versija spausdinimui
(0)
Esant tam tikroms aplinkybėms, vis dėl egzistuoja tikimybė, kad juodasis scenarijus gali realizuotis. Keturis euro zonos iširimo scenarijus pristato Citibank banko analitikai, nors pabrėžia, jog euro zonos iširimas, tai yra labai mažai tikėtinas scenarijus, nes daugeliui tai yra nenaudinga.
1. Pirmame scenarijuje, kurį pristato minimo banko analitikai, yra numatyta, jog euro zoną apleidžia Graikija. Tai galėtų atsitikti tik tuomet, jei šioje šalyje kiltų visuomenės neramumai ir dėl to valdžią Graikijoje perimtų populistiškai ir nacionalistiškai nusiteikę politikai. Tuo metu kai Graikijoje tvyro chaosas, nuosmukiai finansų rinkose vis dėl būna laikini, nes nieks nepaseka jų pavyzdžiu ir nepasitraukia iš euro zonos. Rezultate eurui nėra padaroma didelė žala, na o ilgalaikėje perspektyvoje, ši valiuta netgi gali sustiprėti. Citibank banko analitikai teigia, kad tai yra labai mažai tikėtinas scenarijus, tačiau vis dėl to jis gali realizuotis.
2. Situacija gerokai pasikeistų, jeigu prie Graikijos prisijungtų kitos silpnesnės euro zonos šalys, t.y. Airija, Portugalija ir netgi Ispanija. Jei šios minimos šalys irgi paliktų euro zoną, tai nekontroliuojamos problemos galėtų išplisti ir į kitas šalis. Pasitraukusios iš euro zonos šalys iš kart netektų galimybės pasiskolinti finansų rinkose, na o Tarptautinis Valiutos Fondas yra labai mažai tikėtina, kad iškart vienu metu galėtų padėti tokiai didelei grupei šalių. Todėl be abejonės prie žlugimo slenksčio atsidurtų šių šalių finansų sistemos. Jeigu šis scenarijus vis gi realizuotųsi, tai ilgalaikiame laikotarpyje yra labai tikėtinas euro sustiprėjimas, nes euro zonoje liktų tik šalys turinčios solidžius viešuosius finansus ir gerą ekonomikos padėtį.
3. Trečiajame scenarijuje yra numatyta, kad dar keletas silpnesnių euro zonos šalių tampa nemokios. Ekonomikos augimas Pietų Europoje mažėja, na o šalių valdžios nėra pajėgios mažinti biudžetų deficitus. Vokietija, kuri finansavo didžiąją dalį stabilizacinio paketo, susiduria su savo ekonomikos nuosmukiu. Berlynas susitaria su kitomis stipriomis euro zonos šalimis ir kartu atsisako senosios valiutos ir sukuria naują eurą. Jei realizuotųsi šis scenarijus, esminis klausimas iškyla, ar Europos sąjunga ir toliau kaip visuma išliktų ta pati.
4. Remiantis paskutiniu scenarijumi, Vokietija besibaimindama dėl augančių išlaidų, susijusių su probleminių šalių gelbėjimu, pati nusprendžia pasitraukti iš euro zonos. Taigi, jei realizuojasi šis scenarijus, tai įsivyrautų tokia tendencija, kad ir kitos euro zonos šalys sugrįžtų prie savo nacionalinių valiutų. Ir tai tuo pačiu remiantis Lisabonos sutartimi, reikštų kad būtų išardyta Europos sąjunga. Tačiau realiausia yra, kad būtų persvarstyta Lisabonos sutartis, ir Europos sąjunga išliktų be pinigų sąjungos. Tačiau Citibank banko analitikai mano, tai šis scenarijus yra mažiausiai realus iš visų išvardintų.
1. Pirmame scenarijuje, kurį pristato minimo banko analitikai, yra numatyta, jog euro zoną apleidžia Graikija. Tai galėtų atsitikti tik tuomet, jei šioje šalyje kiltų visuomenės neramumai ir dėl to valdžią Graikijoje perimtų populistiškai ir nacionalistiškai nusiteikę politikai. Tuo metu kai Graikijoje tvyro chaosas, nuosmukiai finansų rinkose vis dėl būna laikini, nes nieks nepaseka jų pavyzdžiu ir nepasitraukia iš euro zonos. Rezultate eurui nėra padaroma didelė žala, na o ilgalaikėje perspektyvoje, ši valiuta netgi gali sustiprėti. Citibank banko analitikai teigia, kad tai yra labai mažai tikėtinas scenarijus, tačiau vis dėl to jis gali realizuotis.
2. Situacija gerokai pasikeistų, jeigu prie Graikijos prisijungtų kitos silpnesnės euro zonos šalys, t.y. Airija, Portugalija ir netgi Ispanija. Jei šios minimos šalys irgi paliktų euro zoną, tai nekontroliuojamos problemos galėtų išplisti ir į kitas šalis. Pasitraukusios iš euro zonos šalys iš kart netektų galimybės pasiskolinti finansų rinkose, na o Tarptautinis Valiutos Fondas yra labai mažai tikėtina, kad iškart vienu metu galėtų padėti tokiai didelei grupei šalių. Todėl be abejonės prie žlugimo slenksčio atsidurtų šių šalių finansų sistemos. Jeigu šis scenarijus vis gi realizuotųsi, tai ilgalaikiame laikotarpyje yra labai tikėtinas euro sustiprėjimas, nes euro zonoje liktų tik šalys turinčios solidžius viešuosius finansus ir gerą ekonomikos padėtį.
3. Trečiajame scenarijuje yra numatyta, kad dar keletas silpnesnių euro zonos šalių tampa nemokios. Ekonomikos augimas Pietų Europoje mažėja, na o šalių valdžios nėra pajėgios mažinti biudžetų deficitus. Vokietija, kuri finansavo didžiąją dalį stabilizacinio paketo, susiduria su savo ekonomikos nuosmukiu. Berlynas susitaria su kitomis stipriomis euro zonos šalimis ir kartu atsisako senosios valiutos ir sukuria naują eurą. Jei realizuotųsi šis scenarijus, esminis klausimas iškyla, ar Europos sąjunga ir toliau kaip visuma išliktų ta pati.
4. Remiantis paskutiniu scenarijumi, Vokietija besibaimindama dėl augančių išlaidų, susijusių su probleminių šalių gelbėjimu, pati nusprendžia pasitraukti iš euro zonos. Taigi, jei realizuojasi šis scenarijus, tai įsivyrautų tokia tendencija, kad ir kitos euro zonos šalys sugrįžtų prie savo nacionalinių valiutų. Ir tai tuo pačiu remiantis Lisabonos sutartimi, reikštų kad būtų išardyta Europos sąjunga. Tačiau realiausia yra, kad būtų persvarstyta Lisabonos sutartis, ir Europos sąjunga išliktų be pinigų sąjungos. Tačiau Citibank banko analitikai mano, tai šis scenarijus yra mažiausiai realus iš visų išvardintų.