versija spausdinimui
(6)
Dabartinė situacija primena tą, kuri buvo 1938 metais Amerikoje, pareiškė žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
Jo nuomone, dabartinė situacija primena tą, kuri buvo 1938 metais Amerikoje, kai Baltuosius rūmus valdė Franklin Delano Roosevelt. Finansų krizė pakenkė ekonomikai. Šalies prezidento vykdoma politika sumažino potencialius nuostolius, tačiau buvo pernelyg atsargi ir bedarbystė išlieka labai aukštam lygyje. Būtina imtis papildomų priemonių, tačiau visuomenė nepritaria tam, kad dabartinė valdžia imtų vykdyti aktyvesnius veiksmus, todėl galima spėti, kad per artėjančius Kongreso rinkimus, demokratai patirs pralaimėjimą.
„Prezidento Barako Obamos ekonomistai pažadėjo nepakartoti tų pačių klaidų, kurios buvo padarytos 1937 metais, kuomet tuometinis prezidentas Franklin Delano Roosevelt pernelyg anksti nutraukė šalies ekonomikos stimuliavimo veiksmus. Tačiau įgyvendindamas savo programą, kuri buvo per daug maža ir trumpalaikė, Barakas Obama pasiekė tik šiuos tikslus: stimuliacinis planas padėjo padidinti ekonomikos augimą tuomet, kai jis buvo realizuojamas, tačiau kalbant apie bedarbystę, šioje srityje jam pavyko tik nežymiai pagerinti jos padėtį, tačiau minėti efektai ima silpnėti“ – pareiškė ekonomistas Paul Krugman.
Jo nuomone, Amerikos prezidento komanda pateko į politinius spąstus. Dar vienas ekonomikos skatinimo planas yra būtinas, tačiau po to, kai pirmasis stimuliacinis planas buvo iš dalies nesėkmingas, gerokai sumažėjo visuomenės palaikymas.
„Trumpai tariant, sveiki atvykę į 1938 metus“ – teigė minimas ekonomistas.
Jo nuomone, nėra jokių abejonių, kad norint pagerinti dabartinę Amerikos ekonominę padėtį, reikia įgyvendinti dar vieną ekonomikos stimuliacinę programą. Savo priešininkams, kurie teigia, kad tokiu būdu tik dar labiau šoktels ir taip rekordinis šalies biudžeto deficitas, Paul Krugman primena, kad panašių veiksmų Amerikoje buvo imtasi, kuomet kilo Antrasis pasaulinis karas.
„Ekonominiu požiūriu, per Antrą pasaulinį karą, gerokai deficito sąskaita padidėjo valstybės išlaidos, tokiu mastu, kuris esant kitoms aplinkybėms nebūtų priimtinas. Per karą valdžia pasiskolino tiek lėšų, kurios atitiko 1940 metų dviejų BVP dydį, t.y. yra maždaug dabartinių pinigų 30 trilijonų dolerių ekvivalentas. Tačiau žinote ką? – deficito pagalba finansuojamos išlaidos sukūrė ekonominį pakilimą, ir tuo pačiu padėjo pamatus ilgalaikiam požiūriui į ekonomiką“ – pareiškė jis.
Ekonomisto Paul Krugman nuomone, šios istorijos moralas yra aiškus.
„Kuomet ekonomika susiduria su didelėmis problemos, įprastos taisyklės ima nebegalioti. Bandymas ieškoti taupymo galimybių – yra savižudybė, nes kuomet tuo pačiu metu visi bando sugrąžinti prisiimtas paskolas, visą tai pavirsta į depresiją ir defliaciją, o skolų problema tampa dar didesnė. Ir priešingai, yra galimybė išleidžiant kurį laiką daugiau, t.y. padidinant deficitą, ateityje sumažinti skolas“ - reziumavo žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
Jo nuomone, dabartinė situacija primena tą, kuri buvo 1938 metais Amerikoje, kai Baltuosius rūmus valdė Franklin Delano Roosevelt. Finansų krizė pakenkė ekonomikai. Šalies prezidento vykdoma politika sumažino potencialius nuostolius, tačiau buvo pernelyg atsargi ir bedarbystė išlieka labai aukštam lygyje. Būtina imtis papildomų priemonių, tačiau visuomenė nepritaria tam, kad dabartinė valdžia imtų vykdyti aktyvesnius veiksmus, todėl galima spėti, kad per artėjančius Kongreso rinkimus, demokratai patirs pralaimėjimą.
„Prezidento Barako Obamos ekonomistai pažadėjo nepakartoti tų pačių klaidų, kurios buvo padarytos 1937 metais, kuomet tuometinis prezidentas Franklin Delano Roosevelt pernelyg anksti nutraukė šalies ekonomikos stimuliavimo veiksmus. Tačiau įgyvendindamas savo programą, kuri buvo per daug maža ir trumpalaikė, Barakas Obama pasiekė tik šiuos tikslus: stimuliacinis planas padėjo padidinti ekonomikos augimą tuomet, kai jis buvo realizuojamas, tačiau kalbant apie bedarbystę, šioje srityje jam pavyko tik nežymiai pagerinti jos padėtį, tačiau minėti efektai ima silpnėti“ – pareiškė ekonomistas Paul Krugman.
Jo nuomone, Amerikos prezidento komanda pateko į politinius spąstus. Dar vienas ekonomikos skatinimo planas yra būtinas, tačiau po to, kai pirmasis stimuliacinis planas buvo iš dalies nesėkmingas, gerokai sumažėjo visuomenės palaikymas.
„Trumpai tariant, sveiki atvykę į 1938 metus“ – teigė minimas ekonomistas.
Jo nuomone, nėra jokių abejonių, kad norint pagerinti dabartinę Amerikos ekonominę padėtį, reikia įgyvendinti dar vieną ekonomikos stimuliacinę programą. Savo priešininkams, kurie teigia, kad tokiu būdu tik dar labiau šoktels ir taip rekordinis šalies biudžeto deficitas, Paul Krugman primena, kad panašių veiksmų Amerikoje buvo imtasi, kuomet kilo Antrasis pasaulinis karas.
„Ekonominiu požiūriu, per Antrą pasaulinį karą, gerokai deficito sąskaita padidėjo valstybės išlaidos, tokiu mastu, kuris esant kitoms aplinkybėms nebūtų priimtinas. Per karą valdžia pasiskolino tiek lėšų, kurios atitiko 1940 metų dviejų BVP dydį, t.y. yra maždaug dabartinių pinigų 30 trilijonų dolerių ekvivalentas. Tačiau žinote ką? – deficito pagalba finansuojamos išlaidos sukūrė ekonominį pakilimą, ir tuo pačiu padėjo pamatus ilgalaikiam požiūriui į ekonomiką“ – pareiškė jis.
Ekonomisto Paul Krugman nuomone, šios istorijos moralas yra aiškus.
„Kuomet ekonomika susiduria su didelėmis problemos, įprastos taisyklės ima nebegalioti. Bandymas ieškoti taupymo galimybių – yra savižudybė, nes kuomet tuo pačiu metu visi bando sugrąžinti prisiimtas paskolas, visą tai pavirsta į depresiją ir defliaciją, o skolų problema tampa dar didesnė. Ir priešingai, yra galimybė išleidžiant kurį laiką daugiau, t.y. padidinant deficitą, ateityje sumažinti skolas“ - reziumavo žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
