versija spausdinimui
(0)
Tarptautinėje rinkoje privatūs rizikos kapitalo fondai jau senokai įsitvirtino kaip svarbūs verslo plėtros finansavimo ir investicijų šaltiniai, tačiau Lietuvoje verslininkai apie juos girdėję mažai ir vertina atsargiai. Rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta įmonių vadovų apklausa parodė, kad net 92 proc. šalies bendrovių nėra susidūrusios su rizikos kapitalo fondais, 55,5 proc. vadovų nevertina fondų kaip galimo finansavimo šaltinio, 78 proc. apklaustųjų neįtraukia rizikos kapitalo fondų į galimų plėtros įrankių sąrašą. Ekspertai teigia, kad iki šiol tiesiog stigo verslo ir fondų valdytojų dialogo.
„Vilmorus“ apklausoje, atliktoje šių metų spalio 18 – lapkričio 3 dienomis, dalyvavo 200 skirtinguose Lietuvos regionuose veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.
„Lietuvos verslas yra pakankamai atsargus ir uždaras, daugelis linkę verčiau prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus bankams ar naudoti tradicinius finansavimo būdus nei įsileisti fondus į įmonės akcinį kapitalą. Manyčiau, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui iki šiol rizikos kapitalo fondai buvo ir lieka nepažįstami, o jų veiklos principai - neaiškūs. Situaciją pakeisti galėtų tik atviras ir nuoseklus verslo ir fondų valdytojų dialogas, kurio iki šiol tiesiog nebuvo“, - sakė advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.
Net 93 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų nežinojo nė vieno Lietuvoje veikiančio rizikos kapitalo fondo, 91,5 proc. apklaustųjų negalėjo įvardinti lietuviškų įmonių, į kurias buvo ar yra investavę tokie fondai.
„Lietuvos rizikos kapitalo rinka stipriai atsilieka nuo Europos šalyse pasiekto lygio. Nors rizikos kapitalo fondai Lietuvoje investuoja jau daugiau nei 15 metų, o tarp įmonių, kurių spurtą paskatino privatus rizikos kapitalas, yra ir stambiausių šalies bendrovių, tik šįmet Lietuvoje įsisteigė pirmieji 3 lietuviški rizikos kapitalo fondai. Lietuvoje pagal esamus ekonominius rodiklius galėtų veikti mažiausiai 15 tokių fondų“, - teigia Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos prezidentas Šarūnas Šiugžda.
Š. Šiugždos teigimu, tarp žinomiausių rizikos kapitalo pagalba išaugintų bendrovių – UAB „Alna“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Palink“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Sonex“, UAB „Malsena plius“ ir kitos. Šiuo metu Lietuvos rizikos kapitalo rinkos dalyviai siekia, jog būtų priimtas specialiai šiems fondams skirtas įstatymas, taikoma palankesnė mokestinė aplinka, yra įsteigę asociaciją, labai aktyviai pristato fondų veiklą visuomenėje.
Siekdamas paskatinti artimesnį verslo ir rizikos kapitalo fondų dialogą, žurnalas „IQ“ lapkričio 23 dieną Vilniuje organizuoja konferenciją „Rizikos kapitalas: neišnaudotos galimybės verslui“, kurioje dalyvaus ūkio ministras D.Kreivys, fondų valdytojai iš Lietuvos ir užsienio valstybių, sėkmingai bendradarbiavimą su rizikos kapitalo fondais išbandžiusių įmonių vadovai, teisės specialistai. Daugiau apie konferenciją – www.iqlab.lt
„Vilmorus“ apklausoje, atliktoje šių metų spalio 18 – lapkričio 3 dienomis, dalyvavo 200 skirtinguose Lietuvos regionuose veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.
„Lietuvos verslas yra pakankamai atsargus ir uždaras, daugelis linkę verčiau prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus bankams ar naudoti tradicinius finansavimo būdus nei įsileisti fondus į įmonės akcinį kapitalą. Manyčiau, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui iki šiol rizikos kapitalo fondai buvo ir lieka nepažįstami, o jų veiklos principai - neaiškūs. Situaciją pakeisti galėtų tik atviras ir nuoseklus verslo ir fondų valdytojų dialogas, kurio iki šiol tiesiog nebuvo“, - sakė advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.
Net 93 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų nežinojo nė vieno Lietuvoje veikiančio rizikos kapitalo fondo, 91,5 proc. apklaustųjų negalėjo įvardinti lietuviškų įmonių, į kurias buvo ar yra investavę tokie fondai.
„Lietuvos rizikos kapitalo rinka stipriai atsilieka nuo Europos šalyse pasiekto lygio. Nors rizikos kapitalo fondai Lietuvoje investuoja jau daugiau nei 15 metų, o tarp įmonių, kurių spurtą paskatino privatus rizikos kapitalas, yra ir stambiausių šalies bendrovių, tik šįmet Lietuvoje įsisteigė pirmieji 3 lietuviški rizikos kapitalo fondai. Lietuvoje pagal esamus ekonominius rodiklius galėtų veikti mažiausiai 15 tokių fondų“, - teigia Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos prezidentas Šarūnas Šiugžda.
Š. Šiugždos teigimu, tarp žinomiausių rizikos kapitalo pagalba išaugintų bendrovių – UAB „Alna“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Palink“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Sonex“, UAB „Malsena plius“ ir kitos. Šiuo metu Lietuvos rizikos kapitalo rinkos dalyviai siekia, jog būtų priimtas specialiai šiems fondams skirtas įstatymas, taikoma palankesnė mokestinė aplinka, yra įsteigę asociaciją, labai aktyviai pristato fondų veiklą visuomenėje.
Siekdamas paskatinti artimesnį verslo ir rizikos kapitalo fondų dialogą, žurnalas „IQ“ lapkričio 23 dieną Vilniuje organizuoja konferenciją „Rizikos kapitalas: neišnaudotos galimybės verslui“, kurioje dalyvaus ūkio ministras D.Kreivys, fondų valdytojai iš Lietuvos ir užsienio valstybių, sėkmingai bendradarbiavimą su rizikos kapitalo fondais išbandžiusių įmonių vadovai, teisės specialistai. Daugiau apie konferenciją – www.iqlab.lt