Verslo ir rinkų naujienos

(0)

Tarptautiname Vilniaus oro uoste (TVOU) pabaigti naujo keleivių terminalo statybos ir įrengimo darbai – laiku įgyvendinti visi įsipareigojimai, siekiant prisijungti prie Šengeno erdvės. Dabar TVOU atitinka vieną iš pagrindinių reikalavimų, dėl ES sienų saugumo: oro uoste atskirti keleivių iš Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių srautai, siekiant užtikrinti nelegalios imigracijos ir terorizmo grėsmių kontrolę.

Per 17 tūkst. kv. m užimančios naujo keleivių terminalo statybos darbai, pradėti 2006 metų gegužę, truko mažiau nei pusantrų metų. „Terminas buvo gana trumpas, reikalavimai – griežti.

(0)

Bulgarijos akcijų rinka ketvirtadienį, po trijų dienų kritimo, pagaliau atsigavo. Trys iš keturių pagrindinių indeksų pradėjo kopti į viršų. Didžiausią kilimą parodė „BG 40“ indeksas, kuris paaugo 1,99 procento. „Sofix“ indeksas paaugo 0,9 proc. „BGTR30“ indeksas pasistiebė 0,47 proc., tačiau „BGREIT“ indeksas smuktelėjo 0,38 procentus. Dienos apyvarta siekė 16,084 mln. Bulgarijos levų (8,223 mln. eurų). Biržoje prekiauta 153 kompanijų akcijomis, iš kurių 63 kilo į viršų.

(0)

Ekspertai prognozuoja, kad kiti metai bus lūžio metai – nuo jų priklausys, kaip toliau plėtosis šalies ekonomika bei verslas, rašo dienraštis „Klaipėda“.

Bankų ekspertai vieningai sutaria, kad Lietuvos ekonomikos spurtas baigėsi, artėjame prie ekonomikos lėtėjimo fazės. Kol kas nesutariama, ar sulauksime skausmingo ekonomikos nuosmukio, ar laipsniško lėtėjimo. „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas įspėja: jei kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs daugiau nei 7 proc., tai gali lemti vadinamąjį kietąjį nusileidimą jau 2009 metais.

(0)

JAV akcijų rinkoje ketvirtadienį vyravo skirtingos nuotaikos. Paskelbus itin prastus banko „Bank of America“ trečiojo ketvirčio rezultatus akcijų rinkoje nebuvo jokio optimizmo, tačiau geri informacinių technologijų bei sveikatos priežiūros kompanijų ketvirčio rezultatai atnešė šiek tiek pozityvių nuotaikų ir neleido rinkai smigti į dugną.

„Dow Jones Industrial Average“ indeksas ketvirtadienį fiksavo nežymų 0,03 proc. kritimą, „Standart & Poor 500“ indeksas nusileido 0,08 proc., o „Nasdaq Composite“ indeksas ūgtelėjo 0,24 procento.

(0)

Dar du iš pirmaujančių Lietuvoje bankų prisijungė prie Kaune diegiamos optimizuotos mokesčių apmokėjimo sistemos „BendraSaskaita.lt“. Miesto gyventojai nuo šiol vienu mokėjimu už komunalinius ir kitus mokesčius galės atsiskaityti visuose Kaune esančiuose 17 „Hansabanko“ bei 9 „DnB Nord“ skyriuose.

„Prie projekto prisijungę du dideli bankai pastebimai praplėtė atsiskaitymo taškų tinklą, todėl kauniečiams bus dar patogiau atsiskaityti už komunalines paslaugas taupant laiką ir pinigus.

(0)

Europos akcijų rinkos ketvirtadienio prekybą baigė neigiamose teritorijose. Blogos bankų naujienos iš už Atlanto žemyn nusmukdė ir Europos finansinį sektorių. O blogėjantys JAV darbo rinkos duomenys dar labiau sustiprino negatyvias nuotaikas.

Didžiausios pasaulio mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ akcijos ketvirtadienį pabrango 2,6 proc. po to, kai bendrovė paskelbė labai gerus trečiojo ketvirčio rezultatus.

(0)

Talino ir Rygos biržose ketvirtadienį vyravo teigiamos nuotaikos. Daugumos bendrovių akcijų nusidažė žaliai o OMXT ir OMXR indeksai atitinkamai paaugo 0,62 ir 1,38 procento. Baltijos šalių biržose, o ypač Talino, buvo galima stebėti akcijų išsipardavimą, nors pagrindinės kompanijos demonstravo gerus veiklos rezultatus. Galima būtų daryti prielaidą, jog koks nors stambesnis fondas išsipardavinėja akcijas. Jam pasibaigus akcijų kainos turėtų „reabilituotis“ ir pademonstruoti augimą.

(0)

Bankų bei informacinių technologijų kompanijų akcijų atsigavimas padėjo pagrindiniams Azijos regiono indeksams ketvirtadienį palypėti į viršų, tačiau nežinia dėl Indijos premjero ateities toliau smukdė šalies akcijų rinką.

„Indijos „Sensex“ indeksas ketvirtadienį nukrito dar 3,8 proc. po to, kai naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad dabartinis šalies premjeras Manmohan Singh gali atsistatydinti.

(0)

Portugalijos “Banco Comercial Portugues” kontroliuojamas Lenkijos bankas „Bank Millennium“ per trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 77 proc. didesnį pelną nei praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu. Banko pelnas liepos-rugsėjo mėnesiais siekė 127,4 mln. Lenkijos zlotų (49 mln. dolerių). Devynių mėnesių banko pelnas išaugo 60 proc. ir siekė 339,5 mln. zlotų. Analitikai prognozavo, kad „Bank Millennium“ pelnas per ketvirtį sieks 123 mln. zlotų.

(0)

Per pastaruosius trejus metus Lietuvos gyventojai nuosekliai turtėjo, tačiau artimiausioje ateityje tokio spartaus finansinio turto didėjimo tikėtis nereikėtų. Pasak SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, šalies gyventojų turtėjimą labiausiai byloja 1,6 karto padidėjęs vidutinis darbo užmokestis, 2,4 karto papilnėjusios indėlių sąskaitos bankuose ir 3 kartus padidėjusi vidutinė gyvenamojo būsto kvadratinio metro kaina.

(0)

Didžiausia Baltijos šalyse pastatų ūkio valdymo įmonių grupė „City Service“ rūpinsis dviem šiuolaikiškais viešbučiais Panevėžyje ir Druskininkuose. Aukštaitijos sostinėje Panevėžyje kompanija prižiūrės viešbutį „Smėlynė“. Kurortiniame Druskininkų mieste profesionaliomis pastatų ūkio priežiūros paslaugomis naudosis viešbutis „Regina“.

„Regina“ ir „Smėlynė“ yra išskirtiniai objektai tiek Panevėžyje, tiek Druskininkuose. Tai, kad šių viešbučių valdytojai jų priežiūrą patikėjo mums, laikome aukštu kompanijos paslaugų kokybės įvertinimu“, - sakė „City Service“ vykdantysis direktorius Edvinas Paulauskas.

(0)

Trečiadienį Lietuva tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatino 10 metų trukmės 600 mln. eurų (2,072 mlrd. litų) Lietuvos Vyriausybės obligacijų emisiją. Ši emisija bus išperkama 2018 metais, mokant 4,85 proc. metinę palūkanų normą, pranešė Finansų ministerija.

Platinant emisiją tarpininkavo investiciniai bankai „Societe Generale“ ir „UBS Investment Bank“. Tarptautinė reitingų agentūra “Fich” šiai euroobligacijų emisijai suteikė reitingą A, kuris sutampa su Lietuvai nustatytu ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingu (A). Platinimo metu užfiksuotas rizikos priedas virš MidSwap (palūkanų normos apsikeitimo sandorio vidutinio pelningumo tarpbankinėje rinkoje) buvo 13 bazinių punktų.

(0)

Bulgarijos akcijų rinkoje pradeda vyrauti meškų nuotaikos. Akcijų rinka žemyn leidžiasi jau trečiąją dieną iš eilės, ir trečiadienį fiksavo jau didesnius nei dviejų procentų kritimus. Pagrindinis „Sofix“ indeksas nusirito 2,52 proc. žemyn, platusis „BG 40“ indeksas krito 3,18 proc. ir tik vienintelis indeksas „BGREIT“ sugebėjo pakilti 0,08 procento. Panašu, kad investuotojai po ilgo kilimo nusprendė užsifiksuoti pelnus.

(0)

„Hansabanko“ finansų rinkų tarnybos („Hansabank Markets“) analitikai klientams parengė akcinės bendrovės „Apranga“ analizę. Apžvalgoje analitikai įvertino „Aprangos“ vienos akcijos vertę 19,65 lito ir investuotojams rekomenduoja jas laikyti.

„Aprangos veiklos rezultatai pirmąjį šių metų pusmetį buvo geri, o atsižvelgiant į skelbiamas mėnesines apyvartas, galima tikėtis, kad įmonės veiklos rezultatai viršys išankstines prognozes“, – apžvalgą komentavo „Hansabanko“ finansų rinkų tarnybos analitikas Donatas Užkurėlis.

(0)

Geri JAV kompanijų ketvirčio rezultatai padidino Europos investuotojų pasitikėjimą bei pastūmėjo akcijų rinkas į viršų. Informacinių technologijų kompanijos rodė didžiausią augimą, tuo tarpu energetikos kompanijos, po keturių dienų iš eilės spartaus augimo, nusileido žemyn.

Londono „FTSE 100“ indeksas trečiadienį ūgtelėjo daugiau nei 1 proc., Paryžiaus „CAC 40“ indeksas paaugo 0,77 proc., o Frankfurto „DAX“ pasistiebė 0,29 procento.

(0)

Panašu, kad Rusijos akcijų rinką kainų korekcija aplenkia. Kurį laiką aukštyn kilę indeksai tik antradienį šiek tiek nusileido, o trečiadienį vėl bandė stiebtis aukštyn. Gilesnio laukto akcijų smigimo kol kas nesulaukta. Trečiadienį „Micex“ indeksas ūgtelėjo 0,34 proc., o „RTS“ buvo priverstas baigti prekybą raudonojoje zonoje, tačiau fiksavo tik 0,08 proc. kritimą.

(0)

JAV akcijų rinkoje vakar vyravo nevienareikšmiškos nuotaikos. Geri informacinių technologijų kompanijų rezultatai pastūmėjo rinkas į viršų, tačiau didžiųjų JAV kompanijų akcijų išsipardavimas neleido indeksams judėti į viršų. Toliau auganti naftos kaina taip pat pridėjo nerimo investuotojams.

„Dow Jones Industrial Average“ indeksas trečiadienį nusileido 0,15 proc., platusis „Standart & Poor 500“ fiksavo 0,18 proc. kilimą, o aukštųjų technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ ūgtelėjo net 1,04 procento.

(0)

Vieną dieną šiek tiek optimizmu padvelkusi prekyba Talino biržoje trečiadienį vėl stojo į savas vėžias. Indeksas prarado 0,22 proc. ir iš pastarųjų 15 prekybos sesijų nesumenkti tesugebėjo vieną kartą. Rygoje prekyba taip pat nebuvo teigiama, o indeksas OMXR nukrito 0,17 procento.

Talino biržoje nebuvo vienareikšmiškos krypties. Vienos likvidžiausiųjų bendrovių „Eesti Telekom“ akcijos pabrango 0,52 proc., tačiau šį kilimą puikiai „kompensavo“ „Tallink Grupp“ akcijos atpigusios 0,9 procento. Taip pat neblogai sekėsi stybtų sektoriaus bendrovėms „Eesti Ehitus‘ bei „Merko Ehitus“, kurių akcijos atitinkamai pabrango 0,89 ir 1,6 procento.

(0)

Spalio 17 dieną Vilniaus biržoje toliau tesėsi vieno ar kelių stambesnių investuotojų akcijų „išsipardavimas“ rinkoje. Likvidžiausių bendrovių akcijos, nepaisant paskelbtų puikių veiklos rezultatų, toliau pigo. Per prekybos sesiją investuotojai išviso sudarė 826 sandorių 38 bendrovių akcijomis, iš kurių 9 – brango ir net 16 – pigo, o bendra sesijos apyvarta sudarė beveik 9 mln. litų. Indeksas OMX Vilnius krito 0,2 proc. iki 577,85 punkto. Panaši indeksų dinamika buvo registruota ir kitose Baltijos šalyse.

Trečiadienis Europos pagrindinėse kapitalo rinkose buvo su neigiamu atspalviu. Dauguma indeksų balansavo ant nulinio pokyčio su nedidele tendencija kristi. Tuo tarpu, pasibaigus prekybai Baltijos šalyse Vakarų Europos šalyse pasirodė teigiamos naujienos paskatinusios pagrindinius indeksus šoktelti į viršų 0,5 – 1 proc. intervale.

(0)

Valdžios institucijoms ir plačiajai visuomenei įnikus svarstyti 2008 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų planą, Seimo kuluaruose tartum pranyko Fiskalinės drausmės įstatymo projektas. O gaila, nes jis biudžeto įstatymo atžvilgiu turėtų būti pirminis, suformuodamas teisinį fiskalinės politikos korpusą, kurio nepajėgtų sulaužyti nuolat per dideliu finansiniu apetitu besiskundžiantys politikai. Jau dabar mėginama užvilkinti Fiskalinės drausmės įstatymo įsigaliojimą arba numatyti jame tokių išlygų, kurios „netrukdytų“ rengtis ateinantiems, naujų Seimo rinkimų paženklintiems metams.