versija spausdinimui
(5)
Amerikos Respublikonų įstatymų leidėjai šiuo metu kelią rimtą grėsmę, kad jau netrukus Amerikos valdžia pasieks šalies skolinimosi limitą, ir investuojantys į obligacijas jau ima skaičiuoti, kada jie jau gali pradėti nervuotis. Atsakymas: jie tai gali pradėti daryti jau šių metų kovo pradžioje, na o be abejonės balandžio mėnesį jiems jau turėtų kilti labai rimtas nerimas.
Ekonomistai , remiantis esančia Amerikos biudžeto išlaidų ir pajamų dinamika, prognozuoja, kad jeigu Kongresas nenustatys naujo skolinimosi limito, tai dabartinis skolinimosi limitas, kuris sudaro 14.3 trilijonus dolerių, gali būti pasiektas jau šių metų kovo arba balandžio mėnesį.
Pasiekusi minimą skolinimosi limitą ir negalėdama daugiau pasiskolinti, Amerikos valdžia gali būti priversta uždaryti kai kurias federalines įstaigas, kaip tai nutiko 1995 metais, be to iškiltų grėsmė socialinėms ir kitoms valstybinėms išmokoms, kurios galėtų imti vėluoti, arba netgi šalies valdžia nepajėgtų laiku sumokėti savo skolų.
„Obligacijų turėtojams ypač nepatinka rizika ir jaudinimasis. Jie mėgsta, kai su jais atsiskaitoma laiku, ir jie nemėgsta skaityti galybės naujienų apie tai, kad jiems gali būti nesumokėta“ - pareiškė HSBC Securities banko palūkanų normų strategė Lawrence Dyer.
Savo įsipareigojimų neįvykdymas, tai blogiausias įmanomas scenarijus, kuris sukeltų didelę žalą Amerikai, kuri po to ilgą laiką negalėtų pasiskolinti finansų rinkose. Lawrence Dyer pažymi, kad Amerika taip pat rizikuoja prarasti savo aukščiausią AAA skolinimosi reitingą, ir dėl to pastebimai šoktelėtų jos skolinimosi kaštai ir dar labiau pablogėtų biudžeto padėtis.
Tačiau šiuo metu niekas neprognozuoja ir nemano, kad viskas iš tiesų gali nueiti taip toli, bet naujasis Kongreso biudžeto komiteto pirmininkas respublikonas Paul Ryan pareiškė, kad jeigu nebus susitarta dėl išlaidų mažinimo plano, jo nedomina šalies skolinimosi limito didinimo perspektyva.
Amerikos prezidento Barako Obamos administracijos atstovas šią savaitę perspėjo respublikonus, jog šie gali labai rimtai prisižaisti nenorėdami padidinti šalies skolinimosi limito.
„Poveikis ekonomikai būtų tiesiog katastrofiškas“ – pareiškė Baltųjų Rūmų ekonomikos patarėjas Austan Goolsbee.
Šiuo metu Amerikos viešoji skola yra maždaug 332.6 mlrd. dolerių mažesnė nei dabar numatytas maksimalus skolinimosi limitas. Tuo tarpu šalies Iždo departamentas prognozuoja, kad vien per šį ketvirtį Amerikos skolinimosi poreikiai sudarys 431 mlrd. dolerių, na o kas mėnesį palūkanoms sumokėti už federalinę skolą reikia skirti maždaug 21.8 mlrd. dolerių sumą.
Nuo daugelio veiksnių priklausys, kada Amerika pasieks dabartinį šalies skolinimosi limitą. Tai gali priklausyti nuo mokesčių surinkimo, turto pardavimo, kuris buvo įgytas kuomet buvo gelbėjamos problemose atsidūrusios kompanijos.
Sausį įprastai gaunama nemažai pajamų kompanijų mokesčių pavidalu, na o kompanijų pelnų didėjimas tuo pačiu gali padidinti ir kompanijų mokamus mokesčius valstybei.
Tačiau Nomura ekonomistas Zach Pandl pažymi, kad nesenai pratęstos mokesčių lengvatos ir kiti pakeitimai iš kompanijų gali pareikalauti laiko, kol jos viską išsiaiškins, todėl mokesčių mokėjimas irgi gali vėluoti.
Verta prisiminti ir tai, jog Amerikos Iždo departamentas turi daug priemonių, kurių pagalba jie gali atitolinti šalies skolinimosi limito pasiekimą, tačiau tuo pačiu analitikai teigia, kad šios priemonės būtų veiksmingos tik daugiausiai keliolika savaičių, bet ne mėnesių.
Pirmoji priemonė, kurios galėtų imtis Amerikos valdžia, tai panaikinti 200 mlrd. dolerių vertės papildomo finansavimo programą, t.y. fondas kuris buvo sukurtas kriziniu laikotarpiu, ir kuris buvo skirtas vykdyti neatidėliotinas skolinimo programas, tačiau šis fondas buvo labai retai naudojamas.
Šis procesas galėtų prasidėti jau vasario viduryje, na o šio fondo lėšas galima būtų naudoti kitiems skolinimosi tikslams maždaug du mėnesius.
2009 metų rugsėjį, prieš kitus du buvusius šalies skolinimosi limitų padidinimus, kurie buvo atlikti 2009 metų gruodį ir 2010 metų vasarį, šalies Iždo departamentas sumažino FED įvairias programas nuo 200 iki 15 mlrd. dolerių, ir šių veiksmų pakako šešioms savaitėms, kol buvo patvirtintas naujas šalies skolinimosi limitas.
Amerikos Iždo departamentas taip pat turėjo imtis skubių priemonių ir 2006 bei 2007 metais, kad nebūtų peržengtas nustatytas skolinimosi limitas. Abejais atvejais buvo sustabdytas valstijų ir vietinių savivaldybių obligacijų pardavimas.
2006 metų vasarį, šalies skolinimosi limito didinimui, kuris tuomet sudarė tik 8.2 trilijonus dolerių, prieštaravo dabartinis Amerikos prezidentas Barakas Obama, kuris tuomet buvo Senatorius, na o dabar jo administracija teigia, kad jeigu nebus padidintas šalies skolinimosi limitas, tai šalies ekonomikos laukia katastrofa.
„Mano nuomone, šiuo metu rinka į tai žvelgia tik kaip šiaip į triukšmą, kuris galiausiai bus išspręstas“ – pareiškė Goldman Sachs banko analitikas Alec Phillips.
„Tačiau esminis klausimas išlieka, kokiu mastu jie padidins skolinimosi limitą, ar tai bus didelis padidinimas, kurio užteks metams ar dviems, ar tai bus tik nedidelis padidinimas, kurį dar kartą reikės pakartoti šiais metais“ – pridėjo jis.
Bet tai visiškai nereiškia, kad jeigu reikės mažinti išlaidas, bus sustabdytas esminių funkcijų, kaip pavyzdžiui nacionalinė gynyba arba mokėjimų vykdymas, pažymi Nomura ekonomistas Zach Pandl.
Nepaisant to, viso to gali užtekti, kad būtų sudrumsta skolų rinka, kuri šiuo metu viltingai laukia signalų, susijusiu su Amerikos ilgalaike fiskaline drausme.
„Jei jie negali susitarti dėl skolinimosi limito padidinimo, tai tuomet abejoms pusėms yra siunčiamas signalas, kad jie vis dėl to kartu turi spręsti esančias biudžeto problemas“ – reziumavo Nomura ekonomistas Zach Pandl.
Ekonomistai , remiantis esančia Amerikos biudžeto išlaidų ir pajamų dinamika, prognozuoja, kad jeigu Kongresas nenustatys naujo skolinimosi limito, tai dabartinis skolinimosi limitas, kuris sudaro 14.3 trilijonus dolerių, gali būti pasiektas jau šių metų kovo arba balandžio mėnesį.
Pasiekusi minimą skolinimosi limitą ir negalėdama daugiau pasiskolinti, Amerikos valdžia gali būti priversta uždaryti kai kurias federalines įstaigas, kaip tai nutiko 1995 metais, be to iškiltų grėsmė socialinėms ir kitoms valstybinėms išmokoms, kurios galėtų imti vėluoti, arba netgi šalies valdžia nepajėgtų laiku sumokėti savo skolų.
„Obligacijų turėtojams ypač nepatinka rizika ir jaudinimasis. Jie mėgsta, kai su jais atsiskaitoma laiku, ir jie nemėgsta skaityti galybės naujienų apie tai, kad jiems gali būti nesumokėta“ - pareiškė HSBC Securities banko palūkanų normų strategė Lawrence Dyer.
Savo įsipareigojimų neįvykdymas, tai blogiausias įmanomas scenarijus, kuris sukeltų didelę žalą Amerikai, kuri po to ilgą laiką negalėtų pasiskolinti finansų rinkose. Lawrence Dyer pažymi, kad Amerika taip pat rizikuoja prarasti savo aukščiausią AAA skolinimosi reitingą, ir dėl to pastebimai šoktelėtų jos skolinimosi kaštai ir dar labiau pablogėtų biudžeto padėtis.
Tačiau šiuo metu niekas neprognozuoja ir nemano, kad viskas iš tiesų gali nueiti taip toli, bet naujasis Kongreso biudžeto komiteto pirmininkas respublikonas Paul Ryan pareiškė, kad jeigu nebus susitarta dėl išlaidų mažinimo plano, jo nedomina šalies skolinimosi limito didinimo perspektyva.
Amerikos prezidento Barako Obamos administracijos atstovas šią savaitę perspėjo respublikonus, jog šie gali labai rimtai prisižaisti nenorėdami padidinti šalies skolinimosi limito.
„Poveikis ekonomikai būtų tiesiog katastrofiškas“ – pareiškė Baltųjų Rūmų ekonomikos patarėjas Austan Goolsbee.
Šiuo metu Amerikos viešoji skola yra maždaug 332.6 mlrd. dolerių mažesnė nei dabar numatytas maksimalus skolinimosi limitas. Tuo tarpu šalies Iždo departamentas prognozuoja, kad vien per šį ketvirtį Amerikos skolinimosi poreikiai sudarys 431 mlrd. dolerių, na o kas mėnesį palūkanoms sumokėti už federalinę skolą reikia skirti maždaug 21.8 mlrd. dolerių sumą.
Nuo daugelio veiksnių priklausys, kada Amerika pasieks dabartinį šalies skolinimosi limitą. Tai gali priklausyti nuo mokesčių surinkimo, turto pardavimo, kuris buvo įgytas kuomet buvo gelbėjamos problemose atsidūrusios kompanijos.
Sausį įprastai gaunama nemažai pajamų kompanijų mokesčių pavidalu, na o kompanijų pelnų didėjimas tuo pačiu gali padidinti ir kompanijų mokamus mokesčius valstybei.
Tačiau Nomura ekonomistas Zach Pandl pažymi, kad nesenai pratęstos mokesčių lengvatos ir kiti pakeitimai iš kompanijų gali pareikalauti laiko, kol jos viską išsiaiškins, todėl mokesčių mokėjimas irgi gali vėluoti.
Verta prisiminti ir tai, jog Amerikos Iždo departamentas turi daug priemonių, kurių pagalba jie gali atitolinti šalies skolinimosi limito pasiekimą, tačiau tuo pačiu analitikai teigia, kad šios priemonės būtų veiksmingos tik daugiausiai keliolika savaičių, bet ne mėnesių.
Pirmoji priemonė, kurios galėtų imtis Amerikos valdžia, tai panaikinti 200 mlrd. dolerių vertės papildomo finansavimo programą, t.y. fondas kuris buvo sukurtas kriziniu laikotarpiu, ir kuris buvo skirtas vykdyti neatidėliotinas skolinimo programas, tačiau šis fondas buvo labai retai naudojamas.
Šis procesas galėtų prasidėti jau vasario viduryje, na o šio fondo lėšas galima būtų naudoti kitiems skolinimosi tikslams maždaug du mėnesius.
2009 metų rugsėjį, prieš kitus du buvusius šalies skolinimosi limitų padidinimus, kurie buvo atlikti 2009 metų gruodį ir 2010 metų vasarį, šalies Iždo departamentas sumažino FED įvairias programas nuo 200 iki 15 mlrd. dolerių, ir šių veiksmų pakako šešioms savaitėms, kol buvo patvirtintas naujas šalies skolinimosi limitas.
Amerikos Iždo departamentas taip pat turėjo imtis skubių priemonių ir 2006 bei 2007 metais, kad nebūtų peržengtas nustatytas skolinimosi limitas. Abejais atvejais buvo sustabdytas valstijų ir vietinių savivaldybių obligacijų pardavimas.
2006 metų vasarį, šalies skolinimosi limito didinimui, kuris tuomet sudarė tik 8.2 trilijonus dolerių, prieštaravo dabartinis Amerikos prezidentas Barakas Obama, kuris tuomet buvo Senatorius, na o dabar jo administracija teigia, kad jeigu nebus padidintas šalies skolinimosi limitas, tai šalies ekonomikos laukia katastrofa.
„Mano nuomone, šiuo metu rinka į tai žvelgia tik kaip šiaip į triukšmą, kuris galiausiai bus išspręstas“ – pareiškė Goldman Sachs banko analitikas Alec Phillips.
„Tačiau esminis klausimas išlieka, kokiu mastu jie padidins skolinimosi limitą, ar tai bus didelis padidinimas, kurio užteks metams ar dviems, ar tai bus tik nedidelis padidinimas, kurį dar kartą reikės pakartoti šiais metais“ – pridėjo jis.
Bet tai visiškai nereiškia, kad jeigu reikės mažinti išlaidas, bus sustabdytas esminių funkcijų, kaip pavyzdžiui nacionalinė gynyba arba mokėjimų vykdymas, pažymi Nomura ekonomistas Zach Pandl.
Nepaisant to, viso to gali užtekti, kad būtų sudrumsta skolų rinka, kuri šiuo metu viltingai laukia signalų, susijusiu su Amerikos ilgalaike fiskaline drausme.
„Jei jie negali susitarti dėl skolinimosi limito padidinimo, tai tuomet abejoms pusėms yra siunčiamas signalas, kad jie vis dėl to kartu turi spręsti esančias biudžeto problemas“ – reziumavo Nomura ekonomistas Zach Pandl.
