versija spausdinimui
(1)
Europos Centrinis bankas šiandien, kaip ir visuotinai buvo laukta, antrą kartą pakėlė savo palūkanas. Be to, kilsteltos euro zonos ekonomikos augimo prognozės dėl didesnio nei tikėtasi jos atsparumo.
Kaip ir birželį, jos vėl padidintos 25 baziniais punktais. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,50 procento, 2,65 procento ir 2,90 procento nuo rugsėjo 16 dienos.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Kadangi konfliktas Artimuosiuose Rytuose toliau daro spaudimą infliacijai, numatoma, kad infliacija dar gana ilgą laiką gerokai viršys tikslinį lygį. Šios dienos sprendimu Valdančioji taryba dar kartą patvirtina, kad yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi jos siekiamame 2 procentų lygyje“ - rašoma Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog perspektyvos tebėra labai neapibrėžtos ir yra tikėtina, kad infliacija padidės, o ekonomikos augimas – sumažės. Kalbant apie energetinį sukrėtimą, pažymėtina, kad atnaujintuose ekspertų parengtuose scenarijuose iliustruojamas platus galimo ekonomikos augimo ir infliacijos raidos spektras, remiantis skirtingomis prielaidomis dėl šio sukrėtimo intensyvumo ir trukmės, taip pat jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto.
„Priėmusi šiandieninį sprendimą, Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu konflikto nulemtu neapibrėžtumu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Tuo pačiu primenama, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos nustatytame tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - rašoma ECB pranešime.
Tuo pačiu šiandien paviešintos atnaujintos euro zonos makroekonominės prognozės. Pagal ECB ekspertų naujausių prognozių pagrindinį scenarijų 2026 metais bendroji infliacija turėtų būti vidutiniškai trys procentai, o 2027 metais – 2,5 procento (anksčiau laukta 2,3 procento). Palyginti su 2026 metų birželio mėnesio prognozėmis, pagrindinio scenarijaus infliacijos lūkesčiai 2026 metams nepakeisti, o 2027 metams padidinti.
Pagrindiniame scenarijuje numatyta, kad 2026 metais bendros valiutos sąjungos ekonomika augs 0,9 procento (prieš tai prognozuotas 0,8 procento prieaugis), 2027 metais – 1,4 procento (prieš tai - 1,2 procento). Tiek šių, tiek 2027 metų prognozė kilstelta, o tai daugiausia susiję su didesniu, nei tikėtasi, euro zonos ekonomikos atsparumu.
ECB prezidentė Christine Lagarde spaudos konferencijoje perspėjo, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir pastarojo meto įvykiai Rusijos kare su Ukraina leis ilgalaikiam infliacijos lygiui išlikti „gerokai aukštesniam už banko 2 procentų tikslinį rodiklį“.
Iškart po palūkanų normos padidinimo ji teigė, kad nepaisant „didesnio nei tikėtasi atsparumo“, kurį parodė euro zonos ekonomika, energijos kainų šokas ir pasaulinė prekybos įtampa išlieka rizika augimui.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas spalio 28 - 29 dienomis Frankfurte.
Kaip ir birželį, jos vėl padidintos 25 baziniais punktais. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus padidintos iki atitinkamai 2,50 procento, 2,65 procento ir 2,90 procento nuo rugsėjo 16 dienos.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Kadangi konfliktas Artimuosiuose Rytuose toliau daro spaudimą infliacijai, numatoma, kad infliacija dar gana ilgą laiką gerokai viršys tikslinį lygį. Šios dienos sprendimu Valdančioji taryba dar kartą patvirtina, kad yra įsipareigojusi formuoti pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi jos siekiamame 2 procentų lygyje“ - rašoma Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog perspektyvos tebėra labai neapibrėžtos ir yra tikėtina, kad infliacija padidės, o ekonomikos augimas – sumažės. Kalbant apie energetinį sukrėtimą, pažymėtina, kad atnaujintuose ekspertų parengtuose scenarijuose iliustruojamas platus galimo ekonomikos augimo ir infliacijos raidos spektras, remiantis skirtingomis prielaidomis dėl šio sukrėtimo intensyvumo ir trukmės, taip pat jo netiesioginio ir antrinio poveikių masto.
„Priėmusi šiandieninį sprendimą, Valdančioji taryba tebėra gerai pasirengusi susitvarkyti su dabartiniu konflikto nulemtu neapibrėžtumu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Tuo pačiu primenama, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos nustatytame tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - rašoma ECB pranešime.
Tuo pačiu šiandien paviešintos atnaujintos euro zonos makroekonominės prognozės. Pagal ECB ekspertų naujausių prognozių pagrindinį scenarijų 2026 metais bendroji infliacija turėtų būti vidutiniškai trys procentai, o 2027 metais – 2,5 procento (anksčiau laukta 2,3 procento). Palyginti su 2026 metų birželio mėnesio prognozėmis, pagrindinio scenarijaus infliacijos lūkesčiai 2026 metams nepakeisti, o 2027 metams padidinti.
Pagrindiniame scenarijuje numatyta, kad 2026 metais bendros valiutos sąjungos ekonomika augs 0,9 procento (prieš tai prognozuotas 0,8 procento prieaugis), 2027 metais – 1,4 procento (prieš tai - 1,2 procento). Tiek šių, tiek 2027 metų prognozė kilstelta, o tai daugiausia susiję su didesniu, nei tikėtasi, euro zonos ekonomikos atsparumu.
ECB prezidentė Christine Lagarde spaudos konferencijoje perspėjo, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir pastarojo meto įvykiai Rusijos kare su Ukraina leis ilgalaikiam infliacijos lygiui išlikti „gerokai aukštesniam už banko 2 procentų tikslinį rodiklį“.
Iškart po palūkanų normos padidinimo ji teigė, kad nepaisant „didesnio nei tikėtasi atsparumo“, kurį parodė euro zonos ekonomika, energijos kainų šokas ir pasaulinė prekybos įtampa išlieka rizika augimui.
Artimiausias ECB atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas spalio 28 - 29 dienomis Frankfurte.