„Jis pavertė FED didžiausiu per visą istorija rizikos draudimo hedge fondu. Jis supirko tiek turto, kiek iki šiol nebuvo supirkęs joks Centrinis bankas. Jis nupirko daug nevertingų šiukšlių ir toliau tai daro. Aš manau, kad jis išgelbėjo mus nuo dar vienos Didžiosios Depresijos“ – teigė jis.
Nuo krizės pradžios Amerikos Federalinis Rezervų bankas norėdamas palaikyti finansų sistemą, į ją įliejo net 3.3 trilijonus dolerių. Tokiu būdu FED vadovas Ben Bernanke sprendė kilusią būsto ir kreditų krizių problemą, bei bandė apsaugoti pasaulio ekonomiką nuo patekimo į dar vieną Didžiąją Depresiją.
Prireiks net maždaug septynių metų, kad Amerikos Federalinio Rezervų banko balansas sugrįžtų į normalų lygį. Tačiau tos priemonės, kurių buvo imtasi, iki 2012 metų leis sukurti apie tris milijonus naujų darbo vietų, pažymi FED vadovo pavaduotoja Janet Yellen.
„FED pagelbėjo Europai beveik tiek pat, kiek ir Amerikos bankams. Štai kodėl mes dabar nesame Didžiojo Depresijoje“ – pastebi Harvardo universiteto istorijos profesorius Niall Ferguson.
Nors Amerika vis dar turi imtis papildomų priemonių kovoti su savo dideliu įsiskolinimu, tačiau didžiausios pasaulio ekonomikos padėtis yra geresnė už Europos sąjungos ekonomikos padėtį, kur bendros fiskalinės politikos nebuvimas, kelią grėsmę euro išlikimui. Ko gero šiais metais septyniolikos šalių euro zona dar turės susidurti su vienu ar keliais šalių nemokumo atvejais, be to tiek Graikijos, tiek Airijos fiskalinė padėtis ir toliau išlieka netvari, reziumavo Harvardo universiteto istorijos profesorius Niall Ferguson.