mažiau nei 30 proc. Lietuvos gyventojų, investuoja – apie 20 proc., o absoliuti dauguma tikisi senatvėje finansiškai apsirūpinti valstybės sąskaita. Tai parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią AB SAMPO banko užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
„Nors investavimo apimtys Lietuvoje auga maždaug 2 kartus per metus, tokį augimo pagreitį lemia iki praėjusių metų buvusi itin menka investicinių paslaugų skvarba – pagal ją ir dabar nuo išsivysčiusių valstybių dar atsiliekame dešimtis kartų. Tuo tarpu ilgalaikei investavimo rinkos plėtrai didžiausiu stabdžiu gali tapti žinių ir kompetencijos trūkumas“, – įspėjo AB SAMPO banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas.
Vertybinių popierių komisijos (VPK) duomenimis, Lietuvoje viešai platinamų investicinių fondų portfelis per metus iki š.m. birželio 30 dienos išaugo daugiau nei 2 kartus iki 1,98 mlrd. litų, antros pakopos pensijų fondų portfelis ūgtelėjo dvigubai iki 1,26 mlrd. litų, trečios pakopos fondų – beveik 2 kartus iki 82 mln. litų.
„Panašių investavimo rinkos augimo rodiklių ir tikėjomės. Tačiau kalbėti apie šios rinkos prisisotinimą bent jau artimiausius 10 metų tikrai negalėsime – tebesame pradinėje rinkos augimo stadijoje. Palyginkime: 15 Europos Sąjungos senbuvių išplatintų investicinių fondų turtas sudaro 68 proc. BVP, Lietuvoje – vos 4,5 proc. BVP“, – pabrėžė D.Kuzmickas.
Pasak jo, norint suteikti pagrindą ilgalaikiam investavimo rinkos augimui, reikia visiems mokytis investavimo subtilybių. Kol kas daugelis Lietuvos gyventojų nesuvokia būtinybės investuoti lėšas savo ateičiai. SAMPO banko užsakymu atliktos apklausos metu net 701 respondentas iš 1001 atsakė, kad šiuo metu dirbantiems 18-50 metų asmenims išėjus į pensiją, jais pasirūpinti privalo valstybė.
Trūksta žinių ir apie investavimo riziką. Beveik 50 proc. gyventojų linkę ją permesti ant valstybės bei investicijų valdymo bendrovės pečių, o prisiimti investavimo riziką sau linkę vos 14 proc. gyventojų.
Pasak D.Kuzmicko, tai rodo, kad mums dar trūksta ne tik patirties, bet ir elementariausių žinių investavimo srityje – tai gali tapti rimtu investavimo rinkos stabdžiu, jei nebus imtasi reikiamų priemonių.
Vis dėlto jau esama požymių, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Tiek viešojo sektoriaus, tiek privataus finansų sektoriaus institucijos daugiau resursų skiria investuotojų švietimo programoms, didesnį dėmesį investavimo sričiai rodo žiniasklaida. Valstybinės institucijos tobulina investicinių paslaugų teisinį reglamentavimą – investuotojams žaidimo taisyklės tampa aiškesnės ir skaidresnės. Naujausias to pavyzdys – įteisintas nepriklausomų Finansų patarėjo įmonių statusas. Šios įmonės gyventojams nepardavinės investicinių produktų, o tiesiog teiks rekomendacijas ir patarimus, kur investuoti.
„Gyventojų švietimas, aiškesnis investavimo taisyklių reglamentavimas – kryptys, kuriomis būtina žengti ir toliau. Būtent tai gali tapti pagrindu ilgalaikei ir nuosekliai investavimo rinkos plėtrai“, – pažymėjo SAMPO banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.
„Nors investavimo apimtys Lietuvoje auga maždaug 2 kartus per metus, tokį augimo pagreitį lemia iki praėjusių metų buvusi itin menka investicinių paslaugų skvarba – pagal ją ir dabar nuo išsivysčiusių valstybių dar atsiliekame dešimtis kartų. Tuo tarpu ilgalaikei investavimo rinkos plėtrai didžiausiu stabdžiu gali tapti žinių ir kompetencijos trūkumas“, – įspėjo AB SAMPO banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas.
Vertybinių popierių komisijos (VPK) duomenimis, Lietuvoje viešai platinamų investicinių fondų portfelis per metus iki š.m. birželio 30 dienos išaugo daugiau nei 2 kartus iki 1,98 mlrd. litų, antros pakopos pensijų fondų portfelis ūgtelėjo dvigubai iki 1,26 mlrd. litų, trečios pakopos fondų – beveik 2 kartus iki 82 mln. litų.
„Panašių investavimo rinkos augimo rodiklių ir tikėjomės. Tačiau kalbėti apie šios rinkos prisisotinimą bent jau artimiausius 10 metų tikrai negalėsime – tebesame pradinėje rinkos augimo stadijoje. Palyginkime: 15 Europos Sąjungos senbuvių išplatintų investicinių fondų turtas sudaro 68 proc. BVP, Lietuvoje – vos 4,5 proc. BVP“, – pabrėžė D.Kuzmickas.
Pasak jo, norint suteikti pagrindą ilgalaikiam investavimo rinkos augimui, reikia visiems mokytis investavimo subtilybių. Kol kas daugelis Lietuvos gyventojų nesuvokia būtinybės investuoti lėšas savo ateičiai. SAMPO banko užsakymu atliktos apklausos metu net 701 respondentas iš 1001 atsakė, kad šiuo metu dirbantiems 18-50 metų asmenims išėjus į pensiją, jais pasirūpinti privalo valstybė.
Trūksta žinių ir apie investavimo riziką. Beveik 50 proc. gyventojų linkę ją permesti ant valstybės bei investicijų valdymo bendrovės pečių, o prisiimti investavimo riziką sau linkę vos 14 proc. gyventojų.
Pasak D.Kuzmicko, tai rodo, kad mums dar trūksta ne tik patirties, bet ir elementariausių žinių investavimo srityje – tai gali tapti rimtu investavimo rinkos stabdžiu, jei nebus imtasi reikiamų priemonių.
Vis dėlto jau esama požymių, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Tiek viešojo sektoriaus, tiek privataus finansų sektoriaus institucijos daugiau resursų skiria investuotojų švietimo programoms, didesnį dėmesį investavimo sričiai rodo žiniasklaida. Valstybinės institucijos tobulina investicinių paslaugų teisinį reglamentavimą – investuotojams žaidimo taisyklės tampa aiškesnės ir skaidresnės. Naujausias to pavyzdys – įteisintas nepriklausomų Finansų patarėjo įmonių statusas. Šios įmonės gyventojams nepardavinės investicinių produktų, o tiesiog teiks rekomendacijas ir patarimus, kur investuoti.
„Gyventojų švietimas, aiškesnis investavimo taisyklių reglamentavimas – kryptys, kuriomis būtina žengti ir toliau. Būtent tai gali tapti pagrindu ilgalaikei ir nuosekliai investavimo rinkos plėtrai“, – pažymėjo SAMPO banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.