

Paskui auksą šturmuodamas naujus pastarųjų trisdešimties metų rekordus pajudėjo ir kitas vertingasis metalas, t.y. sidabras, kuris vien per antradienio prekybą pabrango net virš dviejų procentų iki 34,7 dolerių už unciją. Vien nuo šių metų pradžios šis vertingasis metalas jau pakilo net virš dvylikos procentų.
Nuo 2001 metų pabaigos sidabras, neįvertinus infliacijos įtakos, jau spėjo pabrangti net 8,7 kartus, na o auksas nuo 2001 metų pradžios, neįvertinus infliacijos įtakos, jau spėjo pakilti 5,6 kartus.
Investuotojai ir spekuliuotojai antradienio prekybos metu ir vėl ėmė pirkti naftos ateities sandorius. Praėjusią savaitę prasidėję socialiniai neramumai Libijoje ir toliau nesiliauja, šioje šalyje jau iki faktiškai nulinio lygio yra sumažinta naftos gavyba ir eksportas, be to socialiniai neramumai po truputi persimeta ir į kitas Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų šalis, kurios yra svarbios naftos eksportuotojos.
Crude rūšies žaliavinės naftos kaina antradienio prekybos metu šoktelėjo net virš trijų procentų ir tuo pačiu peržengė psichologiškai svarbią šimto dolerių kainos ribą ir pakilo iki 100.55 dolerių už barelį. Tai yra aukščiausia šios naftos rūšies kaina nuo pat 2008 metų rugsėjo. Brent rūšies žaliavinės naftos kaina šoktelėjo net virš keturių procentų iki 116.58 dolerių už barelį ir taip pat yra brangiausia nuo pat 2008 metų rugsėjo.

Belieka tik priminti, kad tiek Amerikoje, tiek Europoje bei Japonijoje bazinės palūkanų normos yra absoliučiai rekordinėse žemumose, ir šių šalių bei regionų Centrinių bankų vadovai atsidūrė savotiškose spąstuose, nes akivaizdžiai augant kainoms ir infliacijai, jie turi imtis priemonių, leisiančių stabdyti infliacijos didėjimą, kuris gali tapti nevaldomas, tačiau iš kitos pusės žiūrint, jei Centriniai bankai dabar imtų griežtinti vykdomą ypač pigių pinigų politiką, tai iškiltų dar didesnė grėsmė, kad pasaulio ekonomika ir vėl gali atsidurti recesijos būsenoje, na o per tokį trumpą laiką, antrą kart ją prikelti iš nuosmukio būtų be abejonės kur kas sunkiau, nei tai buvo pradėta daryti nuo 2009 metų pavasario.
Ypač pigių pinigų politika yra palanki pirmiausia spekuliantams ir bankinio bei viso finansinio sektoriaus atstovams, kurie vos atsiradus menkiausiai priežasčiai pumpuoja aukštyn bet kurių aktyvų, t.y. akcijų, žaliavų ir kitų kainas, na o žinoma didžiausią kainą už tai kaip visuomet sumoka eiliniai žmonės.
Ar šis žaidimas anksčiau ar vėliau prieis liepto galą, ir tuo pačiu metu prasidės visiškai naujas žaidimas, o gal mūsų ateityje laukia gili defliacinė depresija ir visiškai nuo nulio naujos sistemos kūrimas??? – ko gero daugelis iš mūsų gali tapti viso to liudininkais ir galbūt jau visiškai netolimoje ateityje.
Ką siūlot treideriai, spekuliantai, investuotojai ir šiaip eiliniai pasaulio gyventojai, kam nelinksma, ar yra nepatenkintų vakarėliu???

versija spausdinimui