versija spausdinimui
(0)
Po stabtelėjimo vasaros pradžioje būsimųjų pensininkų turto augimas rugpjūčio mėnesį buvo vienas didžiausių šiais metais – iš investicijų uždirbta 60 mln. litų. Bendra per 2010 metų aštuonis mėnesius iš investicijų uždirbta suma siekia 215 mln. litų, tuo tarpu „Sodra“ į būsimųjų pensininkų sąskaitas pervedė tik 160,8 mln. litų.
„Rinkoms toliau demonstruojant gerus rezultatus ir pensijų fondų valdytojams sugebėjus tuo pasinaudoti, didėja būsimųjų pensininkų turtas, atliktų investicijų įtaka darosi vis pastebimesnė. Tenka tik apgailestauti, kad valstybė neatsižvelgė į mūsų rekomendacijas ir sumažino pervedimus būsimiems pensininkams 2009-2010 metais – kaip tik tuo laikotarpiu, kai rinkos smarkiai kilo ir iš investicijų buvo galima uždirbti“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais ne tik buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių laikini nuosmukiai, bet sukauptas turtas yra ir gerokai padidintas, t.y. galima sakyti, kad per periodą buvo pasiekta teigiama grąža šiuo metu siekianti jau 192 mln. litų. Tokia suma pensijų kaupimo sąskaitose yra daugiau pinigų nei jų buvo pervesta iš „Sodros“. Bendras būsimųjų pensininkų turtas siekia 3,63 mlrd. litų
2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 m. viduryje – jau tik iki 2 proc. Dėl to į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas 2009 ir 2010 metais buvo pervesta keliais šimtais milijonų litų mažiau. Deja, Seimo sprendimu 2 proc. pervedimai palikti galioti ir 2011 metams, iki tol, kol nepasibaigs taip vadinama „ypatingoji padėtis“.
Šiuo metu Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,9 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
„Rinkoms toliau demonstruojant gerus rezultatus ir pensijų fondų valdytojams sugebėjus tuo pasinaudoti, didėja būsimųjų pensininkų turtas, atliktų investicijų įtaka darosi vis pastebimesnė. Tenka tik apgailestauti, kad valstybė neatsižvelgė į mūsų rekomendacijas ir sumažino pervedimus būsimiems pensininkams 2009-2010 metais – kaip tik tuo laikotarpiu, kai rinkos smarkiai kilo ir iš investicijų buvo galima uždirbti“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais ne tik buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių laikini nuosmukiai, bet sukauptas turtas yra ir gerokai padidintas, t.y. galima sakyti, kad per periodą buvo pasiekta teigiama grąža šiuo metu siekianti jau 192 mln. litų. Tokia suma pensijų kaupimo sąskaitose yra daugiau pinigų nei jų buvo pervesta iš „Sodros“. Bendras būsimųjų pensininkų turtas siekia 3,63 mlrd. litų
2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 m. viduryje – jau tik iki 2 proc. Dėl to į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas 2009 ir 2010 metais buvo pervesta keliais šimtais milijonų litų mažiau. Deja, Seimo sprendimu 2 proc. pervedimai palikti galioti ir 2011 metams, iki tol, kol nepasibaigs taip vadinama „ypatingoji padėtis“.
Šiuo metu Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,9 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.