„Sunkmetis parodė, kad ilgalaikes būsto paskolas paėmę klientai yra itin jautrūs dideliems mėnesio įmokos svyravimas, o finansinis stabilumas, kuris neatsiejamas nuo finansinio saugumo, klientams yra labai svarbus. Dėl to ieškojome būdų, kaip galėtume klientui pasiūlyti ekonomikos ciklams atsparesnę kainą. Nauja kainodara bus siūloma naujiems klientams, bet sąlygas pasikeisti galės ir esami, anksčiau būsto paskolas ėmę klientai“, – naują sprendimą pristato Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Jūratės Gumuliauskienės teigimu, naujoji kainodara buvo sukurta „Swedbank“, remiantis pasauline praktika, o esminis būsto palūkanų skaičiavimo pasikeitimas yra individualios klientui taikomos maržos atskyrimas, šalies riziką skaičiuojant kartu su įprastu EURIBOR ar VILIBOR. Tai yra, iš ankstesnės banko taikytos maržos eliminuojami papildomi banko skolinimosi kaštai, juos pakeičiant objektyvesniu kriterijumi – šalies rizikos reitingu.
Šalies rizika, kuri apskaičiuojama remiantis praėjusių 2 metų duomenimis, amortizuoja EURIBOR ir VILIBOR pokyčius, tai reiškia, kad prastesniais laikais, ekonomikos sunkmečiu, kai pinigai sunkiau uždirbami, o EURIBOR/VILIBOR palūkanos aukštos – šalies rizika skaičiuojama iš geresnių laikų, todėl kliento įmoka bus mažesnė, nei taikant iki šiol Lietuvos rinkoje galiojusią palūkanų skaičiavimo formulę.
„Jei šiandien klientas imtų 250 000 lt būsto paskolą litais, tai jo mėnesio įmoka pagal seną apskaičiavimo formulę būtų apie 1420 lt, o taikant naująją kainodarą – apie 200 lt mažesnė“, – būsto paskolos kainų skirtumą pateikia Jūratė Gumuliauskienė.
Atitinkamai ekonomikos pakilimo metu, kai pinigai rinkoje lengviau uždirbami ir pigiau skolinami, EURIBOR/VILIBOR palūkanos mažėja – šalies rizika apskaičiuojama remiantis buvusio ekonomikos sunkmečio duomenimis, todėl mėnesio įmoka būtų šiek tiek didesnė, nei skaičiuojant iki šiol galiojusia tvarka.
Kitas svarbus pasikeitimas, be patrauklios būsto paskolos kainos ir mažesnių svyravimų, yra aiškios ilgalaikės partnerystės su banku sąlygos.
„Su būsto paskolą imančiu klientu iškart aiškiai apsibrėžiame, ką ir kada vertinsime. Pradiniame etape nustatyta banko marža yra perskaičiuojama kas 2 metus. Ji nesikeičia visą paskolos laikotarpį, jei klientas vykdo prisiimtus įsipareigojimus, tai yra – nevėluoja mokėti mėnesio įmokų. Jei vis dėlto klientas mokėti vėluoja, marža didėja, tačiau, įvertinus kitų 2 metų to paties kliento atsakingą finansinį elgesį, marža gali sumažėti ir grįžti į pradinį dydį be papildomų derybų su banku. Tai reiškia, kad klientas pats daro tiesioginę įtaką mėnesio įmokos dydžiui. Per visą paskolos laikotarpį marža gali padidėti daugiausiai iki 2 procentų“, – teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Dėl būsto paskolos mėnesio įmokos dydžio apskaičiavimo specifikos ir sąlygų aiškumo, klientas gali lengviau prognozuoti būsimus svyravimus, todėl gali efektyviau planuoti savo finansus.
„Tikimės, kad visuomenė teigiamai įvertins šią naujovę būsto paskolų rinkoje ne tik dėl patrauklios kainos dabar, bet ir dėl kitų šios kainodaros savybių. Ieškodami naujo sprendimo siekėme klientams pasiūlyti daugiau stabilumo ir sąžiningą, abipusiais įsipareigojimais grįstą ilgalaikę partnerystę su banku“, – apibendrina Jūratė Gumuliauskienė.