versija spausdinimui
(1)
Euro zonos strategija karpyti išlaidas ir tokiu būdu mažinti savo turimas skolas esant skolų krizei, yra akivaizdžiai neteisinga ir gali būti neproduktyvi regiono ekonomikos augimui, pareiškė Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas ekonomistas Joseph Stiglitz.
„Kas akivaizdžiai neteisinga, tai viso dėmesio sutelkimas į taupymą. Europoje šalių ekonomikos ir toliau išlieka silpnos, bedarbystė ir toliau siekia maždaug dešimt procentų, na o priemonės kurių iki šiol buvo imtasi, yra labai tikėtina, jog gali duoti priešingus rezultatus“ – teigė jis.
Ispanija, viena iš euro zonos šalių, kuri buvo rimčiausiai paveikta kilusios skolų krizės, prieš krizę turėjo perteklinį biudžetą, pastebėjo Joseph Stiglitz.
„Esmė ne tame, kad nereikia spręsti problemų. Tačiau bėda yra tame, kad ši sistema yra neadekvati ir į ją nėra įtrauktos solidarumo priemonės, kurios yra būtinos, kad būtų pasiektas bendradarbiavimo susitarimas“ – teigė Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas.
Vyriausybės visoje Europoje stengiasi smarkiai sumažinti savo šalių biudžetų išlaidas, kad tokiu būdu būtų sumažinti skolų didėjimo tempai, o visą tai kai kuriose šalyse sukelia visuomenės neramumus, be to mažėja darbo vietų ir paslaugų skaičius. Tuo tarpu reitingų agentūros ėmėsi aktyviai mažinti silpnesnių euro zonos šalių skolinimosi reitingus, todėl šioms šalims tapo sunkiau išplatinti už priimtiną kainą savo obligacijas ir tai tuo pačiu gilina skolų problemas.
Kaip alternatyvą taupymui Joseph Stiglitz siūlo programą, kuri būtų pagrįsta solidarumu, siekiant stabilizuoti eurą, bei kitą programą, kuri būtų pagrįsta investicijomis, kurios skatintų ekonomikos augimą. Euroobligacijų įvedimas būtų vienas iš elementų, kuris yra reikalingas solidarumui sukurti tam, kad euro lauktų sėkmė.
Problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria euro zona, buvo pasėtos tuomet, kai buvo sukurtas pinigų sąjunga, pareiškė ekonomistas Joseph Stiglitz.
„Kai euras buvo sukurtas ir įvestas į rinką, daugelis iš mūsų žinojo, daugiausiai ekonomistai, kad tai buvo projektas, kuris nebuvo baigtas iki galo. Nes buvo įtraukti du svarbūs koregavimo instrumentai, t.y. valiutos kurso mechanizmas ir palūkanų normos mechanizmas, tačiau viskas nebuvo padėtą į savo vietą“ – pastebi jis.
Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas ekonomistas Joseph Stiglitz teigia, kad euro zonos visiškam atsigavimui prireiks kelių metų, tačiau kaip tai greit vyks priklausys nuo šalių valdžių veiksmų.
Prasta Amerikos ekonomikos padėtis taip pat neigiamai veiks ir Europos regioną. Tikimybė, kad užimtumas Amerikoje grįš į normalų lygį, kuris buvo prieš krizę, praėjusio dešimtmečio viduryje, yra labai mažai tikėtina, reziumavo Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas ekonomistas Joseph Stiglitz.
„Kas akivaizdžiai neteisinga, tai viso dėmesio sutelkimas į taupymą. Europoje šalių ekonomikos ir toliau išlieka silpnos, bedarbystė ir toliau siekia maždaug dešimt procentų, na o priemonės kurių iki šiol buvo imtasi, yra labai tikėtina, jog gali duoti priešingus rezultatus“ – teigė jis.
Ispanija, viena iš euro zonos šalių, kuri buvo rimčiausiai paveikta kilusios skolų krizės, prieš krizę turėjo perteklinį biudžetą, pastebėjo Joseph Stiglitz.
„Esmė ne tame, kad nereikia spręsti problemų. Tačiau bėda yra tame, kad ši sistema yra neadekvati ir į ją nėra įtrauktos solidarumo priemonės, kurios yra būtinos, kad būtų pasiektas bendradarbiavimo susitarimas“ – teigė Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas.
Vyriausybės visoje Europoje stengiasi smarkiai sumažinti savo šalių biudžetų išlaidas, kad tokiu būdu būtų sumažinti skolų didėjimo tempai, o visą tai kai kuriose šalyse sukelia visuomenės neramumus, be to mažėja darbo vietų ir paslaugų skaičius. Tuo tarpu reitingų agentūros ėmėsi aktyviai mažinti silpnesnių euro zonos šalių skolinimosi reitingus, todėl šioms šalims tapo sunkiau išplatinti už priimtiną kainą savo obligacijas ir tai tuo pačiu gilina skolų problemas.
Kaip alternatyvą taupymui Joseph Stiglitz siūlo programą, kuri būtų pagrįsta solidarumu, siekiant stabilizuoti eurą, bei kitą programą, kuri būtų pagrįsta investicijomis, kurios skatintų ekonomikos augimą. Euroobligacijų įvedimas būtų vienas iš elementų, kuris yra reikalingas solidarumui sukurti tam, kad euro lauktų sėkmė.
Problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria euro zona, buvo pasėtos tuomet, kai buvo sukurtas pinigų sąjunga, pareiškė ekonomistas Joseph Stiglitz.
„Kai euras buvo sukurtas ir įvestas į rinką, daugelis iš mūsų žinojo, daugiausiai ekonomistai, kad tai buvo projektas, kuris nebuvo baigtas iki galo. Nes buvo įtraukti du svarbūs koregavimo instrumentai, t.y. valiutos kurso mechanizmas ir palūkanų normos mechanizmas, tačiau viskas nebuvo padėtą į savo vietą“ – pastebi jis.
Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas ekonomistas Joseph Stiglitz teigia, kad euro zonos visiškam atsigavimui prireiks kelių metų, tačiau kaip tai greit vyks priklausys nuo šalių valdžių veiksmų.
Prasta Amerikos ekonomikos padėtis taip pat neigiamai veiks ir Europos regioną. Tikimybė, kad užimtumas Amerikoje grįš į normalų lygį, kuris buvo prieš krizę, praėjusio dešimtmečio viduryje, yra labai mažai tikėtina, reziumavo Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas ekonomistas Joseph Stiglitz.
man atrodo amerikonai nori isiulyti pora bilion $ "pod pracentami".....