skaitau pastoviai sia tema, idomiai rasoma, ir panasiai. taciau kyla klausimas ponai kurie cia dazniausiai raso uz mane yra tikriausiai bent 2X vyresni kaip minimum, ir seselis eskaluojamas kaip tai blogai ir panasiai.. neklausiu o ir neidomu , bet kiek ir kaip tais laikasi atgal 20 metu ka patys ponai darete, kad pagerintumete savo ir seimos padeti.. nekalbu kad daret kaip visi.. bet didele dalis dabartiniu verslo, politikos ir kitu strukturu atstovai pinigus susikure, taip kaip rasome kas antrame cia poste, ir sekmingai verslai ir dabar funkcionuoja,, tad kuom esame mes kitokie jei norime ir susikurti kapitala, jei nesinori 50metu leto ir galbut nerizikingo kaupimo, o norisi jau 30 buti tvirtai ant koju, ir namus ir seima kurti Lietuvoje,ir juokingiausia kai ta seseli smerkia dabartine valdzia, arba tie patys didieji verslininkai, kad ieskokit ir gaudykit tuos, kaip patys is to ir padare rimtus pinigus praeityje, kaip sakant sika,,, traukinys nelaukia. tad ar smerkt ar palaikyti ta seseli nzn , kiekvieno atskira nuomone, kiek tai daro zalos skaicius cia matome, kiek tai daro naudos tegul statistikai skaiciuoja,

Pavyzdys is gyvenimo,, zmogus spekuliantas, visa gyvenima, sukosi seselyje - si diena perka parduoda masinas, veza i baltarusija, moka muitus ir kitus dalykus, moka deklarantam, moka remontuotojam, moka draufejam ir t.t kas jei jis butu paprastas BARAVYKAS butu nesisukes, ta dabartine valdzia jam dabar net neturetu uz ka moketi tos bedarbio pasalpos kurios jis net nenori gauti ir praso jam neieskoti birzoje darbu, bet ten kita pasaka.. tad nzn cia panasiu pavyzdziu cia manu kiekvienas galetu pririnkti

skaitau pastoviai sia tema, idomiai rasoma, ir panasiai. taciau kyla klausimas ponai kurie cia dazniausiai raso uz mane yra tikriausiai bent 2X vyresni kaip minimum, ir seselis eskaluojamas kaip tai blogai ir panasiai.. neklausiu o ir neidomu , bet kiek ir kaip tais laikasi atgal 20 metu ka patys ponai darete, kad pagerintumete savo ir seimos padeti.. nekalbu kad daret kaip visi.. bet didele dalis dabartiniu verslo, politikos ir kitu strukturu atstovai pinigus susikure, taip kaip rasome kas antrame cia poste, ir sekmingai verslai ir dabar funkcionuoja,, tad kuom esame mes kitokie jei norime ir susikurti kapitala, jei nesinori 50metu leto ir galbut nerizikingo kaupimo, o norisi jau 30 buti tvirtai ant koju, ir namus ir seima kurti Lietuvoje,ir juokingiausia kai ta seseli smerkia dabartine valdzia, arba tie patys didieji verslininkai, kad ieskokit ir gaudykit tuos, kaip patys is to ir padare rimtus pinigus praeityje, kaip sakant sika,,, traukinys nelaukia. tad ar smerkt ar palaikyti ta seseli nzn , kiekvieno atskira nuomone, kiek tai daro zalos skaicius cia matome, kiek tai daro naudos tegul statistikai skaiciuoja,

Pavyzdys is gyvenimo,, zmogus spekuliantas, visa gyvenima, sukosi seselyje - si diena perka parduoda masinas, veza i baltarusija, moka muitus ir kitus dalykus, moka deklarantam, moka remontuotojam, moka draufejam ir t.t kas jei jis butu paprastas BARAVYKAS butu nesisukes, ta dabartine valdzia jam dabar net neturetu uz ka moketi tos bedarbio pasalpos kurios jis net nenori gauti ir praso jam neieskoti birzoje darbu, bet ten kita pasaka.. tad nzn cia panasiu pavyzdziu cia manau kiekvienas galetu pririnkti

Jei bankai netaikytų sąskaitų tvarkymo, vietinių pavedimų mokesčių bei pavedimus tarpusavyje atliktų realiu laiku ir savaitgaliais - neprieštaraučiau.

Ką manote jūs?

Išsakykite savo nuomonę (netgi jei kartosis). Pabandysiu susisteminti ir pateikti FinMin'ui svarstymui.

1.Moka muitus į BALTARUSIJOS biudžetą
2.Moka deklarantams
- kažkiek biudžetui lieka, nes deklarantas grynaisiais neapskaitomais nelabai pasimėto.
- deklarantas už gautą alga perka BALTARUSIŠKĄ benziną/dyzelį ir kitas baltarusiškas/lenkiškas prekes
3. Moka remontininkui GRYNAIS, nes taip pigiau:
- remontininkas už gautus pinigus perka BALTARUSIŠKĄ benziną/dyzelį ir kitas baltarusiškas/lenkiškas prekes.
4. moka draudėjui:
- kuris yra Latvijos/Danijos/Suomijos įmonė.kažkiek biudžetui palieka

Nematau, kur nauda biudžetui. Biudžeto pajamų multiplikatoriui tas besisukantis ne-baravykas yra labai nedaug naudingas.

p.s: turbūt nebaravyko šeima, kaip mažai gaunanti (oficialių) pajamų turi šildymo lengvatų.

Aš manau, grynųjų pinigų sunaikinimas turės ilgu laikotarpiu daugiau ar mažiau neigiamas pasekmes šalies piliečiams. Pirma - esantys proto bokštai seime, kurie nesugeba tvarkytis pas save kieme, o postringaudami kaip mums geriau gyventi iš aukšto bokšto, visas savo pirmtakų klaidas, mėgins gelbėti vis naujais mokesčiais. Kurių dabar nelabai dar gali padaryti, nes skirtingai nei oficialioj, šešėlinė neapskaitoma ekonomika yra sunkiai pamatuojama. T.y. valstybės veikėjai nelabai dabar dar gali pasakyti, o kiek realiai sukasi "neapskaitytų pinigų" ir svarbiausiai, kiek jie padaro apsisukimo ratų per metus, sukurdami neapskaitytą pridėtinę vertę, kurią pasidalina namų ūkiai ir verslo įmonės. Antra - ištraukus šešėlinės ekonomikos grynus pinigus į bankų sąskaitas, bankai neatsispirs pagundai sumultiplikuoti tas sumas ir jas išskolinti, mūsų ekonomiškai neraštingai liaudžiai, kuri bus pilnai priversta vergauti finansinėms institucijoms dėl savo finansinio neišprusimo, trumparegiškumo, godumo ir momentinio susireikšminimo prieš savo bendromenės narius. Trečia - per šešėlinėje ekonomikoje besisukančius grynuosius, daugelis namų ūkių sugeba sudurti galą su galu, o verslo įmonės išlaikyti konkurencinius pranašumus prieš pigios darbo jėgos šalis, eksportuodamos savo paslaugas ir prekes į kitas šalis. Ketvirta - emocinės ir kultūros vertybės. Emociškai daugeliui žmonių sunku atsisveikinti su stambia kupiūra, o tai dažnai apsaugo nuo emocinio pirkinio. Daugeliui yra svarbu turėti saujoje gerą pluoštą grynųjų, kaip savęs pripažinimą ir įvertinimą. Saugumas. Daug kas negalės miegoti ramiai, kai pinigai yra pas kažką. Turiu pakankamai pavyzdžių, kai truputį įmetę už lūpos vartotojai, labai drąsiai brauko kortele, nejausdami pasekmių. Ir kaip paskui, blaivėdami, dėl tokio poelgio - gailisi. Penkta - mes dirbtinai sukurtumėme, bankininkų monopoliją, kuri vietoj konkuravimo, investuos į lobizmą, tam, kad apeidami pirminius susitarimus dėl pavedimo neapmokestinimo ir panašiai, apmokestintu mus per kitus dabar neįvardintus mokesčius.
Aš pameginau per kelias minutes įvardinti galimas grėsmes ir pasekmes... o jei apie tai pagalvojus rimčiau...

Visiskai nesutinku su isvedziojimais, kad pastangos riboti atsiskaitymus grynais gali tureti kokiu nors neigiamu pasekmiu - kazkada teko pirkti automobili, tai pora savaiziu bankomata greziau ir dar apsaugini teko pasiimti,kad palydetu iki atsikaitymo vietos. Bankiniu pavedimu zymiai paprasciau - nuvaziuoji su pirkeju/pardaveju i banka padarai pavedima ir viskas.

Tau tikriausiai religija neleidžia sutikti.

bomzasxxx turbūt labai jau prabangų maximos vėžymėlį pirkai (šiaip pajuokavimas)

O jei į temą, tai kiek žinau yra planuojama uždėti kažkokia atsiskaitymo ribą, nuo kurios atsiskaitymus bus privaloma vykdyti per banką. siaipzvejys išvardintos priežastys tinka smulkiems kasdieniams atsiskaitymams.
Dėl stambesnių atsiskaitymu pagrindinės man kliūnančios vietos:
1. Trūksta atsiskaitymo terminalų, pvz. paminėtuoju atveju su mašinos pirkimu, norint atsiskaityti reiktų važiuotu į banką
2. Pavedimo vykdymo laikas - nepatogu kai reikia puse dienos laukti, kol pardavėjas pamato, kad pinigai tikrai įkrito į sąskaitą.
3. Pavedimams taikomi mikesčiai. Nors čia pakankamai ginčytinas klausimas, kažin ar pinigų išgryninimas kainuoja pigiau. Tačiau iš esmės manau valstybė netūrėtų versti žmonių mokėti mokesčių kurių kitu atveju jie galėtu išvengti (ir čia kalba ne apie mokesčius į biudžetą, sodrą ar pan.)

As labai atsargiai vertinciau istatyminio lygio prievarta priversti atsiskaityti tarpusavyje banko pagalba. Jei si prievarta yra banko ideja: xebra iesko lengvu babkiu, jei tai LT vaduku ideja: bandymas suskaiciuoti visciukus ir greiciausiai mintis - paleisti sunis i visciukus - t.y. VMI ir kitos tikrinancias strukturas -> baudos, pajamos neatitinka islaidu ir etc.

O gal pazaiskime konkurencija ?
Siandien bankai jama praktiskai ta pacia pinigu suma uz pavedimus ir kas idomiausia - si pinigu pervedimo kaina tik KYLA. Tur but niekam ne paslaptis, kad parduotuvei turinciai korteliu skaitytuva ir pro si skaitytuva prabege pinigai sumazeja 2%-ais banko naudai.
Klausimas: ar priemus nutarimus-istatymus ir etc. bankai atsisakys "savo kasnio", ypac, kai pyragas padidejo.
Klausimas: kodel bankai nenori sumazinti ikainiu ir "de facto" padaryti atsiskaityma ne grynais ?
Klausimas: Kodel Kredito unijos sugeba gryninimo ir pervedimu kaina padaryti lygia nuliui ?

Daugelis žmonių tikrai pritartų grynųjų ribojimui ir mielai pasitikėtų bankais. Bet realybė tokia, kad kone visi bankai - "pasišiukšlinę". Ir aš čia nekalbu apie tai, kad jie sukėlė krizę arba kad išmetinėja šeimas iš butų. Pažiūrėkime į paprastesnes, kasdienines "nuodėmes":

1. Čia neįvardintas bankas, laikomas Lietuvos bankininkystės etalomu - brangus ir arogantiškas;
2. Čia neįvardintas bankas, laikomas pagrindine lietuvos "taupkase" - nuo kovo 7 dienos neatnaujina PF informacijos.
3. Čia neįvardintas mėlynais tonais pasipuošęs bankas - uzurpavo mokėjimus šalia valdžios institucijų ir plėšė idiotiškus įkainius. "Atseit persiauklėjo" po lavinos skundų, keleto publikacijų spaudoje ir to fakto, kad vienos čia neįvardintos valdžios institucijos klientai paskelbė boikotą ir mieliau pėdina/ važiuoja visą kvartalą ir stovi didokas eiles, nei moka čia pat, už kampo.
4. Čia neįvardintas bankas, anksčiau garsėjęs ypatingu draugiškumu OMXV prekiautojams: nepasitiki asmens tapatybės kortele.
5. Čia neįvardintas bankas, kažkuo susijęs su "grybais" - nėra sąveikos tarp bankomato ir kasininkės: pastarąjam užlūžus, toji madam niekaip nepadės, nepatars ir net nesusisieks su dispečeriais.
7. Čia neįvardytas užsienyje gerbiamas užsienio bankas: Lietuvoje vysto niekingą greitųjų kreditų versliūkštį, o normalios vaiklos, kiek žinau - ne. Akivaizdžiai pliovas požiūris.

Niu, tai ar galima tokiems bankams patikėti savo didžius reikalus, jeigu jie smulkmenose pasišiukšlinę.

Dar vieno dalyko čia niekas nepaminėjo.
Draudimas atsiskaityti grynais būtų dar vienas žingsnelis į privatumo apribojimus.
Tam tikrose organizacijose dirbantys klerkai galės ne tik kad taršyti jūsų apatinius, bet tiesiog gyventi tuose apatiniuose.
O klerkas yra labai lengvai paveikiamas individas...

Premjeras: sėkmingai iš šešėlio "traukiamas" 1 mlrd. Lt

Gal ir per anksti Kubilius giriasi, na bet vis gera naujiena

just_ai, ne per anksti. Sakyčiau pačiu laiku. O tai jau liaudis domisi...

O kartais padidejusios pajamos nerodo - kad pakilo kainos ?

veLL lozungai:
Vyriausybė raginama tartis su badaujančiais smulkiaisiais verslininkais, šie ketina badauti Briuselyje
„Vyriausybė turi įvykdyti Seimo sprendimą - priimtą rezoliuciją ir sėsti tartis su verslininkais“, -trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Aš labai atsiprašau už įžūlumą, bet pats prieštarauji savo logikai. Pirma, jei pirkai brangų automobilį ir mokėjai už jį grynais, net rizikuodamas prarasti savo pinigus ir/ar gyvybę, sveikatą, bei mokėjai ir/ar atsilyginai bankui už išgryninimą, apsaugai už apsaugą, vadinasi dalinaisi nauda (net prisiimdamas tam tikrą riziką, bei tam nebūdingas sąnaudas) optimizuotų mokesčių su automobilio pardavėju. T.y. nesumokėjote veiklos pelno ir PVM mokesčio valstybei. Nesant gryniems pinigams, taupyti kainą optimizuojant mokesčius, bus ženkliai sunkiau ir tam reikės atitinkamos kompetencijos arba papildomų paslaugų. Antra, esi dabar priverstas su juo važinėtis tris metus, kad vėliau galėtum parduoti už „brangiau“ nei pirkai arba teks ir vėl pasinaudoti „bankomatų“ schema. Kitaip pats sumokėsi pelno mokestį atsiradusi iš pardavimo kainos atėmus „butaforinę“ pirkimo kainą. Trečia, sąmoningai nepermokėjai už automobilį, nes visa supanti patį aplinka, tai toleruoja. Jei būtų kitaip, tai tavo automobilio kaina pirkimo metu buvo ženkliai pigesnė nei rinkoje tada buvo. Kas būtų labai neįtikėtina. O tai reiškia, kad tave supanti aplinka yra nepatenkinta, valstybės parduodamomis paslaugomis, už kurias jūs turėtumėte mokėti per mokesčius pinigus.
O jei dabar nebeturėsi grynų, būsi nepatenkintas valstybės paslaugomis, bei aplinkoje bus gudresnių ir finansiškai labiau išprususių, kurie ir toliau mokės optimizuoti mokesčius – ar ir tada sakysi, kad ribojimas atsiskaitymų grynais gali turėti kokių nors neigiamą pasekmių.

Baisiai painiai rašote. Nelabai ikertu pagrindinę mintį, minėtas pavyzdys yra ne įmonė, o asmeninis.

Jokios problemos. Visi automobolių pardavėjai (kurie dažniau užsiima šiuo verslu) įsigys bankinių kortelių skaitytuvus su telefono kortelėm. Pirkėjas galės be vargo atsiskaityti su kortele, kad ir lauko pievoje už parduodamą automobilį.

Nebūtinai pusę dienos. Esant sąskaitoms skirtinguose bankuose, padarius skubų pavedimą, pavedimas įskaitomas per kelioliką minučių. Kaina tokio pavedimo vos 5 litai. O naktį tikrai neverta pirkti stambių pirkinių, nes stambūs daiktai neturėtų būti emociniai pirkiniai. Ir tai būtų kažkoks saugiklis. Neveltui sakoma, kad rytas išmintingesnis už vakarą.

Pavedimui taikomi mokesčiai tikrai nėra dideli, perkant stambų daiktą. Dabar dažniausiai mokame apie 1,40 lt... , o tai manau yra teisingas atlygis bankams. Žinoma, kas rūpinasi savo pinigais, tai mokestis už pavedimą yra ženkliai mažesnis nei aš įvardinau. O už smulkius pirkinius galima atsiskaityti ir bankine kortele.

Pats apmokėjimo būdas už paslaugas ir/ar prekes nėra priežastis nedrausti grynų. Bet į viską reikia žiūrėti plačiau. Čia kaip laikrodžio mechanizmas. Jei pasukai vieną ratelį, reikia ir pasukti kitus, kitaip viskas sulūš. Vyriausybė tikrai turi paskaičiuotą ekonominę naudą, kurią gautu, jei išnyktu grynieji iš atsiskaitymų, bet ar mes jau esame pasiruošę pirkti visas viešas paslaugas iš valstybės, tokioje apimtyje ir kokybėje, kaip jos yra dabar... Ar tikite, kad valstybė bus teisinga ir tiems kurie mokėjo mokesčius ir tiems kurie ne...

V.Žukauskas. Šešėlinė ekonomika: priežastys – aiškios, kova – nesėkminga
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vzukauskas-seseline-ekonomika-priezastys-aiskios-kova-nesekminga.d?id=44265013
"F. Schneiderio tyrimo duomenimis, Lietuva 2010 m. buvo 4 vietoje iš 31 Europos valstybės pagal šešėlinės ekonomikos dalį BVP..."
Juokinga skaityti, kad Lietuva yra 4 vietoje, o Latvija su Estija yra geresnėje padėtyje. Latvijoje šešėlinės ekonomikos mastai yra ženkliai didesni, o Estija su 30 procentų šešėline ekonomika negali būti geresnėje padėtyje nei Lietuva, taip pat su 30 procentų. Man liūdna, kad mes lietuviai visada estus užkeliam į dangų, o save pakišam po dumblu.
"Lietuvoje ir Latvijoje šešėlinės ekonomikos problema panaši. Latvija kovos su šešėliu planą patvirtino praėjusių metų viduryje. Jame įtvirtintas perėjimo iš šešėlinės ekonomikos į legalią išskaidrėjimo principas. Siūlomos trys grupės priemonių. Pirma, šiuo planu siekiama griežtesnėmis bausmėmis bei kontrolės institucijų stiprinimu apsunkinti šešėlinę veiklą. Antra, lygia greta lengvinama legaliai veikiančiųjų padėtis."
Tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje šešėlinės ekonomikos mastai yra labai panašūs. Lietuva niekaip neišsiskiria lyginant su Latviją. Pas mus gal ir nėra viešai daug prirašytų popierėlių, bet VMI, Sodra, FNTT ir taip toliau, aktyviai vykdo veikas prieš šešėlinę ekonomiką. Ten kaip ir pas mus, šešėlis klesti su vyriausybės palaikymu, mano giliu įsitikinimu. Nes kol kas mūsų valstybė neįgali (neturi tam išteklių) palaikyti vietos verslą, bei skatinti kurti, bei išlaikyti darbo vietas, vidaus vartojimą. Geriau toleruoti tam tikrą šešėlio paūgėjimą, nei papildomai skolintis užsienio rinkose, taip perkeliant problemas į rytojų. Iš mano verslo patirties, verslo įmones turiu visuose minėtuose šalyse, kiekvienoje šalį savotiškai vystosi šešėlinė ekonomika. Taip valstybinės institucijos vykdo veikas, kurios turėtų užkardinti šešėlinės ekonomikos sandėrius, bet tų institucijų veikos yra neefektyvios. Nemanau, kad tai yra dėl instutucijų kompetencijų, labiau esu linkęs manyti, kad tai susiję su valstybės politika trumpuoju laikotarpiu.