versija spausdinimui
(0)
Praėjusiais metais Baltijos šalyje stebėjome nors ir kuklų, su kliūtimis, kai kur vėluojantį, tačiau ekonomikos būklės gerėjimą. Ketvirtojo ketvirčio BVP duomenys turėtų pasirodyti netrukus ir prognozuojame, kad per visus 2010 metus Lietuvos ekonomika augo nors ir neįspūdingu, tačiau artimu 1 proc. tempu. Pagal ekonomikos tvirtumą mūsų šalis balansuoja tarp Estijos, kurios ūkio augimas pastaruoju metu lenkė ekonomistų prognozes, ir Latvijos. Pastarosios ekonomika pirmą kartą metiniu tempu paaugo tik praėjusį ketvirtį, kai devynis ketvirčius iš eilės smuko. Atsižvelgdami į geresnius nei tikėtasi III ketv. duomenis, geriname visų 2010 metų Estijos BVP augimo prognozę nuo 2,0 proc. iki 2,8 proc., Latvijai prognozuojame metinį nuosmukį, tačiau jį mažiname nuo 1,5 proc. iki 0,3 proc.
Prognozuojame, kad 2011 metais Lietuvos BVP augs sparčiau, tačiau tebematyti nemažai iššūkių ūkio plėtrai.
Visų pirma, tai didelis nedarbas, kuris artimiausiais metais mažės labai vangiai, ypač nekvalifikuotos darbo jėgos. Viešieji finansai taip pat išliks opi vieta – kol kas biudžeto deficitas neišnyks, o trūkstamų lėšų paieškos lems ir tolesnį skolos kaupimąsi. Čia labai svarbu vykdyti tvirtą biudžeto politiką ir saugotis išlaidų didinimo, neatitinkančio vyriausybės galimybių bei galinčio destabilizuoti ilgalaikę ūkio plėtrą.
Kitas svarbus aspektas – užsienio ekonomikų būklė. Kol kas joms analitikų prognozuojamas augimas nėra įspūdingesnis nei 2010 metais, nors jis turėtų išlikti teigiamas. Daugelis Vakarų Europos valstybių krizės metais gelbėdamos ūkį įklimpo į didelius deficitus. Juos dabar yra būtina mažinti, o tai reiškia ir nemenką išlaidų karpymą bei mažiau paskatų ūkio plėtrai.
Iki šiol Lietuvos ekonomika atsigavo, skatinama užsienio rinkos veiksnių, tačiau šiemet daugiau prošvaisčių galėsime išvysti ir šalies vidaus rinkoje. Taip gali nutikti, jei bankų tonas dėl kreditavimo ir toliau švelnės. Tiesa, įspūdingos plėtros čia nesitikima, tačiau 2011 metais judėjimo turėtų būti daugiau. Blogų paskolų skaičius turėtų stabilizuotis ir tikėtina, kad padaugės pelningai veikiančių įmonių, aktyvesnė gali būti jų investicinė veikla. Vis dėlto dėl vidaus paklausos perspektyvų esame itin atsargūs ir 2011 metais. Lietuvai dar reikia nemažai pažengti, kad vėl kalbėtume apie visapusį ūkio augimą.
Nors paskutinis 2010 metų ketvirtis Baltijos biržose grąžos požiūriu buvo kiek kuklesnis nei III ketv., tačiau visų metų prieaugis išties buvo žymus. NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas per metus išaugo 57 proc., Talino – 73 proc., o Rygos – 41 proc. Ketvirtąjį ketvirtį rinka buvo kupina įvykių, pradedant pagerėjusiais įmonių veiklos rezultatais, baigiant specifinėmis naujienomis apie savų akcijų supirkimus, restruktūrizaciją ar Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarką. Be to, Vilniaus biržoje prekyba pradėta vykdyti eurais, o Estija nuo šių metų tapo euro zonos nare. Tik Rygoje atrodo trūksta reikšmingo postūmio – rinka maža, apyvartos gana menkos, o kuklios ekonomikos perspektyvos galėjo prisidėti prie to, kad 2010 metų IV ketv. NASDAQ OMX Rygos indekso pokytis buvo neigiamas.
Ekonomikos perspektyvoms šviesėjant, tikimės, kad šiemet paklausa Baltijos akcijų rinkoje ir toliau išliks. Įmonių rezultatai turėtų toliau palengva gerėti, o žemos indėlių palūkanų normos gali dar paskatinti naujų lėšų atėjimą į biržas. Kol kas mes tebesame linkę palankiau vertinti eksportuojančių įmonių perspektyvas, tačiau gali pasitaikyti ir patrauklių vidaus rinkoje veikiančių bendrovių. Netrukus prasidės įmonių ketvirtinių rezultatų srautas, kuris taip pat patrauks investuotojų susidomėjimą. Investicijoms į Estijos akcijas palankus ir euro įvedimas šalyje, tai rodo ir nuo pat pirmųjų šių metų dienų smarkiai kylantis Talino biržos indeksas. Panašu, kad šis veiksnys jau ir anksčiau lėmė gyvesnę prekybą Estijos bendrovių akcijomis. Estijos akcijų rinkos kapitalizacija yra perpus mažesnė nei Lietuvos, tačiau pagal apyvartą Talinas pirmavo 2010 metais.
Analitikų lūkesčiai dėl pasaulio rinkų šiemet yra palankūs, tačiau tebetvyro nuogąstavimai dėl euro zonos viešųjų finansų ir Kinijos ekonomikos augimą ribojančių priemonių taikymo. Tad biržose gali pasitaikyti periodų, kai šios baimės ims viršų ir pasaulio biržų indeksai pasuks žemyn. Jei tendencija taptų ryškesnė, galime sulaukti atitinkamos reakcijos ir Baltijos rinkoje, kaip rodo praėjusių metų Graikijos viešųjų finansų nesklandumų lemtas akcijų kainų smukimas balandžio ir gegužės mėnesiais.
Vyriausybės skolos vertybinių popierių pajamingumai (VVP) metų pabaigoje dar kiek mažėjo, tačiau ribotai. Per visus 2010 metus visų trijų Baltijos šalių rizikos vertinimas pastebimai susitraukė – tarpbankinės palūkanų normos vėl priartėjo prie atitinkamų palūkanų eurais, traukėsi ir draudimo nuo nemokumo apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap) kaina. Viena vertus, suvokiamą Baltijos šalių riziką savo mastu veikiausiai nustelbė euro zonos didžiųjų skolininkių (Graikijos, Airijos, Ispanijos, Portugalijos) problemos. Kita vertus, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių pastangos mažinti biudžeto deficitą buvo sutiktos palankiai. Vis dėlto Lietuvos ir Latvijos viešųjų finansų padėtis tebėra įtempta, o biudžetuose tebežioji skylės. Tad mažai tikėtina, kad ateinančiais metais jų skolos vertybinių popierių kainos turi potencialo didėti.
Prognozuojame, kad 2011 metais Lietuvos BVP augs sparčiau, tačiau tebematyti nemažai iššūkių ūkio plėtrai.
Visų pirma, tai didelis nedarbas, kuris artimiausiais metais mažės labai vangiai, ypač nekvalifikuotos darbo jėgos. Viešieji finansai taip pat išliks opi vieta – kol kas biudžeto deficitas neišnyks, o trūkstamų lėšų paieškos lems ir tolesnį skolos kaupimąsi. Čia labai svarbu vykdyti tvirtą biudžeto politiką ir saugotis išlaidų didinimo, neatitinkančio vyriausybės galimybių bei galinčio destabilizuoti ilgalaikę ūkio plėtrą.
Kitas svarbus aspektas – užsienio ekonomikų būklė. Kol kas joms analitikų prognozuojamas augimas nėra įspūdingesnis nei 2010 metais, nors jis turėtų išlikti teigiamas. Daugelis Vakarų Europos valstybių krizės metais gelbėdamos ūkį įklimpo į didelius deficitus. Juos dabar yra būtina mažinti, o tai reiškia ir nemenką išlaidų karpymą bei mažiau paskatų ūkio plėtrai.
Iki šiol Lietuvos ekonomika atsigavo, skatinama užsienio rinkos veiksnių, tačiau šiemet daugiau prošvaisčių galėsime išvysti ir šalies vidaus rinkoje. Taip gali nutikti, jei bankų tonas dėl kreditavimo ir toliau švelnės. Tiesa, įspūdingos plėtros čia nesitikima, tačiau 2011 metais judėjimo turėtų būti daugiau. Blogų paskolų skaičius turėtų stabilizuotis ir tikėtina, kad padaugės pelningai veikiančių įmonių, aktyvesnė gali būti jų investicinė veikla. Vis dėlto dėl vidaus paklausos perspektyvų esame itin atsargūs ir 2011 metais. Lietuvai dar reikia nemažai pažengti, kad vėl kalbėtume apie visapusį ūkio augimą.
Nors paskutinis 2010 metų ketvirtis Baltijos biržose grąžos požiūriu buvo kiek kuklesnis nei III ketv., tačiau visų metų prieaugis išties buvo žymus. NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas per metus išaugo 57 proc., Talino – 73 proc., o Rygos – 41 proc. Ketvirtąjį ketvirtį rinka buvo kupina įvykių, pradedant pagerėjusiais įmonių veiklos rezultatais, baigiant specifinėmis naujienomis apie savų akcijų supirkimus, restruktūrizaciją ar Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarką. Be to, Vilniaus biržoje prekyba pradėta vykdyti eurais, o Estija nuo šių metų tapo euro zonos nare. Tik Rygoje atrodo trūksta reikšmingo postūmio – rinka maža, apyvartos gana menkos, o kuklios ekonomikos perspektyvos galėjo prisidėti prie to, kad 2010 metų IV ketv. NASDAQ OMX Rygos indekso pokytis buvo neigiamas.
Ekonomikos perspektyvoms šviesėjant, tikimės, kad šiemet paklausa Baltijos akcijų rinkoje ir toliau išliks. Įmonių rezultatai turėtų toliau palengva gerėti, o žemos indėlių palūkanų normos gali dar paskatinti naujų lėšų atėjimą į biržas. Kol kas mes tebesame linkę palankiau vertinti eksportuojančių įmonių perspektyvas, tačiau gali pasitaikyti ir patrauklių vidaus rinkoje veikiančių bendrovių. Netrukus prasidės įmonių ketvirtinių rezultatų srautas, kuris taip pat patrauks investuotojų susidomėjimą. Investicijoms į Estijos akcijas palankus ir euro įvedimas šalyje, tai rodo ir nuo pat pirmųjų šių metų dienų smarkiai kylantis Talino biržos indeksas. Panašu, kad šis veiksnys jau ir anksčiau lėmė gyvesnę prekybą Estijos bendrovių akcijomis. Estijos akcijų rinkos kapitalizacija yra perpus mažesnė nei Lietuvos, tačiau pagal apyvartą Talinas pirmavo 2010 metais.
Analitikų lūkesčiai dėl pasaulio rinkų šiemet yra palankūs, tačiau tebetvyro nuogąstavimai dėl euro zonos viešųjų finansų ir Kinijos ekonomikos augimą ribojančių priemonių taikymo. Tad biržose gali pasitaikyti periodų, kai šios baimės ims viršų ir pasaulio biržų indeksai pasuks žemyn. Jei tendencija taptų ryškesnė, galime sulaukti atitinkamos reakcijos ir Baltijos rinkoje, kaip rodo praėjusių metų Graikijos viešųjų finansų nesklandumų lemtas akcijų kainų smukimas balandžio ir gegužės mėnesiais.
Vyriausybės skolos vertybinių popierių pajamingumai (VVP) metų pabaigoje dar kiek mažėjo, tačiau ribotai. Per visus 2010 metus visų trijų Baltijos šalių rizikos vertinimas pastebimai susitraukė – tarpbankinės palūkanų normos vėl priartėjo prie atitinkamų palūkanų eurais, traukėsi ir draudimo nuo nemokumo apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap) kaina. Viena vertus, suvokiamą Baltijos šalių riziką savo mastu veikiausiai nustelbė euro zonos didžiųjų skolininkių (Graikijos, Airijos, Ispanijos, Portugalijos) problemos. Kita vertus, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių pastangos mažinti biudžeto deficitą buvo sutiktos palankiai. Vis dėlto Lietuvos ir Latvijos viešųjų finansų padėtis tebėra įtempta, o biudžetuose tebežioji skylės. Tad mažai tikėtina, kad ateinančiais metais jų skolos vertybinių popierių kainos turi potencialo didėti.