versija spausdinimui
(0)
Šią savaitę netyla kalbos dėl Japonijos vyriausybės intervencijos valiutų rinkose. Jau rugsėjo 15 dieną buvo spekuliuojama, kad Japonijos vyriausybė visgi planuoja įsiterpti bei iš dalies perimti jenos valiutos kontrolę į savo rankas. Iš dalies jena dolerio atžvilgiu brango dėl negatyvių JAV ekonomikos atsigavimo lūkesčių bei Europą užgulusios skolų naštos, kuri kelia vis daugiau abejonių dėl Europos šalių ekonomikų atsigavimo po globalios finansų krizės. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, jenos pajamingumas paprastai išauga, kai investuotojai stengiasi išvengti rizikos dėl šalies mokėjimo balanso pertekliaus ir defliacijos.
Antradienį, rugsėjo 14 dieną, Japonijoje vyko ministro pirmininko rinkimai, kurių metu ministras pirmininkas Naoto Kan nugalėjo priešininkų partijos lyderį Ichiro Ozawa. Pastarasis jau anksčiau yra atvirai pažadėjęs, kad intervencija valiutų rinkose yra neišvengiama ir reikalinga eksportuotojų situacijai palengvinti. Tuomet konkrečių veiksmų nesiimta, intervencijos mastas taip pat nebuvo atskleistas. Tačiau buvo aišku, kad siekiant sustabdyti jenos ralį prieš dolerį, prasidėjusį šių metų gegužės viduryje, intervencija yra neišvengiama.
Savaitės pradžioje Japonijos valiuta pakilo į 15 metų aukštumas. Tai kelia grėsmę šalies ekonomikai, kuri iš esmės ir yra palaikoma augančio eksporto. Liepos mėnesį atnaujinti šalies pramonės produkcijos rodikliai visgi patvirtina, kad produkcijos apimtys mažėjo palyginti su praėjusio mėnesio duomenimis. Korporacijų vadovai pesimistiškai vertino ir užsienio pardavimų ateities perspektyvas. Siekdama stabilizuoti lėtėjančią Japonijos ekonomiką bei stabdydama galimą defliaciją vyriausybė privalėjo taikyti griežtas monetarinės politikos priemones. Tuo metu fiksuotas 32 trln. jenų (384 mlrd. JAV dolerių) nerealizuojamas nuostolis užsienio valiutos keitimo sąskaitose, kuris buvo naudojamas intervencijos metu. Šalies intervencinis valiutos kurso reguliavimas gali lemti šalies skolos augimą bei paskatinti nesutarimus užsienio politikoje.
Azijos prekybos sesijos metu po Japonijos Banko įvykdytos intervencijos jena krito 3 % iki 85,57 jenų už 1 JAV dolerį. Šiais metais jena dolerio atžvilgiu kilo nuo 93,02 iki 82,88 už dolerį. Tokijo Mitsubishi bankas prognozuoja, kad Japonijos valiuta silpnės iki 87 jenų už dolerį per šių metų ketvirtąjį ketvirtį ir iki 95 jenų už dolerį iki 2011 metų 3-iojo ketvirčio. Teoriškai yra laikoma, kad nenuspėjami valiutų rinkos svyravimai kelia šaliai didesnę grėsmę nei nusistovėjęs aukštas valiutos kursas.
Inga Baužytė,
Orion Securities
Antradienį, rugsėjo 14 dieną, Japonijoje vyko ministro pirmininko rinkimai, kurių metu ministras pirmininkas Naoto Kan nugalėjo priešininkų partijos lyderį Ichiro Ozawa. Pastarasis jau anksčiau yra atvirai pažadėjęs, kad intervencija valiutų rinkose yra neišvengiama ir reikalinga eksportuotojų situacijai palengvinti. Tuomet konkrečių veiksmų nesiimta, intervencijos mastas taip pat nebuvo atskleistas. Tačiau buvo aišku, kad siekiant sustabdyti jenos ralį prieš dolerį, prasidėjusį šių metų gegužės viduryje, intervencija yra neišvengiama.
Savaitės pradžioje Japonijos valiuta pakilo į 15 metų aukštumas. Tai kelia grėsmę šalies ekonomikai, kuri iš esmės ir yra palaikoma augančio eksporto. Liepos mėnesį atnaujinti šalies pramonės produkcijos rodikliai visgi patvirtina, kad produkcijos apimtys mažėjo palyginti su praėjusio mėnesio duomenimis. Korporacijų vadovai pesimistiškai vertino ir užsienio pardavimų ateities perspektyvas. Siekdama stabilizuoti lėtėjančią Japonijos ekonomiką bei stabdydama galimą defliaciją vyriausybė privalėjo taikyti griežtas monetarinės politikos priemones. Tuo metu fiksuotas 32 trln. jenų (384 mlrd. JAV dolerių) nerealizuojamas nuostolis užsienio valiutos keitimo sąskaitose, kuris buvo naudojamas intervencijos metu. Šalies intervencinis valiutos kurso reguliavimas gali lemti šalies skolos augimą bei paskatinti nesutarimus užsienio politikoje.
Azijos prekybos sesijos metu po Japonijos Banko įvykdytos intervencijos jena krito 3 % iki 85,57 jenų už 1 JAV dolerį. Šiais metais jena dolerio atžvilgiu kilo nuo 93,02 iki 82,88 už dolerį. Tokijo Mitsubishi bankas prognozuoja, kad Japonijos valiuta silpnės iki 87 jenų už dolerį per šių metų ketvirtąjį ketvirtį ir iki 95 jenų už dolerį iki 2011 metų 3-iojo ketvirčio. Teoriškai yra laikoma, kad nenuspėjami valiutų rinkos svyravimai kelia šaliai didesnę grėsmę nei nusistovėjęs aukštas valiutos kursas.
Inga Baužytė,
Orion Securities