versija spausdinimui
(1)
Geresni nei prognozuota Baltijos šalių, tame tarpe ir Lietuvos ekonominiai rodikliai sustiprino lūkesčius ir tikėjimą augimo perspektyva per likusią 2010 metų dalį. Didėjantis Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, kartu su pasaulinės paklausos atsigavimu paspartino eksporto augimą. „Eksportas ir ateityje turėtų būti pagrindine varomąja šalies ekonomikos augimo jėga, o vidaus paklausa tikėtina pradės atsigauti kitų metų viduryje. Be to, labai realu, kad ekonomikai atsigauti padės ir įmonių investicijos“, – šalies ekonomikos perspektyvą brėžia „Swedbank” Lietuvoje vadovas Antanas Danys.
Per 2010 m. trečiąjį ketvirtį pirmą kartą po šešių iš eilės nuostolingų ketvirčių uždirbo 90 mln. litų grynojo pelno, tačiau dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti per 2010 metų tris ketvirčius banko grupė Lietuvoje patyrė 93 mln. litų nuostolių (84 proc. mažiau nei prieš metus, kai nuostolis siekė 592 mln. litų). „Šio ketvirčio rezultatai patvirtina, kad blogų verslo paskolų lygis jau pradėjo mažėti, o teigiamas ekonomikos atsigavimo poveikis, kaip minėta ir skelbiant antrojo ketvirčio rezultatus, privačių klientų portfeliui atsispindės vėliau, kai pradės mažėti nedarbas“, - paskutinio ketvirčio rezultatus vertina A. Danys.
Per devynis šių metų mėnesius „Swedbank" Lietuvoje veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius yra 235 mln. litų arba 38 proc. mažesnis lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Paskolos ir indėliai
Per 2010 m. trečiąjį ketvirtį lyginant su antruoju indėlių suma susitraukė 1 proc., tačiau lyginant su 2009 m. sausio-rugsėjo mėnesiais indėlių apimtis išaugo 11 procentų.
Per trečiąjį ketvirtį verslo paskolų srityje matomas nedidelis atsigavimas ir šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais „Swedbank“ Lietuvoje verslo paskolų portfelis išaugo 4 proc., tačiau dėl vis dar nekankamos naujų paskolų paklausos nuo metų pradžios paskolų portfelis sumažėjo 7 procentais.
Išaugus indėlių ir sumažėjus paskolų apimtims paskolų ir indėlių santykis buvo 127 proc.
Kreditų kokybė
Per 2010 metų tris ketvirčius bankas suformavo 345 mln. litų atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti arba 67 proc. mažiau nei prieš metus, kai buvo suformuota 1041 mln. Lt atidėjinių.
2010 metų rugsėjo 30 d. paskolų turinčių nuostolių požymių suma sudarė 2629 mln. litų ir buvo 157 mln. litų mažesnė lyginant su 2010 metų antruoju ketvirčiu.
2010 metų rugsėjo 30 d. bendra paskolų, kurių mokėjimai pradelsti daugiau nei 60 dienų, suma siekė 1977 mln. Lt (2009 m. rugsėjo 30 d. – 1689 mln. Lt). Bendra banko grupės Lietuvoje šių paskolų dalis siekė 12,7 procento.
Pajamos ir išlaidos
Lyginant antrąjį ir trečiąjį 2010 metų ketvirčius, grynosios palūkaninės pajamos išaugo 16 proc., bet, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šios pajamos sumažėjo 33 proc. iki 244 mln. litų. Pajamų augimą lėmė mažesnis paskolų portfelio mažėjimo greitis bei žemos indėlių litais palūkanų normos.
Tiek trečiojo ketvirčio, tiek visų metų išlaidos sumažėjo 5 procentais. Trečiojo ketvirčio išlaidos paprastai būna mažesnės dėl sezoniškumo veiksnių. Per devynis šių metų mėnesius darbuotojų skaičius sumažėjo 159 arba 6 proc., padalinių skaičius liko toks pat kaip ir antrajame ketvirtyje – 98 padaliniai. Pagal dabartines ekonomines sąlygas esamas personalo lygis bei pajėgumai aptarnauti klientus yra pakankami, todėl pokyčio trečiajame ketvirtyje nebuvo.
2010 metų liepos rugsėjo mėnesiais išlaidų/pajamų santykis buvo 0,44, o devynių mėnesių - 0,50.
Prognozės ir strategija: Grįžimas prie tradicinės bankininkystės ir naujos skolinimosi galimybės gyventojams
„Swedbank“ grįžta prie tradicinės bankininkystės modelio, kurio pagrindas – tvirti konsultavimo ir glaudūs ilgalaikiai santykiai su klientais, juos orientuojant ir suteikiant finansiniams klausimams spręsti reikalingų priemonių ir žinių, kartu pažįstant savo klientų verslą ir finansinę situaciją ir pasiūlant savo klientams paprastus ir aiškius finansinius sprendimus“, - pabrėžia A. Danys.
Rugsėjo mėnesį „Swedbank“ Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, pradėjo taikyti naują būsto paskolos palūkanų skaičiavimo metodiką. Esminis būsto paskolos palūkanų skaičiavimo pasikeitimas yra individualios klientui taikomos maržos atskyrimas, šalies riziką skaičiuojant kartu su įprastu EURIBOR ar VILIBOR. Tai yra, iš ankstesnės banko taikytos maržos eliminuojami papildomi banko skolinimosi kaštai, juos pakeičiant objektyvesniu kriterijumi – šalies rizikos faktoriumi, o marža klientui nustatoma tik vertinant jo individualią riziką, kredito istoriją. Tikimasi, kad naujoji skaičiavimo metodika suteiks ne tik daugiau stabilumo, aiškumo ir objektyvumo ilgam periodui besiskolinantiems klientams, bet ir išjudins privatų skolinimą. Per 2010 metų devynis mėnesius pastebime didėjantį klientų norinčiųjų skolintis skaičių (per 9 šių metų mėnesius paraiškų skolintis bankas sulaukė apie 17 proc., daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu) bei augantį naujų paskolų pardavimų skaičių (per 9 šių metų mėnesius pasirašyta naujų paskolų apie 21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu). Nuo naujos kainodaros pristatymo pradžios net 74 proc. klientų paskolas paėmė naudodamiesi nauja būsto paskolos kainodara.
„Swedbank“ 2010 metų rezultatai bus paskelbti 2011 metų vasario 8 d.
„Swedbank" Grupės rezultatų pranešimą rasite čia: www.swedbank.com
Per 2010 m. trečiąjį ketvirtį pirmą kartą po šešių iš eilės nuostolingų ketvirčių uždirbo 90 mln. litų grynojo pelno, tačiau dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti per 2010 metų tris ketvirčius banko grupė Lietuvoje patyrė 93 mln. litų nuostolių (84 proc. mažiau nei prieš metus, kai nuostolis siekė 592 mln. litų). „Šio ketvirčio rezultatai patvirtina, kad blogų verslo paskolų lygis jau pradėjo mažėti, o teigiamas ekonomikos atsigavimo poveikis, kaip minėta ir skelbiant antrojo ketvirčio rezultatus, privačių klientų portfeliui atsispindės vėliau, kai pradės mažėti nedarbas“, - paskutinio ketvirčio rezultatus vertina A. Danys.
Per devynis šių metų mėnesius „Swedbank" Lietuvoje veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius yra 235 mln. litų arba 38 proc. mažesnis lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Paskolos ir indėliai
Per 2010 m. trečiąjį ketvirtį lyginant su antruoju indėlių suma susitraukė 1 proc., tačiau lyginant su 2009 m. sausio-rugsėjo mėnesiais indėlių apimtis išaugo 11 procentų.
Per trečiąjį ketvirtį verslo paskolų srityje matomas nedidelis atsigavimas ir šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais „Swedbank“ Lietuvoje verslo paskolų portfelis išaugo 4 proc., tačiau dėl vis dar nekankamos naujų paskolų paklausos nuo metų pradžios paskolų portfelis sumažėjo 7 procentais.
Išaugus indėlių ir sumažėjus paskolų apimtims paskolų ir indėlių santykis buvo 127 proc.
Kreditų kokybė
Per 2010 metų tris ketvirčius bankas suformavo 345 mln. litų atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti arba 67 proc. mažiau nei prieš metus, kai buvo suformuota 1041 mln. Lt atidėjinių.
2010 metų rugsėjo 30 d. paskolų turinčių nuostolių požymių suma sudarė 2629 mln. litų ir buvo 157 mln. litų mažesnė lyginant su 2010 metų antruoju ketvirčiu.
2010 metų rugsėjo 30 d. bendra paskolų, kurių mokėjimai pradelsti daugiau nei 60 dienų, suma siekė 1977 mln. Lt (2009 m. rugsėjo 30 d. – 1689 mln. Lt). Bendra banko grupės Lietuvoje šių paskolų dalis siekė 12,7 procento.
Pajamos ir išlaidos
Lyginant antrąjį ir trečiąjį 2010 metų ketvirčius, grynosios palūkaninės pajamos išaugo 16 proc., bet, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šios pajamos sumažėjo 33 proc. iki 244 mln. litų. Pajamų augimą lėmė mažesnis paskolų portfelio mažėjimo greitis bei žemos indėlių litais palūkanų normos.
Tiek trečiojo ketvirčio, tiek visų metų išlaidos sumažėjo 5 procentais. Trečiojo ketvirčio išlaidos paprastai būna mažesnės dėl sezoniškumo veiksnių. Per devynis šių metų mėnesius darbuotojų skaičius sumažėjo 159 arba 6 proc., padalinių skaičius liko toks pat kaip ir antrajame ketvirtyje – 98 padaliniai. Pagal dabartines ekonomines sąlygas esamas personalo lygis bei pajėgumai aptarnauti klientus yra pakankami, todėl pokyčio trečiajame ketvirtyje nebuvo.
2010 metų liepos rugsėjo mėnesiais išlaidų/pajamų santykis buvo 0,44, o devynių mėnesių - 0,50.
Prognozės ir strategija: Grįžimas prie tradicinės bankininkystės ir naujos skolinimosi galimybės gyventojams
„Swedbank“ grįžta prie tradicinės bankininkystės modelio, kurio pagrindas – tvirti konsultavimo ir glaudūs ilgalaikiai santykiai su klientais, juos orientuojant ir suteikiant finansiniams klausimams spręsti reikalingų priemonių ir žinių, kartu pažįstant savo klientų verslą ir finansinę situaciją ir pasiūlant savo klientams paprastus ir aiškius finansinius sprendimus“, - pabrėžia A. Danys.
Rugsėjo mėnesį „Swedbank“ Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, pradėjo taikyti naują būsto paskolos palūkanų skaičiavimo metodiką. Esminis būsto paskolos palūkanų skaičiavimo pasikeitimas yra individualios klientui taikomos maržos atskyrimas, šalies riziką skaičiuojant kartu su įprastu EURIBOR ar VILIBOR. Tai yra, iš ankstesnės banko taikytos maržos eliminuojami papildomi banko skolinimosi kaštai, juos pakeičiant objektyvesniu kriterijumi – šalies rizikos faktoriumi, o marža klientui nustatoma tik vertinant jo individualią riziką, kredito istoriją. Tikimasi, kad naujoji skaičiavimo metodika suteiks ne tik daugiau stabilumo, aiškumo ir objektyvumo ilgam periodui besiskolinantiems klientams, bet ir išjudins privatų skolinimą. Per 2010 metų devynis mėnesius pastebime didėjantį klientų norinčiųjų skolintis skaičių (per 9 šių metų mėnesius paraiškų skolintis bankas sulaukė apie 17 proc., daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu) bei augantį naujų paskolų pardavimų skaičių (per 9 šių metų mėnesius pasirašyta naujų paskolų apie 21 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu). Nuo naujos kainodaros pristatymo pradžios net 74 proc. klientų paskolas paėmė naudodamiesi nauja būsto paskolos kainodara.
„Swedbank“ 2010 metų rezultatai bus paskelbti 2011 metų vasario 8 d.
„Swedbank" Grupės rezultatų pranešimą rasite čia: www.swedbank.com
