versija spausdinimui
(4)
Šiandien paviešinus pirminę preliminarią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog mūsų šalyje metinė infliacija toliau stiebiasi vis aukščiau, o štai euro zonoje ji irgi atsitiesė.
Liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje metinis kainų spaudimas padidėjo nuo 5,4 iki 5,6 procento arba yra beveik dvigubai didesnis bei bendroje valiutos sąjungoje, kai prieš metus siekė tik 3,4 procento.
Euro zonoje šis rodiklis po to kai birželį krito, kaip ir laukta atsitiesė ir paaugo nuo 2,8 iki 2,9 procento, o 2025 metų liepą sudarė du procentus. Bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokytį, ūgtelėjo nuo 2,4 iki 2,5 procento, o prognozuota, kad išliks tokia pati (prieš metus buvo 2,3 procento).
Per antrąjį šių metų vasaros mėnesį metinis energijos išteklių kainų prieaugis padidėjo nuo 8,5 iki dešimties procentų, o prieš metus fiksuota, jog jie pigo 2,4 procento. Paslaugų atveju pakilo nuo 3,2 iki 3,3 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių - nuo 0,7 iki 0,9 procento, kai 2025 metų liepą buvo atitinkamai 3,2 bei 0,7 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas prislopo nuo 1,5 iki 1,2 procento (prieš metus buvo 3,2 procento).
Didžiausia metinė infliacija, remiantis Eurostat duomenimis yra būtent mūsų šalyje, po to rikiuojasi Bulgarija (4,1 procento) bei Kipras (keturi procentai), o štai mažiausias šis rodiklis Estijoje (du procentai) ir Maltoje (2,1 procento).
Kalbant apie mėnesinį vartotojų kainų indekso pokytį, tai jis Lietuvoje sudarė 0,3 procento, o bendros valiutos zonoje - 0,2 procento (bazinis - nepakito). Labiausiai kainos liepą paaugo Nyderlanduose (1,5 procento) bei Vokietijoje (0,9 procento), o daugiausiai krito Graikijoje (1,4 procento) ir Italijoje (vienu procentu).
Euro zonoje per mėnesį pastebimiausiai pakilo energijos išteklių kainos (2,4 procento), paslaugos pabrango 1,1 procento, kai maisto, alkoholio ir tabako atveju jos nepakito, o štai su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekės pigo 2,2 procento.
Liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje metinis kainų spaudimas padidėjo nuo 5,4 iki 5,6 procento arba yra beveik dvigubai didesnis bei bendroje valiutos sąjungoje, kai prieš metus siekė tik 3,4 procento.
Euro zonoje šis rodiklis po to kai birželį krito, kaip ir laukta atsitiesė ir paaugo nuo 2,8 iki 2,9 procento, o 2025 metų liepą sudarė du procentus. Bazinė metinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokytį, ūgtelėjo nuo 2,4 iki 2,5 procento, o prognozuota, kad išliks tokia pati (prieš metus buvo 2,3 procento).
Per antrąjį šių metų vasaros mėnesį metinis energijos išteklių kainų prieaugis padidėjo nuo 8,5 iki dešimties procentų, o prieš metus fiksuota, jog jie pigo 2,4 procento. Paslaugų atveju pakilo nuo 3,2 iki 3,3 procento, o su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių - nuo 0,7 iki 0,9 procento, kai 2025 metų liepą buvo atitinkamai 3,2 bei 0,7 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas prislopo nuo 1,5 iki 1,2 procento (prieš metus buvo 3,2 procento).
Kalbant apie mėnesinį vartotojų kainų indekso pokytį, tai jis Lietuvoje sudarė 0,3 procento, o bendros valiutos zonoje - 0,2 procento (bazinis - nepakito). Labiausiai kainos liepą paaugo Nyderlanduose (1,5 procento) bei Vokietijoje (0,9 procento), o daugiausiai krito Graikijoje (1,4 procento) ir Italijoje (vienu procentu).
Euro zonoje per mėnesį pastebimiausiai pakilo energijos išteklių kainos (2,4 procento), paslaugos pabrango 1,1 procento, kai maisto, alkoholio ir tabako atveju jos nepakito, o štai su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekės pigo 2,2 procento.