Neturejau garbes susipazint, bet rimtu argumentu kaip ner taip ner.

bomzasxxl,o gal vienok,pries aiskindamas,kad nera argumentu,rask laiko perskaityti...

2Š mėginimas ištraukti melejardą iš šešėlio:

Mokesčių inspektoriai tikrino, ar vairuotojai neveža pakeleivių
Pareigūnai Šiauliuose ir Kuršėnuose griebėsi dar neregėtos akcijos – ėmė krėsti pakeleivius vežančius lengvuosius automobilius, <..>
Rytą Kuršėnuose buvo sustabdyta 16 įtartinų ekipažų, vakare per reidą Šiauliuose – dar 21. Kontrolieriai visus įspėjo apie atsakomybę dėl nelegalios veiklos ir paragino įsigyti patentą.

Atsakymas

S.Jakeliūnas: augančios maisto kainos Vyriausybei yra gerai
„Trumpalaikėje perspektyvoje valdžiai augančios kainos yra gerai, nes tuomet yra surenkama daugiau mokesčių, o iš tų mokesčių galima finansuoti kažkokias išlaidas, savo kažkokias išmokas išsimokėti, ir niekas nėra suinteresuotas, kad kainos mažėtų“
Ilgalaikėje perspektyvoje kenčia gyventojai, kenčia pati ekonomika. Nors trumpalaikėje perspektyvoje, štai šiemet gal daugiau PVM surinks. To ir siekiama: ir šiemet per 3 mėn. PVM surinkimo augimas buvo 20 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu“.
Na ir trečia, <..> kad kai kuriose gandyse trūksta konkurencijos, ypač perdirbimo srity. Ne paslaptis, kad rinkos yra padalintos, <..> O mažmeninės prekybos srityje, konkurencija yra tokia žiauri, kad ten vargu gali rasti kokių nors monopolinių susitarimų“.

Toks jausmas, kad Andrius eina Gedimino keliu:
Vagnorius savo laiku "istrauke Lietuva" is balos zmoniu santaupu saskaita (rubliai-vagnorkes-litai), tai tuo paciu keliu keliauja ir Kubilius, tik santaupos mazesnes, tai zmoniu santaupas siedžiame uzsienio paskola.
Jei sulygiagretinus 100 rub -> 1 Lt ir po 10 metu 100 Lt -> 1 Lt, tai siandieninis litas po 10 metu ?? nebus vertas tik 0,001 Lt savo perkamaja galia ?

Daugiausia pajamų valdžiai kol kas pavyksta surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – pirmą ketvirtį gauta 2 mlrd. 370,7 mln. Lt (planuota 2 mlrd. 245,8 mln. Lt). Tačiau Seimo Finansų ir biudžeto komiteto narys Algirdas Butkevičius nelinkęs optimistiškai vertinti Finansų ministerijos skelbiamų rodiklių dėl PVM. „Man jie kelia abejonių. Vasarį PVM įplaukos, palyginti su pernai, didėjo 7 proc., o kovą – jau 60 proc., – kalbėjo jis. – Kaip buvęs finansų ministras žinau, kad biudžete iš PVM gautų lėšų gali staiga padaugėti, kol verslui nesugrąžintos PVM permokos, taigi šis pajamų pagausėjimas gali būti laikinas.“

Tikrai taip buvo su PVM'u kovo mėnesį. Mūsų įmonėms valstybė nesumokėjo grąžintino PVM daugiau nei 100k litų, ko pasekoje "pabėgo" pinigų srautas. Žinoma patyrėm spaudimą iš tiekėjų ir dėl to teko suktis "kaip išprotėjus"..., kad nenulūžtu tiekimas. Dar po šiandien raugijam, nuo gauto "pokšto". Kai dirbi bankų neaptarnaujamoje ūkio šakoje, tai esi priverstas išmokti, prisiminti, atsiminti, panaudoti viską kas pagerina pinigų srautą. Po tokių valstybinių institucijų pokštų, neadekvačiai pradedi reguoti į pastabas ir postūmius, trauktis iš šešėlio, kai valstybė žaidžia, kaip jai paranku...

Akcizo mokesčio pirmą ketvirtį tikėtasi surinkti 746,1 mln. Lt, o gauta 702,2 mln. Lt, nors šis mokestis didėjo naftos, tabako produktams, be to, pasaulio biržose kilo degalų kainos, alkoholio akcizo lengvatų seniai neturi mažieji aludariai. Tai rodo, kad kontrabandos mastai išlieka didžiuliai, nors Vyriausybė skelbia su ja kovojanti negailestingai. „Bendros tendencijos rodo, kad ekonomika turėtų augti, taip pat didėti ir biudžeto pajamos, bet daug verslo veikia šešėlyje ir ištraukti iš jo užsibrėžtą milijardą Vyriausybei nepavyksta“, – konstatavo Seimo Finansų ir biudžeto komiteto narys Žilvinas Šilgalis.
http://verslas.delfi.lt/business/valstybes-pinigus-glemziasi-nesugaunamas-seselinis-verslas.d?id=44802531

Būtų nerealiai keista, jei būtų kitaip. Kol valstybės požiūris bus tik "apmokestinti kontrabandinius smulkiuosius verslininkus", bei pro pirštus žiūrėti į "stambiuosius" tol pas mus niekas nepasikeis. Keliolika žmonių kuria įstatymą, o milijonai galvoja kaip jį apeiti. Geros ir išminmtingos įstatymų apėjimo idėjos perduodamos iš lūpų į lūpas greičiau nei "skrenda" greitieji traukiniai...

Kelias nedideles parduotuves Kauno rajone valdantis Artūras Mackevičius įsitikinęs, kad nauja tvarka bus naudinga tik bankams, o verslo sąlygos dar labiau pasunkės. „Jeigu tie ribojimai būtų taikomi atsiskaitant didelėmis, kelių dešimčių tūkstančių litų sumomis, mes neprieštarautume, bet ar nebus taip, kad valdžia pareikalaus su visais tiekėjais atsiskaityti tik pavedimu“, – būgštauja jis.
Pasak A.Mackevičiaus, jis dabar į banką važiuoja kartą per savaitę. „Ten įnešu į įmonės sąskaitą parduotuvėse uždirbtus grynuosius ir atsiskaitau su „Sodra“, mokesčių inspekcija, stambiais tiekėjais. Bet jeigu tokiu būdu teks mokėti visiems tiekėjams, į miestą turėsiu važiuoti kiekvieną rytą, reikės laukti eilėse, mokėti pinigų įnešimo mokestį bankui, buhalterei paskui reikės atlikti dešimtis pavedimo operacijų, kurios irgi apmokestintos bankų, – vardijo A.Mackevičius. – Apskaičiavau, kad man tai per dieną kainuos 30–50 Lt. O kai prekių apyvarta kaimo parduotuvėse per krizę nukritusi iki 40 proc., tai jau būtų sunkiai pakeliama našta.“
Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, konsultuojantis Vyriausybę dėl atsiskaitymo grynaisiais tvarkos, pripažįsta, kad daugiausia naudos iš grynųjų pinigų srautų apribojimų gautų bankai. „Nenorėčiau sukurti to, kad bankai būtų vienintelė vieta vykdyti atsiskaitymams, tas sudarytų monopolines galimybes nustatyti neadekvačias kainas“, – kalbėjo jis.
http://www.ekonomika.lt/naujiena/seselio-vaikymasis-bankams-kraus-pelnus-6823.html?page=2

Šešėlinės ekonomikos tyrinėtojai Larsas P.Feldas ir Friedrichas Schneideris ištyrė šešėlinę ekonomiką 30-yje šalių, priklausančių Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, ir padarė keletą išvadų. Jų vertinimu, didžiausios įtakos turi mokesčių dydis – kuo didesnis skirtumas tarp legalios darbo vietos kainos ir pajamų į rankas, tuo didesnė paskata įsidarbinti nelegaliai.
Tačiau dažnai net ir reikšmingas tiesioginės mokesčių naštos sumažinimas nepriverčia susitraukti šešėlio, nes mažinant mokesčius labai svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius, tokius kaip reguliavimas, mokesčių sistemos sudėtingumas. Mokesčių ir reguliavimų mažinimas – daug veiksmingesnis būdas siekiant kovoti su šešėliu nei bet kokios baudžiamosios ir atgrasomosios priemonės. Autorių teigimu, mokesčių pakėlimas paaiškina apie pusę šešėlinės ekonomikos dinamikos, o mažiau šešėlio esama valstybėse, kuriose surenkama daugiau mokesčių taikant mažesnius jų tarifus.
Taip pat pabrėžiamas ir reguliavimo (ypač darbo rinkos) vaidmuo šešėlinei ekonomikai. Reguliavimas padidina darbo vietos kainą, ir nors ši kaina lyg karšta bulvė gali būti permesta darbuotojui, ji sukuria papildomą paskatą dirbti šešėlyje. Šalys, turinčios griežtesnį darbo santykių reguliavimą, turi ir didesnę šešėlinės ekonomikos dalį.
Beje, šešėlinės ekonomikos dydis maždaug penktadaliu priklauso nuo tradicijos mokėti mokesčius. Juk mokesčių mokėjimas – savotiška sutartis, kuri sukuria teises ir pareigas ne tik mokesčių mokėtojui, bet ir mokesčių rinkėjui. Todėl mokesčių mokėjimo tradicija glaudžiai susijusi su tuo, kaip mokesčių mokėtojai suvokia valstybės paslaugų, teikiamų už jų mokamus mokesčius, kokybę. Mokesčius labiau linkstama mokėti tuomet, kai manoma, kad priimami teisingi politiniai sprendimai. Šis aspektas ypač aktualus Lietuvai. Akivaizdu, kad tai, kaip daro valdžia, dažniausiai skiriasi nuo to, kaip norėtų tvarkytis Lietuvos žmonės. Taigi prie polinkio nemokėti mokesčių nemažai prisideda pati valdžia ir netinkami jos sprendimai.
Daugumoje šalių pasirinktas kovos su šešėliu būdas buvo atgrasymas, t.y. bausmių didinimas ir galimybės jų išvengti mažinimas. Nors atgrasymas, kaip kovos su šešėline ekonomika būdas, pabrėžiamas tiek teorijoje, tiek plačiai taikomas praktikoje, pasak F.Schneiderio ir L.P.Feldo, nėra beveik jokių empirinių įrodymų, kad jis iš tiesių duoda rezultatų.

http://www.veidas.lt/komentatoriai/seseline-ekonomika-lietuvos-ir-kitu-saliu-patirtis

Vis tik cia ne argumentai, o bukstavimai

Būgštavimas, kad sukūrus bankinių paslaugų monopolį, šios institucijos neras kaip papildomai uždirbti, apmokestinti, pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiais? Ar būtinai pradžiai sukurti monopolinę struktūrą, kad paskui ir vėl vargti, kad demonopolizuoti visa tai ? Tikėtis, kad finansines paslaugas teikiančios įmonės pasidalintu su vartotojais nauda atsiradusia iš masto ekonomijos yra, mano manymu, tiesiog naivu. Neturiu nei vieno pavyzdžio, kad monopolis tai būtų kada padaręs pats iš savęs. Gal, tamsta, turi ir gali įvardinti?
Vartotojas privalo turėti alternatyvas, kad padarytų racionaliausią sprendimą. Visomis prasmėmis ir aspektais.
Ir dar. Valdžios tikslas atimti iš rinkos grynus, nes tai apsunkintu šešėlinėje ekonomikoje vykstančius procesus. Tai leistu padidinti surenkamus mokesčius, jų daugiau perskirstyti. Labiau valstybinės institucijos galėtų matyti juridinių ir fizinių asmenų pajamas, bei sumokamus į biudžetą mokesčius. Atrodo, kaip ir tikslas aiškus ir priemonės tam pasiekti tinkamos. Tik vienas, bet...
Panaikinus grynųjų litų cirkuliaciją rinkoje, kaip mūsų „gudročiai“ uždraus rinkoje grynųjų eurų cirkuliaciją. Tiesiog šešėlinėje ekonomikos rinkoje pasikeis piniginis „ženklas“, kuriuo bus atliekama atsiskaitymo funkcija. Tikslas, tokiomis priemonėmis nebus pasiektas, o visa atsakomybė, kaštai atguls, eilinį kartą, ant vartotojų pečių.
Ribojimais ir baudomis tikslo nepasieksi. Jėga nieko nepriversi. Per vieną dieną rezultato nepasieksi. Reikia nuosekliai siekti žmonių sąmoningumo, kelti jų gerovę, saugoti ir plėtoti smulkųjį verslą, apsaugoti namų ūkius ir verslo įmones nuo „bankininkų“ naudojimosi padėtimi, mokinti ir puoselėti politikų ekonominį racionalumą, finansinės drausmės atsakomybę, bei ilgalaikį įžvalgumą. Išmintingai, atsakingai, siekiant aiškiai šaliai naudingų tikslų naudoti biudžeto lėšas. Mano galva, tai ir būtų priemonės, kurios leistu pasiekti tikslą – ženkliai sumažinti šešėlinę ekonomiką Lietuvoje.

Man atrodo is muses darote drambli. Jei ne paslaptis, kiek % jusu kastu (ar pajamu) strukturoje sudaro mokesciai bankams uz paslaugas? ir kaip jie pasikeis, pritaikius vyriausybes siulomas grynuju ribojimo priemones?

Bankai per metus už savo paslaugas iš mūsų uždirba daugiau nei 40.000 litų. Ši suma neįskaičiuojant mokamų palūkanų už kreditus. Už tarptautinį pavedimą iš Swedbanko Estijoje į kitą banką aš sumoku 0,32 eur centų, o pervedant iš Latviško Swedbanko analogišką mokėjimą 8,00 Ls , t.y. 3496 procentais daugiau nei iš manęs ima tas pats bankas tik kitoj šalį. Mane bet koks banko monopolis varo į neviltį. Aš dažnai skaičiuoju, kad padaryti pavedimą 1000 lt iš Latvijos man praktiškai neapsimoka, nes bankas nuo manęs nulups 4 procentus komisinių nuo minėtos sumos ir ar tai yra logiška, kai verslo grynas pelningumas dažnu atveju tiek nesiekia? Bankas uždirba iš manęs daugiau, nei aš pats... Daugelis smulkių tiekėjų esant tokiems bankų įkainiams negali tikėtis gauti nedidelių pavedimų iki kol nesusirinks didesnė pinigų suma, nes Latvijoje yra uždrausta atsiskaityti su tiekėjais grynais. Todėl Latviai atvažiuoja į LT moka grynais, be dokumentų vežasi prekes į savo šalį ir valdžia sau, verslas sau...
Paprastas žmogus mokėdamas per banką už komunalinias ir kitas vienetines paslaugas sumoka bankams iki 20 litų per mėnesį. Jei jis sumokėtų 30 litų, tai per metus netektų 120 litų. Lietuvoje yra apie 1 mln namų ūkių, tai maždaug namų ūkiai netektų apie 120.000.000 litų per metus, kurie nepatektų į mažmeninę prekybą ir paslaugų rinką, o tai reiškia (multiplikuoja), kad mažmeninėje ir paslaugų prekyboje sumažėtų apyvarta iki 600 mln litų. Sumažėjus iki 600 mln litų apyvartai, būtų patraukta iki 3.000 darbo vietų šalyje...
Kiek pamenu, kažkada bankai už pavedimą, kuri darydavo operatorė už paslaugą imdavo 0,50 lito, o dabar jau ir daugiau nei 3 litus. Pavedimų skaičius išaugo, įkainis dėl masto nesumažėjo, o nuolatos auga..., bet operatorių dirbančių bankuose atlyginimai praktiškai neišaugo, o jų skaičius per laikotarpį nuo 2008 metų ženkliai sumažėjo...

SEB už 2010 pajamos iš komisinių (neskaičiuojant valiutinių operacijų) mokesčių 219 mln Lt, sąnaudos 62 mln. Lt. (~353%). Netgi įvertinus visas banko personalo ir kitų adm. išlaidų eilutes, vien komisiniai padengia 64% VISŲ banko adm. sąnaudų, nors sudaro tik 29% viso pajamų srauto.

2010 metais bankų darbuotojų skaičius bankų sektoriuje sumažėjo 457 arba 5,3 proc., teigia Lietuvos bankas. Pateikiami tik Lietuvoje veikusių bankų, išskyrus užsienio bankų filialų duomenys. 2009 m. bendras darbuotojų skaičius bankinėje sistemoje (neįskaitant darbuotojų užsienio bankų skyriuose) per metus sumažėjo 803, arba 8,5 proc. 2010 m. bankiniame sektoriuje dirbo apie 8600 darbuotojų.

Kelios įdomios eilutės apie bankus:
Viešai skelbiamus bankų veiklos rodiklius nagrinėjantis nepriklausomas ekspertas Vladimiras Trukšinas „Vilniaus dienai“ sakė, jog pernai Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai iš kitų paslaugų, tai yra susirinkdami komisinius, uždirbo beveik 673 mln. litų. Šias pajamas per metus pavyko padidinti 24 mln. litų. „Bankų paslaugų įkainiai turi psichologinę savybę. Atrodo, kad jie yra nedideli, tačiau nuo 2008 m. nuolat didinami jie kasmet bankams atneša vis daugiau pajamų. O iš paslaugų įkainių gaunamos pajamos auga sparčiau nei pačių paslaugų apimtis“, – sakė V.Trukšinas. Jau paskelbta, kad nuo gegužės 2 dienos vietiniai lėšų pervedimai SEB banko padalinyje iš vienos sąskaitos į kitą kainuos 3 litus, o į kitą Lietuvoje registruotą banką – 4 litus. Šiuo metu šios operacijos dar kainuoja 1 litu pigiau. O, pavyzdžiui, „Swedbank“ pervedimas iš vienos savo sąskaitos į kitą litais kainuoja 1,5 lito, 2 litus – į kito asmens sąskaitą. Gegužės 3 dieną kai kuriuos paslaugų įkainius privatiems ir verslo klientams didina bankas „Citadele“, nuo gegužės 16 dienos banko paslaugų įkainius keičia ir bankas „DnB Nord“. Kai kurias paslaugas nuo vasario pabrangino ir „Swedbank“. Nuo birželio pradžios kai kurių užsienio valiutų pervedimą į sąskaitas dvigubai didina bankas „Snoras“. Tuo tarpu „Lietuvos rytas“ antradienį rašo, kad kai kurie mūsų šalies degalų prekeiviai jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą: juos piktina tai, kad bankai Lietuvoje ima pernelyg daug už atsiskaitymą kortelėmis. „Verslo žinių“ duomenimis, didžiausią derlių iš paslaugų ir komisinių bankai buvo surinkę 2008 metais, o labiausiai jų priaugo 2007 metais – 148 mln. litų. Pernai šių pajamų gauta 24,6 mln. litų daugiau nei prieš metus.
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/banku-paslaugu-ikainiai-neprognozuojami-194-146753

Vyriausybė, užsimojusi iš šešėlio ištraukti milijardą litų, svarsto galimybę apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Šiam pasiūlymui dar nėra suteikta apčiuopiama forma. Tačiau net ir nesant jokių konkretesnių šios priemonės detalių, galima vertinti jos poveikį daug platesniame kontekste, nei vien kova su šešėline ekonomika.
Pirmiausia, reikia sutikti, kad šešėlis ir grynieji pinigai yra susiję, šešėlis gyvena grynųjų pinigų pavidalu, o dideli atsiskaitymų grynaisiais mastai gali byloti apie šešėlį. Vis dėlto grynųjų naudojimas yra tik šešėlio simptomas, jo pasekmė, bet niekada - priežastis. Šešėlyje žmonės ir verslai slepiasi nuo per didelių mokesčių, reguliavimų arba draudimo užsiimti tam tikra veikla.
Ribojant atsiskaitymus grynaisiais būtų siekiama vienintelio tikslo - kovoti su šešėliu. Argumentai prieš šį pasiūlymą yra daug margesni. Nemaža dalis jų - verslo sąlygų lygmens. Siūlomas reguliavimas padidintų banko paslaugų, su bankais susijusioms inkasavimo paslaugų paklausą ir kartu padidintų šių paslaugų teikėjų pajamas. Prievartinė inkasacija sukurtų papildomą finansinę naštą kitiems verslo subjektams. Itin didelė ši našta būtų smulkiesiems, kurių verslo specifika lėmė patogumą atsiskaityti grynaisiais. Sunkumų gali kilti kaimo vietovėse, kur grynieji pinigai dabar yra populiarūs, ir perėjimas prie negrynųjų keistų daugelio gyventojų įpročius. Vertinant verslo sąlygas galima teigti, kad būtų mažinama konkurencija atsiskaitymų srityje, kuriamas atsiskaitymo monopolis.
Vis dėlto didžioji pasiūlymo riboti atsiskaitymus grynaisiais kritika kyla ne dėl verslo sąlygų bloginimo, bet dėl grynųjų apribojimo makroekonominio poveikio pinigų ir bankų rinkai. Šis poveikis nebus toks matomas kaip dirbtinės rinkos sukūrimas ar padidėjusios kai kurių verslų sąnaudos, tačiau būtent dėl to, kad paslėptas - dargi klastingesnis. Priklausomai nuo grynųjų „atidavimo" bankams masto ir sėkmės, tai lems didesnę infliaciją, rizikingesnius kreditus, o su jais - ir naujus kainų burbulus, padidėjusią riziką asmens finansams, potencialią naštą viešiesiems finansams.
Šių neigiamų padarinių šaknys glūdi tame, jog grynasis litas, patekęs į komercinį banką gali „pasidauginti" kelis kartus. Komerciniai bankai turi įstatymo suteiktą privilegiją saugoti tik 4 procentus į atsiskaitomąją sąskaitą padėtų lėšų. ES - tik du procentus. Kiti 96 procentai atsiskaitomosiose sąskaitose esančių lėšų gali būti ir yra perskolinami. Kai kas gal pasidžiaugs gausesniais kreditais, tačiau šiuo atveju naudos iš nesutaupytų pinigų skolinimo nėra, tik - rizika. Jei žmogus ar įmonė turi grynųjų pinigų, šiais pinigais naudojasi vien tik jis ir niekas daugiau. Vos tik litas patenka į banko atsiskaitomąją sąskaitą (terminuotiems indėliams tai negalioja), jų padaugėja tarsi „iš oro". Tais pačiais pinigais vienu metu naudojasi jau ne vienas savininkas, o keli. Kuriama piramidė, kuomet vienas grynųjų pinigų litas gali būti padaugintas net kelis kartus, pinigai multiplikuojami, Lietuvoje - apie keturis kartus.
Pinigų multiplikatorius, vykstantis dėl dalinių rezervų bankininkystės, yra daugelio ekonominių traumų priežastis. Pirmoji - būtent jis, kartu su centrinių bankų spausdinamais pinigais sukelia verslo ciklus ir krizes. Išsamiai šį priežastinį ryšį yra įrodęs ir Nobelio premiją gavęs F. A. Hayekas. Antroji - multiplikatoriaus poveikis infliacijai. Pinigų kiekio didėjimas lemia augančias kainas. Jei ši kainų dedamoji sutaps su numatomais pasiūlos ir paklausos nulemtais kainų kilimo lūkesčiais - bus rimtų problemų dėl kylančių ypač maisto, o ir kitų produktų, kainų. Trečioji - bankų sistemos nestabilumas ir iš to kylanti rizika asmeniniams bei viešiesiems finansams. Pinigų multiplikatoriaus neigiamas poveikis ekonomikai visada yra tiesiogiai proporcingas grynųjų pinigų apribojimo mastams. Tai, kad dalis pinigų cirkuliuoja grynųjų pavidalu, prideda sveikatos ekonomikai.
Neįmanoma valdyti rizikos, kurią sukuria perskolinami atsiskaitomosiose sąskaitose esantys pinigai, nebent bankai šias lėšas laikytų neperskolindami. Kai perskolina, bankai remiasi tik viltimi, kad visi klientai vienu metu neateis atsiimti savo pinigų. Ekonomikos ramybės ir visuotinio pasitikėjimo būsenoje taip paprastai ir būna. Deja, ne visada, nes bankų laivelis yra itin lengvai išsiūbuojamas. Rimtai juokaujama, kad laikraščiu galima užmušti musę ir banką. Kuo daugiau pinigų laikoma bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, tuo didesnis yra bankų sistemos labilumas. Štai Didžiojoje Britanijoje, siekiant kovoti su neigiamais dalinių rezervų sistemos padariniais, buvo registruota įstatymo pataisa, siūlanti, kad įmonės bankų sąskaitose lėšas galėtų laikyti ne vien paskolos, bet ir pasaugos pagrindais (kaip seife, tačiau patogumo dėlei - sąskaitoje).
Jei dauguma lėšų prievarta būtų laikomos bankuose, iškiltų dar viena - moralinio neatsakingumo (angl. moral hazard) rizika. Įsivaizduokime, į kokią itin vertingo agento padėtį patenka komerciniai bankai. Bankų sąskaitose yra visi visų pinigai. Tokiu atveju jau ne tiek pats bankas, kiek valstybė, valdžia, tampa suinteresuota, kad bankų sistemoje nebūtų jokių nesklandumų. Apie tai garsiai nekalbama, bet ir bankai, ir valdžia, numano, kad banko problemos būtų sprendžiamos bendrai - infliacija (centrinio banko spausdinamais pinigais), mokesčių mokėtojų pinigais, paskolų pinigais, kitų rinkos dalyvių pinigais ir kitais rinkoje nepriimtinais bei žalingais būdais. Tokiomis sąlygomis bankai natūraliai linkę prisiimti didesnę riziką, privatizuoti naudą ir nacionalizuoti sąnaudas, kai tokios atsiras. Tai nėra jokio konkretaus banko yda, tai yra valdžios nustatyto reguliavimo pasekmė. Kai kam gal kiltų pagunda atsakomybę permesti bankams. Pripažinkime, rinkoje yra verslų, kurie norėtų gauti privilegijų. Bet juk valdžios priedermė yra jokių privilegijų nedalinti.
Lietuvoje didžioji teisėkūros bėda yra ta, kad kai sprendžiama kokia nors konkreti problema, neapsidairoma aplinkui, kokių dar pasekmių sukurs naujasis reguliavimas. Kai keliama minimali alga, pamirštama apie didėsiantį nedarbą. Kai didinami akcizai, pamirštama kontrabanda. Kovojant su šešėliu ši bėda kartojasi. Kad kova su šešėliu duotų vien naudą, siūlomos grynųjų apribojimo priemonės yra pernelyg nutolusios nuo problemos ištakų - per didelių mokesčių.
Šaltinis: Savaitraštis "Veidas" / Komentaras: LLRI
http://www.marketnews.lt/komentaras/pinigus_bankams_2011-01-24;comid=4444

Kaži kodėl, niekur nerandu ekonomistų pasisakymų, kad be paliovos augančios kainos stumia mūsų žmones ne pavieniui, o masiškai į skurdą. Į tokio lygio skurdą, kurį užmiršome dar 1994-1995 metais... Juk augantis skurdas sumažina žmogaus, kaip darbuotojo, kaip vartotojo galimybes rinktis – oficialios pajamos, prekės su mokesčiais. Mano pastebėjimas, kad didėjančios infliacijos, bei iš to išeinančių pasekmių, jau nebepajėgia amortizuoti, net šešėlinė ekonomika. Kontrabandoje vyksta „verslo“ stambėjimo procesai, mažiukus gaudo ne tik pareigūnai, bet juos, kad šie nesimaišytų po kojom, įduoda ir kontrabandos banginiai...
Aplankiau per paskutines savaites daugelį Lietuvos rajono vietų. Skurdas, tuščios trobos veša Lietuvoj. Šalis kaip po karo. Likę „gyvi“ tik seneliai, vaikų būriai bei moterys. Net kavinėse prie stalo susitikusios sėdėjo pulkelis moterų (įtariu dirba kokiam nors valstybiniam darbe) ir nei vieno vyro tarp jų, kurios aptarinėjo kasdieninius rūpesčius prie arbatos ar kavos puodelio. Klegėjo tokiu garsu, kad susidaro įspūdis, kad be jų čia retai kas teužeina... Ai dar kelios mergelikės užbėgo vienos picos, kurią dalinosi trise... Jaunų vyrų – nerasta. Jei pamatai tvarkingą vaikį miesteliuke, tai iškart aišku - prekybinės įmonės vadybininkas atvažiavęs iš didelio miesto siūlyti prekes. Kaimo parduotuvėse ir vėl juos pradėta vadinti žentais. Nesvarbu ar jie nėra vedę... O kaip jiems šypsosi pardavėjos – viliokės galėtų mokintis. Iš kokių 10 pirkėjų, net 7 rašosi prekes pas krautuvininką į sąsiuvinį. T.y. ima į skolą. Kaip mes manome, kai pardavėjas atgaus skolos pinigėlius jis įmuš juos į kasą??? Aš manau, kad ne...
Mūsų šalies kaimų rajonuose šešėlis klesti. Ir vėl po kaimus važinėjasi „avtolavkės“ (automobiliai iš kurių vyksta prekyba) siūlydamos pigias, dažnai menkos kokybės prekes, bei žinoma žemas kainas. Net nustebau pamatęs, kad anie dirba tiksliai pagal grafiką – tik tam tikrą dieną ir tik tam tikras valandas. Prekyba vyksta jose net žalia mėsa. Žinoma, kad ten kasos aparato nėra, kitaip kaip būtų „žemos“ kainos...
Kodėl numirė iniciatyva padidinti minimalų darbo užmokestį Lietuvoje? Ar mūsų valdžia yra visiškai kurčia ir akla žmonių skurdui? Kam naudinga, kad dauguma mūsų šalies piliečių apie orų gyvenimą šalyje, galės tik paskaityti laikraštyje, kuris yra iš šiukšlinės...

Kolega Zvejys pavydetinai atkakliai ginate savo pozicija. Taciau, mano poziuriu, esate siek tiek nenuoseklus.
Viename poste rasote, kad lietuvai labiausiai kenkia bankai ir ju komisiniai, kitame, kad per dideli mokesciai, dabar jau kalbate apie skurda.
Del skurdo sutinku - siuo metu lietuvai viena is aktualiausiu temu yra skurdo aptarnavimo islaidos, deja minimalus atlyginimas, apskritai skurdo nemazina, tai yra viso labo minimali mokestine baze legaliai darbo vietai.
Apie laikrascius - siuksles turi tureti savo vieta, tai yra siuksledeze.

Mano manymu, dirbtinai sukurti bankams monopolinę rinką neverta. Tai mėginau pasakyti pačiam. Kiek suprantu, pats jokių kontra argumentų apart pastebėjimų ir nenorą neišreiškėte.
Likusieji mano pasisakymai apie mokesčių politiką šalyje, bei skurdą nėra susiję su atsakymais į pačio pastebėjimus. Aš manau, kad tai dvi didelės temos reikalaujančios gilios analizės ir supratimo, pvz. kodėl Švedijoje, kur mokesčiai yra ženkliai didesni, o šešėlinės ekonomikos dalis yra maža, o pas mus, mokesčiai lyginant su Švediją yra mažesni, bet šešėlis didesnis. Skurdas - kodėl šis reiškinys Europos valstybėje yra vis dar toleruojamas... ir t.t. ir panašiai...

Idomu, o verslas nemasto kaip valdzia priversti didinti darbo uzmokesti ? Juk trisalej taryboj butu 2:1. Negi yra taip xrenovai ir vyriausybe taip smarkiai spardosi, kad pakelus atlyginima ir ji ismokejus biudzetininkams nebeliks jokiu pinigu kitiems reikalams ? Nes dabar susidaro vaizdialis ((c) Viktoras) kad norime kelti atlyginimus tik verslo saskaita.

Atsakydamas į šį kaip ir klausimą, aš mąstau taip:
Minimali alga ir bazinis mėnesinis atlyginimas (BMA) tarpusavyje koreliuojasi. Kad ir kas mėgintu tai neigti. Augant minimaliai algai, bus vyriausybė priversta didinti ir BMA. BMA padidinimas būtų taikomas maždaug 230 tūkst. darbuotojų, kurie biudžetinėse įstaigose dirba pagal darbo sutartis. Norint padidinti vienas biudžeto eilutes, reikia sumažinti kitas arba skolintis. Kažką sumažinti dabar jau nepavyks, skolintis prieš rinkimus būtų neatsakinga, o šiandien biudžetas vykdomas tik įdiegus išskirtines akcijas, t.y. skolinantis ateities mokesčius su intencija, kad infliacija biudžetą sekančiais ketvirčiais pildys sparčiau, nei tai buvo prieš tai ketvirtį. Todėl jame rezervų vyriausybė neturi. Mokesčių kelti negali, nes tai būti galutinė politinė savižudybė.
Augant minimaliam atlyginimui, mažės mūsų eksporto konkurencingumas. Šiandien gamyba, žaliavų brangimą produkto savikainoje kompensuoja darbuotojų mažomis algomis. Nes pardavimo kainos užsienio pirkėjai kelti neleidžia. Žinoma gamybose yra gal kelios šakos, kur mokamos minimalios algos, bet daugeliu atveju mokama ne mažiau nei 1100 į rankas. Bet žaliavos yra pabrangusios per daug, o apkrovimai dar nėra 100 procentiniai, tai gamyba nelinkusi į biudžetą mokėti papildomus mokesčius nuo 400 - 500 litų popierinės algos. Dėl bedarbystės, darbuotojai mažai tam priešinasi, plius dar ir neigiamas tiek žmonių, tiek ir verslo požiūris į mokesčių mokėjimą mūsų valstybėje. Dėl mūsų kokybiško ir lankstaus darbo, mūsų gamyba sugeba pritraukti daugiau užsienio pirkėjų ir jei augtų reikalavimas mokėti mokesčius nuo padidėjusio minimalaus atlygio, manau tai ištvertu. Nelengva būtų, bet ištvertu.
Dėl siekio 2014 metais įsivesti eurą ribojama šalyje infliacija. Auganti minimali alga, padidins biudžeto pajamas, bet ir padidintų vidaus rinkoje paklausą. Padidėjusi paklausa, padidins rinkoje kainas. O tai jau infliacija. Pagrindinis akmuo, ant kurio buvo suklupta, bandant įsivesti pirmiems Baltijos šalyse eurą. Aš nežinau, bet aš skeptikas esu euro atžvilgiu. Laikyti žmones skurde tik tam, kad būtų šalyje euras, mano galva yra nežmogiška.
Augant minimaliai algai, bei atitinkamai BMA, augs ir darbuotojų lūkesčiai. Dėl žemo ekonominio išprusimo, bankai tikrai ir vėl sugebės jais pasinaudoti. Tai jau matome iš naujo nekilnojamo turto burbulo pūtimo. Straipsniai bei TV laidos liejasi laisvai. Padidėjus žmonių pajamoms, bankai ženkliai padidins pinigų pasiūlą. O, tai ir vėl stagfliacija, bei eksporto konkurencingumo praradimas. Valdžia manau tiek įstengia susimodeliuoti. Žinoma verslui tai naudinga – viduje dažniausiai gali parduoti savo prekes ir paslaugas brangiau, nei tai eksportuodamas į užsienio rinkas.
Augant minimaliai algai, didės ir darbuotojų importas į šalį. Imigracijos padidėjimas, padidins socialines problemas, kurioms spręsti mūsų vyriausybės neturi nei išteklių, nei politinės valios. Galima pasidžiaugti, kad yra šalių kur žmones uždirba dar mažiau nei mes. Bet ar tas džiaugsmas teisingas. Verslui žinoma būtų naudinga, bet kiek tai būtų naudinga mums – šalies piliečiams?
Vyriausybė, bei valdančiosios politinės partijos nenori politiškai prisiimti naujų įsipareigojimų biudžeto sąskaita. Nenumaldomai artinasi nauji rinkimai į seimą. Konservatoriai labiau linkę dabar užimti aktyvaus stebėtojo vaidmenį, nei kažką esminio daryti. Jie jau ką galėjo padarė, o dabar per „piarą“ mėginą tai išliaupsinti.
Augant minimaliam užmokesčiui ir atitinkamai kainoms ir keisis darbuotojų lūkesčiai darbo vietoms. Rinkoje formuosis darbo rinkos nestabilumas, bei augs spaudimas iš darbuotojų darbdaviams. Tai ypač palies valstybinį sektorių, nes daug darbuotojų ten nusėdo norėdami išlaukti nepalankią ekonomikos fazę. Jie sutiko dirbti už mažesnę algą, bet stabilią. Pasikeitus ekonomikos tendencijoms, akivaizdu, kad normalią kvalifikaciją turintis darbuotojas stengsis susirasti geriau apmokamą darbą arba jo kvalifikaciją atitinkamą. Pajudėjimas darbo rinkoje, dabartinėj valdžiai ir ypač verslui yra nenaudingas. Nes tai dar labiau spaus vyriausybę didinti darbo užmokestį, o gamybą modernizuoti darbo vietas, o tam išteklių nėra. Per didelis pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas iš gamybos iššaukia gamybos modernizavimą. Bankai gamybai pinigų neatriš, nes anie dar nespėjo atsiskaityti už 2005 – 2007 metų atliktą gamybos modernizavimą.
Augant minimaliai algai, trumpu laikotarpiu padidins, mano galva, socialinę regionų atskirtį. Mokesčiai nuo padidėjusios minimalios algos žlugdys miestelių ir kaimų smulkius verslus. Augs bedarbių skaičius. O tai padidins įtampas tose bendruomenėse. Kad sušvelninti tai, reikalingos biudžeto lėšos ir politinė valia. O to pas mūsų valdančias politines partijas NĖRA. Įžvalga mūsų politiniai vadovai nesivadovauja arba ignoruoja. Nemanau, kad aš, toliau ar giliau matau ekonomines sąsajas, nei tai gali matyti mūsų vyriausybė. Bet, aš nieko negirdžiu apie tai, kad kas nors veiksmingo būtų daroma, kaip tą socialinę atskirti mažinti. Apart didelių lozungų ir pinigų švaistymo. Kažkas žinoma yra daroma, bet tai ar yra veiksminga. Kritikuoti yra lengva. Bet ką reikėtų daryti – aš manau, kad ir pavyzdžiui, reiktu diferencijuoti mokamus mokesčius ekonomiškai atsilikusiose regionuose, ženkliai taikyti mažus mokesčius, bei ekonominę paramą eksportuojančios prekes ir paslaugas įmonėms, kurios kuria darbo vietas kaimuose ir mažose miesteliuose. Taip būtų sukurtos ilgalaikės darbo vietos... manau pagalvojus, būtų galima surašyti daug gerų priemonių.
Vyriausybė taikstosi su mokesčių slėpimu nemokant visus mokesčius nuo darbo užmokesčio, kad būtų išsaugotos darbo vietos. Ypač tai pastebima mažuose miesteliuose, bei kaimuose. Yra kaip yra. Iš anksčiau nepavyko įgyvendinti veiksmingų programų, kurios labiau išvystytų darbo vietų skaičių miesteliuose, bei kaimuose. O šiandien neišgalim sumokėti socialinių išmokų, bei baimė prarasti masę pigios darbo jėgos, kai atsiras tam pareikalavimas. Nes kaimuose, mano galva, labiau linkę netekti darbo įgūdžių, nei miestuose. Nes ten labiau išvystyta savitarna bei natūrinis ūkis. Miestuose, tam tokių prielaidų ir sąlygų mažiau. Plius emigravę į užsienį kaimo, bei miestelių vyrai uždarbiauti, grįžta dažniau namo, nei tai daro emigrantai iš didelių miestų, ir savo pinigais palaiko ekonominį gyvastį šių bendruomenių. O tai ypač naudinga tiek šalies valdžiai, tiek ir verslui, kuris dirba tuose regionuose.
Žinoma, dar ir noras pasigirti, pasipuikuoti prieš kitas Europos sąjungos valstybes, ypač gerais mūsų šalies ekonominiais rezultatais. Mūsų vyriausybės vadovai kabinasi glėbiais medalių sau ant krūtinių, kaip tai buvo daroma tarybiniais laikais už nuopelnus liaudžiai ir tarybų valdžiai (atsiprašau, dabar tai) Europos sąjungos... Atitinkamai pranešti džiugią žinią šalies rinkėjams, kad mūsų politikus už ale jų pasiektus rezultatus, labai giria Europiniai biurokratai, bei rodo jų darbus kitų šalių vyriausybėms kaip pavyzdį. Nesvarbu, kokia kaina tai buvo pasiekta. Kiek buvo sugriauta žmonių gyvenimų, privesta iki savižudybių, kad šalis , po tokio ekonominio „šoko“, liko giliame skurde ir kad pagal perkamą galią, greit 670 litų prilygs kino algai ... Yra gerai ir tai, kad po tokių vyriausybės eksperimentų, mūsų verslui yra lengviau konkuruoti dėl pirkėjų su kinais...

"Pajamų planas yra vykdomas, pirmą ketvirtį pajamų surinkta daugiau nei pernai, klausimas, kiek ir dėl ko. Apie 170 -180 mln. Lt mes negalime paaiškinti makroekonominiu scenarijumi", - pirmą metų ketvirtį iš šešėlio galimai ištrauktas pajamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį skaičiuoja Ingrida Šimonytė, finansų ministrė.
Seselis