versija spausdinimui
(1)
The Wall Street Journal leidinys išanalizavo Europos bankų streso testų rezultatus, bei šiandien pasirodžiusiame savo numeryje parašė, kad kai kurie Europos bankai nepateikė išsamius duomenis susijusius su turimais šalių valstybiniais skolos vertybiniais popieriais, skirtingai nei teigė reguliatoriai.
Po šios informacijos pasirodymo, šiandien euras dolerio atžvilgiu smuktelėjo žemyn net daugiau nei vienu procentu, nes investuotojai ėmė nerimauti, kad Europos skolų ir bankų krizė dar nesibaigė.
„Kai kurie bankai pateikdami duomenis neįtraukė tam tikrų savo turimų obligacijų, ir daugelis iš jų sumažino realias savo turimas šortų pozicijas, be to nei reguliatoriai, nei tuo labiau daugelis bankų neatskleidė visos informacijos susijusios su streso testais“ – rašoma šios dienos The Wall Street Journal leidinyje.
Minimas laikraštis taip pat pažymi, kad neįmanoma nustatyti tikslaus bankų skaičiaus, kurie neatskleidė visos informacijos apie savo turimus skolos vertybinius popierius. Tačiau minimo leidinio žurnalistai išskyrė Barclays ir Credit Agricole bankus, kurie pateikdami informaciją reguliatoriams, pastebimai sumažino savo turimų šalių skolos vertybinių popierių pozicijas.
Tuo tarpu tiek Barclays, tiek Credit Agricole bankų atstovai teigia, kad jie veikė pagal Europos sąjungos nustatytas taisykles.
Investicinės kompanijos Noster Capital vykdantysis partneris Pedro De Noronha praėjusią savaitę teigė, kad atlikti streso testai privertė jį juoktis.
„Mes tiktai testavome tai, ką mums pasakė testuoti bankai. Aš nemačiau nieko, kas būtų testuojama iki to laiko, kol jo neištiktų bankrotas“ – mano Pedro De Noronha, kuris šiuo metu šortina penkių pagrindinių Europos bankų akcijas.
„Kai aš žiūriu į bankų pirmojo kapitalo rodiklius, aš matau jose tokius dalykus, kurie iš tikrųjų nėra turtas, ir jie gali išnykti per krizę. Tikrasis kai kurių bankų pirmojo lygio kapitalo rodiklis tesudaro vos 1.7 procentus“ – atkreipia dėmesį jis.
Remiantis šių metų liepos pabaigoje atskleistai Europos bankų streso testų rezultatais, iš 91 banko, šio streso testo neišlaikė vos septyni bankai, tad investuotojų dėmesys nukrypo į Amerikos ir Kinijos ekonomikas.
Bank of New York Mellon banko atstovas Simon Derrick mano, kad ši tendencija nepasikeis, nepaisant pasirodžiusio The Wall Street Journal leidinio straipsnio.
„Pirminė reakcija valiutų rinkoje į pasirodžiusią informaciją leidžia spręsti, kad daugelis rinkos dalyvių pernelyg nebuvo nustebinti, kad atlikti streso testai buvo skirti tik tam, kad parodytų kaip įmanoma geresnį vaizdą“ – teigė jis.
„Be to, po paskelbtų rezultatų, rinkos dalyvių dėmesys nukrypo kitur. Straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad Europos bankai laikėsi nustatytų instrukcijų, tad testai buvo atlikti tik tam, kad būtų gautas kuo geresnis vaizdas“ – atkreipia dėmesį Simon Derrick.
„Europoje rinkos dalyviai šiuo metu yra labiau susirūpinę dėl infliacijos, nei dėl struktūrinių problemų, kaip pavyzdžiui dėl staigiai išaugusių maisto kainų. Jeigu tokie rimti investuotojai kaip Kinijos valdžia ims nerimauti dėl euro, tuomet dėl Europos aš irgi imsiu nerimauti. Tačiau nuo to laiko, rinkos jau pastebimai pajudėjo į viršų. Dabartinė rinka man primena tą, kuri buvo 2007 ir 2002 metų antrojoje pusėje. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad padėtis kitais metais bus tokia pati, kokia buvo 2008 arba 2003 metais, nors pagrindinės problemos vis dar išlieka. Turto kainos šiuo metu nejuda niekur, kaip tai buvo ir tais metais“ – reziumavo Bank of New York Mellon banko atstovas Simon Derrick.
Po šios informacijos pasirodymo, šiandien euras dolerio atžvilgiu smuktelėjo žemyn net daugiau nei vienu procentu, nes investuotojai ėmė nerimauti, kad Europos skolų ir bankų krizė dar nesibaigė.
„Kai kurie bankai pateikdami duomenis neįtraukė tam tikrų savo turimų obligacijų, ir daugelis iš jų sumažino realias savo turimas šortų pozicijas, be to nei reguliatoriai, nei tuo labiau daugelis bankų neatskleidė visos informacijos susijusios su streso testais“ – rašoma šios dienos The Wall Street Journal leidinyje.
Minimas laikraštis taip pat pažymi, kad neįmanoma nustatyti tikslaus bankų skaičiaus, kurie neatskleidė visos informacijos apie savo turimus skolos vertybinius popierius. Tačiau minimo leidinio žurnalistai išskyrė Barclays ir Credit Agricole bankus, kurie pateikdami informaciją reguliatoriams, pastebimai sumažino savo turimų šalių skolos vertybinių popierių pozicijas.
Tuo tarpu tiek Barclays, tiek Credit Agricole bankų atstovai teigia, kad jie veikė pagal Europos sąjungos nustatytas taisykles.
Investicinės kompanijos Noster Capital vykdantysis partneris Pedro De Noronha praėjusią savaitę teigė, kad atlikti streso testai privertė jį juoktis.
„Mes tiktai testavome tai, ką mums pasakė testuoti bankai. Aš nemačiau nieko, kas būtų testuojama iki to laiko, kol jo neištiktų bankrotas“ – mano Pedro De Noronha, kuris šiuo metu šortina penkių pagrindinių Europos bankų akcijas.
„Kai aš žiūriu į bankų pirmojo kapitalo rodiklius, aš matau jose tokius dalykus, kurie iš tikrųjų nėra turtas, ir jie gali išnykti per krizę. Tikrasis kai kurių bankų pirmojo lygio kapitalo rodiklis tesudaro vos 1.7 procentus“ – atkreipia dėmesį jis.
Remiantis šių metų liepos pabaigoje atskleistai Europos bankų streso testų rezultatais, iš 91 banko, šio streso testo neišlaikė vos septyni bankai, tad investuotojų dėmesys nukrypo į Amerikos ir Kinijos ekonomikas.
Bank of New York Mellon banko atstovas Simon Derrick mano, kad ši tendencija nepasikeis, nepaisant pasirodžiusio The Wall Street Journal leidinio straipsnio.
„Pirminė reakcija valiutų rinkoje į pasirodžiusią informaciją leidžia spręsti, kad daugelis rinkos dalyvių pernelyg nebuvo nustebinti, kad atlikti streso testai buvo skirti tik tam, kad parodytų kaip įmanoma geresnį vaizdą“ – teigė jis.
„Be to, po paskelbtų rezultatų, rinkos dalyvių dėmesys nukrypo kitur. Straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad Europos bankai laikėsi nustatytų instrukcijų, tad testai buvo atlikti tik tam, kad būtų gautas kuo geresnis vaizdas“ – atkreipia dėmesį Simon Derrick.
„Europoje rinkos dalyviai šiuo metu yra labiau susirūpinę dėl infliacijos, nei dėl struktūrinių problemų, kaip pavyzdžiui dėl staigiai išaugusių maisto kainų. Jeigu tokie rimti investuotojai kaip Kinijos valdžia ims nerimauti dėl euro, tuomet dėl Europos aš irgi imsiu nerimauti. Tačiau nuo to laiko, rinkos jau pastebimai pajudėjo į viršų. Dabartinė rinka man primena tą, kuri buvo 2007 ir 2002 metų antrojoje pusėje. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad padėtis kitais metais bus tokia pati, kokia buvo 2008 arba 2003 metais, nors pagrindinės problemos vis dar išlieka. Turto kainos šiuo metu nejuda niekur, kaip tai buvo ir tais metais“ – reziumavo Bank of New York Mellon banko atstovas Simon Derrick.