versija spausdinimui
(2)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje bei Europos sąjungoje paspartėjo bendrojo vidaus produkto augimas.
Per antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, Lietuvoje ekonomika paaugo 1,7 procento, kai ketvirtį prieš tai fiksuotas 0,1 procento nuosmukis. Tuo tarpu lyginant su 2025 metų antruoju ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 3,8 procento, kai per pirmąjį ketvirtį prieaugis siekė 2,8 procento.
Euro zonoje metinis ekonomikos prieaugis padvigubėjo iki vieno procento (laukta 0,5 procento), o Europos sąjungoje - nuo 0,8 iki 1,2 procento. Tuo tarpu ketvirčio augimas siekė atitinkamai 0,4 (dvigubai labiau nei prognozuota) bei 0,5 procento, kai per pirmąjį 2026 metų ketvirtį euro zonos BVP nepakito, o Europos sąjungoje ūgtelėjo vos 0,1 procento.
Eurostat preliminariais duomenimis, Vokietijos ekonomikos, kuri didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, ketvirčio prieaugis sumažėjo perpus iki 0,2 procento, o metinis paspartėjo nuo 0,6 iki 0,9 procento. Laukta 0,1 bei 0,3 procento augimo. Prancūzijos BVP atitinkamai pakilo 0,2 procento bei 0,7 procento (laukta 0,2 ir 0,8 procento), kai per pirmąjį ketvirtį fiksuotas 0,1 procento ketvirčio nuosmukis, o metinis prieaugis siekė 0,8 procento.
Ispanijos ekonomikos ketvirčio prieaugis paspartėjo nuo 0,6 iki 0,7 procento, o metinis išliko toks pats - 2,7 procento. Italijos atveju, ketvirčio BVP augimas prislopo nuo 0,3 iki 0,2 procento, kai metinis padidėjo nuo 0,8 procento iki vieno procento.
Išsamesnę informaciją apie praėjusio ketvirčio euro zonos, Europos sąjungos ir atskirų šalių BVP pokyčius Eurostat paviešins kito mėnesio viduryje.
Per antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, Lietuvoje ekonomika paaugo 1,7 procento, kai ketvirtį prieš tai fiksuotas 0,1 procento nuosmukis. Tuo tarpu lyginant su 2025 metų antruoju ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 3,8 procento, kai per pirmąjį ketvirtį prieaugis siekė 2,8 procento.
Euro zonoje metinis ekonomikos prieaugis padvigubėjo iki vieno procento (laukta 0,5 procento), o Europos sąjungoje - nuo 0,8 iki 1,2 procento. Tuo tarpu ketvirčio augimas siekė atitinkamai 0,4 (dvigubai labiau nei prognozuota) bei 0,5 procento, kai per pirmąjį 2026 metų ketvirtį euro zonos BVP nepakito, o Europos sąjungoje ūgtelėjo vos 0,1 procento.
Eurostat preliminariais duomenimis, Vokietijos ekonomikos, kuri didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, ketvirčio prieaugis sumažėjo perpus iki 0,2 procento, o metinis paspartėjo nuo 0,6 iki 0,9 procento. Laukta 0,1 bei 0,3 procento augimo. Prancūzijos BVP atitinkamai pakilo 0,2 procento bei 0,7 procento (laukta 0,2 ir 0,8 procento), kai per pirmąjį ketvirtį fiksuotas 0,1 procento ketvirčio nuosmukis, o metinis prieaugis siekė 0,8 procento.
Ispanijos ekonomikos ketvirčio prieaugis paspartėjo nuo 0,6 iki 0,7 procento, o metinis išliko toks pats - 2,7 procento. Italijos atveju, ketvirčio BVP augimas prislopo nuo 0,3 iki 0,2 procento, kai metinis padidėjo nuo 0,8 procento iki vieno procento.
Išsamesnę informaciją apie praėjusio ketvirčio euro zonos, Europos sąjungos ir atskirų šalių BVP pokyčius Eurostat paviešins kito mėnesio viduryje.